Lietuvos gyventojai kaupti antros pakopos pensijų fonduose pradėjo vėlai, tad sukaupė gana nedideles sumas, teigė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. Šiuo metu šalyje galioja tripakopė pensijų sistema.
- Pirmoji pakopa - „Sodros“ sistema, kurioje dalyvauja 1,5 mln. gyventojų, o pensininkų šiuo metu yra apie 600 tūkst.
- II pakopa - papildomas elementas, visi kaupia asmeniškai, dalyvauja 1,4 mln. gyventojų, iš jų - 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų, daugiausia nuo 30 iki 50 m. amžiaus (apie 53 proc. dirbančiųjų).
- Gyventojai savarankiškai gali kaupti ir III pensijų pakopoje.
Lietuvos banko duomenimis, II pakopoje sukauptos sumos nėra didelės, tad jos nebus ir reikšmingas priedas prie pajamų pensijoje. Šiuo metu šalyje turime 6 pensijų kaupimo bendroves, sukaupta 9,1 mlrd. eurų turto.
„Tie asmenys, kurie sukaupia didesnę sumą, išeina iš II pakopos ir įsigyja anuitetą, kuris mokamas kiekvieną mėnesį kaip priedas prie „Sodros“ pensijos. Anuiteto vidutinis dydis yra 65 eurai, tačiau čia iš karto lengvai pastebimi trūkumai - sukaupta vidutinė suma yra gan žema, tik 4600 eurų. Ko gero, ir anuitetas nėra toks, kurio tikisi sulaukti dauguma kaupiančiųjų“, - pastebėjo S.Krėpšta.
Vidutinė metinė II pakopos pensijų fondų grąža nuo 2004 m. sudaro 5,2 proc., o nuo 2019 m. - 8,5 proc. Įmokas sudaro dvi dalys: 3 proc. gyventojo darbo užmokesčio ir 1,5 proc. valstybės įmokos, priklausančios nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Sistemos trūkumai ir mažos sukauptos sumos
Vienas sistemos trūkumų, anot S.Krėpštos, mažos sukauptos sumos. Tačiau, anot jo, čia atsakymas labai paprastas: „Lietuviai turi patarlę - ką pasėsi, tą ir pjausi. Tie žmonės, kurie yra mažai sukaupę, iš esmės, kaupia minimalias sumas. Didelė dalis žmonių iki 2019-ųjų apskritai nekaupė asmeninių lėšų, o tiesiog „Sodros“ įmoką perleisdavo į II pakopą, - jiems mažėjo ateities „Sodros“ pensija.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė: statistika
S.Krėpšta pateikė pavyzdį, kad jeigu žmogus kaupė 20 metų, tačiau pagal minimalų standartą, šiandien jis yra sukaupęs tik 8-9 tūkst. eurų. „Be abejo, tai nėra ta suma, kuri galėtų generuoti didelį anuitetą. Tiems žmonėms, kurie iki 2019-ųjų išvis nekaupė, o pradėjo kaupti minimaliai tik nuo 2019-ųjų, kai buvo įgyvendinta paskutinė reforma, ši suma siekė vos 3 tūkst. eurų. Natūralu, jeigu kaupi trumpą laikotarpį ir labai mažai - negali tikėtis, kad sukaupsi pakankamą sumą. Panaši situacija ir tiems asmenims, kurie kaupė nuo sistemos pradžios, pagal maksimalią galimą normą - trumpas kaupimo laikotarpis, mažos kaupiamos sumos“, - įvardino esmines priežastis S.Krėpšta.
S.Krėpšta pamodeliavo, kas būtų, jeigu asmuo kauptų pagal maksimalią normą, nuo sistemos pradžios - 2004-ųjų. „Jei tada į darbo rinką patekęs asmuo dirbtų 45-erius metus, vidutinį darbinį laikotarpį, tai pabaigoje kalbėtume apie šimtus tūkstančių sukauptų lėšų“, - sakė jis.
Dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje (II pakopoje) neprivalomas, joje aktyviai dalyvauja tik apie 50 proc. dirbančiųjų. Šiuo metu valstybės biudžeto įnašas (paskata) į II pensijų pakopos fondus siekia daugiau kaip 300 mln. Eur per metus. S.Krėpšta prognozavo, kad priklausomybė nuo biudžeto lėšų gali sukelti iššūkių ateityje, ypač atsižvelgiant į demografines problemas ir didėjantį pensininkų skaičių.
15min rašė, kad 2024 metus II pensijų pakopos fondai užbaigė optimistiškai: papildomai sukaupė turto už 1,25 mlrd. eurų, o uždirbta vidutinė svertinė investicijų grąža siekė +16,6 proc.
Lietuvos banko siūlymai dėl II pensijų pakopos efektyvumo didinimo
Siekdamas didinti II pensijų pakopos efektyvumą, Lietuvos bankas siūlo:
Taip pat skaitykite: Atrodo, jog aplink visi priešai?
- Įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą. Jis esą didintų konkurenciją, suteikdamas gyventojams galimybę rinktis tarp valstybės ir privačių pensijų fondų, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir prioritetus.
- Įtraukti į kaupimą darbdavius. Neabejojama, kad tai leistų sukaupti reikšmingai didesnes sumas senatvei ir atsisakyti tiesioginio valstybės įnašo, kurį galėtų pakeisti darbdavių įmokos.
- Patobulinti informavimo sistemą, kad gyventojai aiškiau matytų sukauptas lėšas tiek I, tiek II pensijų sistemos pakopose, uždirbtą grąžą ir kitus svarbius rodiklius, taip būtų lengvai modeliuoti ir apskaičiuoti būsimą pensiją.
- Pagerinti automatinio įtraukimo lankstumą, suteikti daugiau apsisprendimo laisvės kaupiantiems asmenims.
S.Krėpštos nuomone, ne ką mažiau svarbi galimybė automatiškai į papildomą kaupimą įtrauktam gyventojui sudaryti galimybę per 3 mėn. po įtraukimo pasitraukti iš kaupimo, neužkertant kelio prisijungti prie jo vėliau. Beje, siūloma, pakartotinai neįtraukti į pensijų kaupimo sistemą gyventojų, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti šiame procese ir sudaryti galimybę gauti atostogas nuo įmokų mokėjimo į pensijų fondus.
Finansinė gerovė priklausys nuo pensijų
Anot S.Krėpštos, Lietuvos pensijų sistema susiduria su tokiais pagrindiniais iššūkiais kaip mažos pensijos, neigiamos demografinės tendencijos, nepakankamas darbdavių įsitraukimas į pensijų kaupimą, valstybės finansavimas. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia apie 45-50 proc. buvusio atlyginimo.
Lietuvos bankas įspėja, kad tam, kad būtų užtikrinta ori senatvė, senatvės pensija turėtų sudaryti 70-80 proc. buvusių pajamų. S.Krėpšta neabejoja, kad nesiimant struktūrinių pakeitimų, su dabartiniu I pakopos finansavimu, siekiančiu 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir įmokomis į II pensijų pakopą pasiekti adekvataus pensijų lygio nepavyks.
Prognozuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje pensininkų daugės, o dirbančiųjų skaičius mažės (pavyzdžiui, šiuo metu dešimčiai dirbančiųjų tenka trys pensininkai, o apie 2060 m. dešimčiai dirbančiųjų teks jau šeši pensininkai). S.Krėpšta darė išvadą, kad ateityje vis didesnės visuomenės dalies finansinė gerovė priklausys nuo pensijų išmokų.
Seimui antradienį ruošiantis svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymus dėl antrosios pensijų pakopos, opoziciniai socialdemokratai juos vertina kaip „žingsnį teisinga kryptimi“. Prezidentas siūlo kaupiantiems pensiją suteikti galimybę kartą per visą gyvenimą išsiimti dalį sukauptų pinigų.
Taip pat skaitykite: Pensijų padidinimas: ar tai tiesa?
Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad egzistuojanti antrosios pensijų pakopos sistema yra ydinga, o pokyčiai joje - būtini. „Gyvenimas parodė, kad automatinis arba prievartinis žmonių įtraukimas į antrąją pakopą yra ydinga praktika. Galų gale visi mato, kad net ilgai kaupus gaunama vos 2-4 proc. algos dydžio išmoka. Akivaizdu, kad visų mokesčių mokėtojų pinigais remiamą sistemą būtina keisti“, - sako V. Blinkevičiūtė.
Seimo Socialinių reikalų komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipia dėmesį, kad dabartiniams pensininkams, kaupusiems 18 metų, antrosios pensijų pakopos priemokos prie socialinio draudimo pensijos yra „juokingai mažos“.
Štai keletas punktų, kuriuos siūlo Gitanas Nausėda:
- Pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.
- Automatinio įtraukimo būdu į pensijų kaupimą būtų įtraukiami tik asmenys, ne jaunesni kaip 21 m. amžiaus, paliekant jiems teisę patiems rašyti prašymą, jei nori kaupti pensijai nuo darbo patirties pradžios.
- Suteikti teisę įtrauktiems į pensijų kaupimą asmenims nutraukti pensijų kaupimą po 3 mėnesių, kai buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos.
LB atstovas pabrėžė, kad kai kuriose šalyse - Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Latvijoje - pensijų kaupimas yra netgi privalomas, įmokos į juos, siekiančios apie 10 proc.
II pakopos pensijų fondai
Lietuvos bankas primena, kad II pakopos pensijų fondai - tai pensijos kaupimas privačiuose pensijų fonduose, kuriuos valdo pensijų kaupimo bendrovės. Fondų dalyviais gali tapti visi senatvės pensijos amžiaus nesulaukę asmenys, turintys pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pensijai gauti. Įmokos į pensijų fondus sudaro iki 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata. II pakopos pensijų fonde sukauptą sumą galima atsiimti tik sulaukus pensinio amžiaus.
Pilnamečiai, bet jaunesni kaip 40 metų asmenys, kas trejus metus yra automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, t. y. jie į pensijų kaupimą bus pakartotinai įtraukiami kas trejus metus iki tol, kol jiems sueis 40 metų. Pirmasis toks masinis asmenų įtraukimas įvyko 2019 m. (pertvarkant pensijų sistemą), o 2022 m. pirmąjį pusmetį vyko pakartotinis asmenų, kurie šio kaupimo atsisakė 2019 m., įtraukimas.
Grįžti į sistemą bus siūloma tris kartus kas trejus metus, t. y. atsisakius kaupti 2019 m., buvo siūloma grįžti į sistemą 2022 m., taip pat bus pasiūlyta grįžti 2025 ir 2028 m. Šiems asmenims reikalavimas būti jaunesniems kaip 40 metų amžiaus netaikomas.
Asmenys, sustabdę įmokų pervedimą, bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. II pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą.
Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, - tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Pensijų fondo dalyvis gali išreikšti pageidavimą kaupti kitame pensijų fonde nei jam priklausytų pagal jo gimimo metus. Tam jis turi pateikti prašymą raštu savo pensijų kaupimo bendrovei.
Jie mokami tiems gyventojams, kurie dirbdami dalyvavo pensijos kaupime privačiuose II pakopos pensijų fonduose. Anuitetų dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo, kokią dalį savo algos sumokėjo į fondus ir, galiausiai, kiek pavyko uždirbti jų valdytojams. Pardavę fonde sukauptą turtą, už gautus pinigus žmonės iš „Sodros“ privalomai įsigyja teisę į fiksuoto dydžio kas mėnesį mokamą pensijų priedą - anuitetą.
Sausio mėnesį tokius priedus gavusiems gyventojų buvo išmokėta nuo 9 iki 355 eurų, vidutiniškai - po 64 eurus, praneša „Sodra“.
Išmoka pabaigus kaupti pensijų fonde
Anuitetai gyventojams yra mokami iš specialaus „Sodros“ valdomo Pensijų anuitetų fondo (PAF). Per sausį 129 nauji anuitetų gavėjai į PAF pervedė 2,5 mln. eurų - vidutiniškai po 19,4 tūkst. eurų, sukauptų II pakopos pensijų fonduose. Tam, kad gautų anuitetą, žmonės nuo šių sumų „Sodrai“ sumoka 2,5 proc. dydžio vienkartinį administravimo mokestį.
Sausio pabaigoje visa PAF turto vertė viršijo 68 mln. eurų. Šis anuitetų gavėjams priklausantis turtas yra paskirstytas į tris portfelius: likvidumo, garantinį ir augimo.
Sausio pabaigoje pensijų anuitetus iš „Sodros“ buvo įsigiję iš viso 4490 gyventojų - 129 daugiau nei ankstesnį mėnesį. Vidutinė standartinio be paveldėjimo galimybės pensijų anuiteto išmoka siekė 74,48 euro, o standartinio su paveldėjimu - 64,23 euro. Didžiausias anuitetas yra 355,78 euro, o mažiausias - 9,29 euro (pensijų anuitetas įsigytas tik už 2,2 tūkst. eurų).
Populiariausias yra standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, jį įsigijo 69 proc. visų pensijų anuitetų gavėjų.
Valstybė garantuoja, kad „Sodra“ pensijų anuitetų išmokas mokės kas mėnesį visą gyvenimą. Paveldėtojams bus išmokėta vienkartinė išmoka už pensijų anuiteto gavėjui neišmokėtas išmokas iki 80-ties metų.
Yra keletas anuitetų rūšių:
- Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą pensijų išmokos sutarties sudarymo dieną. Šios rūšies anuitetas nepaveldimas.
- Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį pensijų fonde sukauptos sumos. Likusi suma išmokama periodinėmis išmokomis, kurias moka pensijų kaupimo bendrovė iki asmeniui sukaks 85 metai. „Sodra“ pradės pensijų anuiteto mokėjimą asmeniui sukakus 85 metus. Šios rūšies anuitetas irgi nepaveldimas.
PAF portfelių valdytojo komentare naujausioje ataskaitoje pastebima, kad 2025 m. pradžia buvo gana sėkminga.
Pasak jos, šie metai turėtų būti įdomūs, nes sausį buvo daug svarbių įvykių. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto sektorių supurtė naujienos iš Kinijos, arčiau nuleidusios žemės technologijų akcijų kainas, rinkas siūbuojantys JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie muitus.
Ataskaitoje pastebima, kad per sausio mėnesį Augimo portfelyje pelno realizuota už beveik 190 tūkst. eurų.
