Autizmas ir skiepai: moksliniai tyrimai ir mitų griovimas

Autizmo spektro sutrikimas (ASD) yra sudėtinga neurologinė raidos būklė. Nors kai kuriems vaikams šis sutrikimas pasireiškia tik nežymiai, daugelis jų susiduria su dideliais kalbos, motorikos ir kasdienio funkcionavimo sunkumais. Naujausiais CDC duomenimis, dabar Jungtinėse Valstijose 1 iš 31 vaiko diagnozuotas autizmas. Kalifornijoje šis skaičius dar didesnis: 1 iš 25 berniukų. Beveik du trečdaliai autizmu sergančių vaikų šiandien turi ribinį arba gilų protinį atsilikimą - šis rodiklis yra didesnis nei praėjusiais dešimtmečiais. Tai visuomenės sveikatos krizė.

Skiepų išradimas leido visuomenei beveik pamiršti pavojingas infekcines ligas, todėl nebeįvertiname jų grėsmės. Net ir didžiausi skiepų priešininkai negali paneigti fakto, kad dėl masinio skiepijimo išnyko tokios pavojingos infekcinės ligos kaip raupai ir poliomielitas. Nebežinome, ką reiškia sirgti difterija ar kokliušu - nuo šių ligų anksčiau mirdavo daugybė vaikų. Tymus taip pat buvome beveik pamiršę, nes pakankamai vaikų buvo paskiepyta.

Vis dėlto, skiepų baimė vis dar gyva visuomenėje. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių mitų - neva skiepai nuo tymų sukelia autizmą. Šis mitas, sukurtas daugiau nei prieš 20 metų, skiepijimo programoms atnešė nepataisomos žalos.

Vakcinos ir mitas apie autizmą – 1 dalis | Infekcinės ligos | Sveikata ir medicina | Khan akademija

Mito ištakos: Andrew Wakefieldo tyrimas

Pirmasis skiepas nuo kokliušo - 2 mėnesių kūdikiui
Shutterstock nuotr./Pirmasis skiepas nuo kokliušo - 2 mėnesių kūdikiui

Viskas prasidėjo 1998 m., kai prestižiniame pasaulio medicinos žurnale „The Lancet“ pasirodė mažai žinomo gastroenterologo Andrew Wakefieldo ir kai kurių kitų tyrimo bendraautorių publikacija apie trigubos tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcinos ryšį su vaikų autizmu. Tokias išvadas A.Wakefieldas padarė ištyręs vos 12 vaikų. Publikacija sukėlė nerimo bangą visuomenėje ir suglumino medikus bei davė pradžią daugybei skiepų priešininkų judėjimų, dėl kurių dar ir šiandien visuomenė susiduria su daugybe pasekmių.

Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime

Iki jos pasirodymo A.Wakefieldas nebuvo plačiai žinomas - jis nebuvo padaręs jokių atradimų moksle. Jo tyrimas atrodė daugiau nei įtartinas ir atkreipė kitų mokslininkų dėmesį, kuriems nepavyko pakartoti A.Wakefieldo tyrimo rezultatų ar patvirtinti jame iškeltos hipotezės. Tai yra privaloma mokslo praktika - eksperimentas turi būti pakartotas, pasiekiant tą patį rezultatą.

Ne tyrimas, o melas

Analizuojant A.Wakefieldo tyrimą paaiškėjo, kad jis pažeidė ne tik mokslinių tyrimų metodologiją, bet ir gydytojo etiką: iš tėvų reikalavo atsakymų, atitinkančių jo hipotezę. Be to, į kontrolinę grupę jis įtraukė vaikus, kurių tėvai buvo skiepų priešininkai. Vieno iš vaikų motina vėliau pasakojo, kad A.Wakefieldas privertė ją sakyti, jog vaiko simptomai pasireiškė 11-ą dieną po skiepo.

Norėdamas susieti įrodymų bazę su virškinamojo trakto sutrikimais, A.Wakefieldas be reikalo atliko daugybę vaikų kolonoskopijų. Jo hipotezė buvo tokia: vakcinoje esantis susilpnintas tymų virusas patenka į virškinamojo trakto ląsteles, kur sukelia uždegimą, o vėliau lemia autizmo simptomų atsiradimą. Į kontrolinę grupę buvo specialiai įtraukti kai kurie vaikai, anksčiau sirgę kolitu. A.Wakefieldas tiesiog perkėlė vaikų ligos istorijos duomenis ir nustatė, kad vaikai pirmiausia gavo vakciną, tada jiems išsivystė kolitas, o po to - raidos sutrikimai.

Taigi A.Wakefieldas melavo apie tyrime dalyvavusių vaikų sveikatos būklę. Publikacijoje buvo teigiama, kad visi 12 vaikų prieš skiepijimą buvo sveiki, tačiau iš tikrųjų penkiems iš jų anksčiau buvo diagnozuoti raidos sutrikimai.

Tyrimo tikslas: finansinė nauda

Iš pradžių atrodė, kad suklastotu tyrimu A.Wakefieldas siekė išgarsėti, tačiau tiesa pasirodė esanti kur kas tamsesnė. A.Wakefieldo tyrimas nebuvo klaidingas rezultatas, jis buvo tikslingai suplanuotas. 2004 m. lapkritį britų „Channel 4“ parodė tiriamosios žurnalistikos žurnalisto Briano Deerio filmą „MMR: ko jie jums nepasakė?“ (angl. MMR: What they didn't tell you). Jis nustatė, kad A.Wakefieldas gavo 100 tūkst. JAV dolerių iš asmeninių sužalojimų advokato Richardo Barro. Penki iš aštuonių autizmu sergančių vaikų, dalyvavusių A.Wakefieldo tyrime, buvo R.Barro klientai.

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

R.Barras savo klientų vardu ketino pateikti ieškinį prieš vakcinų gamintojus, todėl jam reikėjo dokumentinio pagrindo. Tuo metu Didžiosios Britanijos vyriausybė vykdė unikalią programą, vadinamą Teisinių paslaugų komisija, pagal kurią advokatų kontoroms buvo skiriami pinigai ieškiniams tirti. Advokatų kontoros faktiškai prižiūrėjo mokslinius tyrimus. Komisija kontroliavo daugiau kaip 1 mlrd. dolerių. Žurnalistas nustatė, kad komisija R.Barro advokatų kontorai skyrė 30 mln. dolerių - 20 mln. iš jų atiteko advokatų kontorai ir tik 10 mln. dolerių gydytojams ir mokslininkams. JAV dolerių. Daugybė kitų mokslininkų tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV, kurie palaikė A.Wakefieldo išvadas, taip pat gavo dideles pinigų sumas iš šios advokatų kontoros.

Žurnalistas dar atskleidė, kad tuo pat metu A.Wakefieldas buvo sukūręs nedidelę vakcinų gamybos gamyklą, o likus mažiau nei metams iki savo tyrimo publikacijos jis užpatentavo vakciną nuo tymų. Tai reiškia, kad jo planas buvo toli siekiantis: kai tik bus uždrausta kombinuota MMR vakcina, jis pasiūlys savąją - „visiškai saugią“.

Moksliniai įrodymai paneigia ryšį tarp skiepų ir autizmo

Vakcinavimas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas (asociatyvi nuotr.)

Nuo to laiko ne mažiau kaip 20 tinkamai atliktų daug platesnių neparodė jokio ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo. Atlikus kohortinį tyrimą, kurio metu vidutiniškai 4 metus buvo stebima daugiau nei 500 000 vaikų, nenustatyta jokio ryšio tarp skiepijimo MMR vakcina ir autizmo ar autizmo spektro sutrikimo. 2004 metais paskelbtame atvejų ir kontrolių tyrime, kuriame dalyvavo 1294 autistiški ir 4469 ne autistiški vaikai, nenustatyta jokio ryšio su skiepijimu. Atlikus laiko eilučių analizę, nenustatyta ryšio tarp MMR skiepijimo pradžios ir autizmo bei skiepijimo apimčių tendencijų ir autizmo.

Šios analizės metu mokslininkai iš specialiųjų poreikių vaikų registrų ir specialiųjų mokyklų aštuoniuose Šiaurės Temzės sveikatos rajonuose, Jungtinėje Karalystėje atrinko 498 autizmu sergančius vaikus. Mokslininkai ieškojo įrodymų, kad sergamumo ar diagnozės nustatymo amžiaus tendencijos pasikeitė 1988 m. Jungtinėje Karalystėje pradėjus skiepyti MMR vakcina. Tačiau tokių nerado - vakcinacijos MMR pradžia visiškai neatnešė autizmo atvejų padaugėjimo.

Dideli moksliniai tyrimai jau ne kartą įrodė, kad vakcinos nesukelia autizmo. Pavyzdžiui, 2014 m. publikuota daugiau nei 1,25 mln. vaikų apimančių dešimties tyrimų apžvalga nenustatė jokio ryšio tarp vakcinų ir autizmo. Danijos mokslininkai iki 2013 m. rugpjūčio stebėjo daugiau nei 650 tūkst. 1999-2010 m. gimusių vaikų ir lygino MMR vakciną gavusius vaikus su jos negavusiais. Mokslininkai nenustatė padidėjusios autizmo rizikos nuo šios vakcinos. Kitame tyrime Danijos mokslininkai stebėjo daugiau nei milijoną Danijos vaikų, gimusių 1997-2018 m., siekdami nustatyti sąsajas tarp aliuminio turinčių vakcinų ir 50 skirtingų lėtinių vaikų ligų. Mokslininkai nerado jokio ryšio tarp vakcinų ir autizmo.

Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti

Skiepų nauda ir visuomenės sveikata

Specialistai neabejoja, kad pagrindinė tymų epidemijos priežastis - nepakankamas pasiskiepijusiųjų skaičius. Kad virusas neplistų ir nekiltų ligos protrūkio rizika, ne mažiau kaip 95 proc. žmonių turi būti pasiskiepiję. Tokiu atveju būna apsaugoti ne tik jie, bet ir aplinkiniai, pavyzdžiui, kūdikiai, kurie skiepijami nuo tymų tik antraisiais gyvenimo metais.

PSO paskelbė, kad tai pats didžiausias tymų protrūkis per pastaruosius dešimtmečius nuo masinio skiepijimo pradžios. Tymai plinta Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje.

Svarbu suprasti, kad įsakymą CDC atnaujinti savo puslapį davė prieš vakcinas nusistatęs JAV sveikatos apsaugos sekretorius Robertas Kennedy jaunesnysis. Atnaujinimas atliktas nesiremiant jokiais naujais moksliniais atradimais.

Štai keletas faktų apie vakcinas ir jų poveikį:

  • Vakcinos padėjo išnaikinti 300-500 milijonų žmonių pražudžiusius raupus.
  • Vakcinos apsaugo vaikus nuo tokių komplikacijų kaip smegenų uždegimas ir pažeidimai, dėl ko galima netekti galūnių, gali sutrikti vystymasis.
  • Gyvsidabris buvo pašalintas iš Europoje platinamų vakcinų.
  • Formaldehido kiekis vakcinose yra toks mažas, palyginti su natūraliai organizme susidarančia formaldehido koncentracija, kad nekelia pavojaus.

tags: #autizmas #nuo #skiepu