Streso ir psichikos ligų ryšys

Europoje stresas yra antroji pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos problema, paliečianti 22 % darbuotojų Europos Sąjungos valstybėse narėse. Stresas - tai organizmo fizinė arba psichologinė reakcija į aplinkos sąlygas, reikalaujanti prisitaikymo ar elgesio pasikeitimo.

Japonijos nacionalinė apklausa parodė, kad dažniausi streso šaltiniai yra problemos darbe, fizinės sveikatos sutrikimai ir finansinės problemos. Žmonės, kurie nepakelia streso, patiria daugybę sveikatos problemų. Ironiška, kad jie nesiima jokių veiksmų tol, kol nepatiria rimtų pasekmių. Kai nerimu, dirglumu, jautrumu ir miego sutrikimais besiskundžiančiam žmogui atliekamas skydliaukės hormonų tyrimas, dažnai paaiškėja, kad jam reikia ne psichiatro, o endokrinologo pagalbos.

Stresas gali kankinti žmogų keletą metų, kol išsivysto liga, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Jei lėtinį stresą patiriantiems žmonėms atliktume hormonų tyrimą, rastume padidėjusį kortizolio ir insulino kiekį. Beje, per didelis insulino kiekis sukelia alkį.

Šiandieninis darbo ir jo organizavimo pasaulis intensyvina streso problemą: didėjantis pagyvenusių darbuotojų skaičius, darbuotojų skaičiaus mažinimas, didėjantys reikalavimai darbuotojų lankstumui dėl funkcionalumo ir įgūdžių. Neigiamas veiksnys gali būti ir jausmas, kad dirbant nėra galimybės ką nors pakeisti ar nulemti, nuolatinis sėdimas, mechaninis darbas, įtemptas darbo tvarkaraštis.

Danų mokslininkai (V. Meeusen ir kt.), atlikę tyrimą apie perdegimo sindromą, pabrėžia, kad pagrindinis tai sukeliantis veiksnys - darbo pasitenkinimo trūkumas. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro l. e. p. Jūrininkų ligoninės Pilvo chirurgijos skyriaus vedėjas Martynas Sokolovas mano, jog pagrindinis vaistas nuo streso darbe - geri tarpusavio santykiai. Pasak jo, gydytojų darbas reikalauja ne tik didelės atsakomybės, klaidų nebuvimo tiek nustatant diagnozę, tiek gydant, bet ir gerų santykių darbo vietoje palaikymą. Šiandieninė darbo diena gydytojo kabinete kupina tempo, krūvio.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Kai gydytojas turi per 10-15 min. ne tik išklausyti paciento nusiskundimus, bet ir peržvelgęs anamnezę, diagnozuoti ligą, ją išaiškinti pacientui, skirti vaistus ir dar užpildyti krūvą pažymų, o po to be minutės pertraukos vėl priimti kitą pacientą, neįsivaizduojama gydytojo profesija be „perdegimo“ problemos. Dėl šios problemos kinta tiek fizinė, tiek emocinė būklė, kuri sukelia nuolatinę įtampą ir žmogus darosi mažiau darbingas ir patenkintas savo darbu.

„Mano receptas, padedantis kovoti su medikų stresu skyriuje, - pasiekti, kad visi ateitų į darbą nebijodami iššūkių, nelaukdami, kad bus blogai vertinami, kad kas nors bus jais nepatenkintas“, - teigia M. Sokolovas.

Japonijos Vyriausybė pasiūlė darbdaviams pritaikyti tokias programas, kurios padėtų darbuotojams pasiekti kūno ir psichikos pusiausvyrą, tokiu būdu suvaldant stresą darbo vietoje: atkreipti dėmesį į kiekvieną darbuotoją, prisidėti prie sveikatos priežiūros užtikrinimo tęstinumo bei prieinamumo, norint laiku nustatyti sutrikimus. Jie taip pat siūlo, kad darbovietėje būtų žmogus, besirūpinantis profesine sveikata ir vykdantis nuolatinę stebėseną.

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra taip pat siūlo panaudoti rizikos valdymą/kontrolės ciklą kaip problemos sprendimo pagrindą. Kontrolės ciklas yra „sisteminis procesas, kurio metu nustatomi pavojai, analizuojama ir valdoma rizika, saugomi darbuotojai“.

Anot I. Pačiauskaitės, norint sumažinti stresą darbe, turi būti vykdomas sveikatos stiprinimas ir žalingų bei kenksmingų sveikatai veiksnių darbo vietose prevencija. „Pastebėjome, jog nemaža dalis Klaipėdos darbdavių rūpinasi tiek streso mažinimu darbe, tiek bendros sveikatos stiprinimu darbo vietose.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Darbdaviui yra svarbūs darbo rezultatai ir pelnas, o darbuotojai, jų pasitenkinimas darbu lieka dažniausiai antroje vietoje. Lietuvoje didžiosios įmonės gana aktyviai rūpinasi darbuotojų sveikata, sveikos aplinkos kūrimu ir sveikatos stiprinimu. Jos tam turi pakankamai lėšų, gali sudaryti tokias sąlygas. Kadangi dirbantys asmenys yra tokia grupė, kuri rečiau lankosi sveikatos įstaigose ir gauna mažiau informacijos apie sveikatos stiprinimo priemones, o ligos šiais laikais „jaunėja“, į juos reikėtų atkreipti didesnį ir visuomenės sveikatos specialistų, ir pačių darbdavių dėmesį.

Mūsų biuras siūlytų darbdaviams organizuoti darbuotojų mokymus, individualias konsultacijas streso valdymo srityje bei organizacinių pokyčių vykdymą. Kaip pavyzdį galime paminėti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbdavius, kurie kreipėsi į mus prašydami pagalbos dėl konfliktų sprendimo ir streso išvengimo viešajame transporte. Viešojo keleivinio transporto vairuotojams buvo vykdyti mokymai, kaip išvengti konfliktų, o jiems įvykus - išspręsti“, - pasakojo I.

Stresas - tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais.

Stresoriai gali būti:

• Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką. Žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
• Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką. Tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.

Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai. Tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Pavyzdžiui, galite jausti nerimą dėl artėjančio egzamino arba užduoties darbe. Egzamino ar užduoties metu jaučiate stresą, tačiau, jiems pasibaigus, pranyks ir streso jausmas. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Tai yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų.

Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą.

Stresas yra organizmo ir smegenų reakcija į išorinius dirgiklius, kurie gali būti vienkartiniai ar trumpalaikiai, arba pasikartojantys ilgą laiką. „Mūsų kūno reakcija į streso veiksnius kartais gali būti net naudinga - suteikti mums energijos, kad išvengtume pavojaus arba gerai veiktume, esant spaudimui“, - aiškina Michelle Dossett, vidaus ligų gydytoja ir integracinės medicinos specialistė Kalifornijos universitete.

Pasak jos, trumpalaikis stresas yra nerimas dėl vizito pas gydytoją ar projekto pristatymas darbe, taip pat ir prieš jus gatvėje netikėtai sustojęs automobilis, dėl kurio jūs vos nepadarėte avarijos. Kiek kitokie yra ilgalaikiai streso veiksniai. Jų poveikis skirtingas. „Metus ar ilgą laiką trunkantis stresas paprastai yra pats blogiausias stresas“, - sako Bertas Uchino, Jutos universiteto Solt Leik Sityje psichologijos profesorius, tyrinėjantis stresą senėjančiose populiacijose.

Pasak jo, jei dirbate darbą, kurio nekenčiate, arba esate šeimos nario, sergančio Alzheimerio liga, slaugytojas, galite patirti didelį lėtinio (arba ilgalaikio) streso lygį. Blogiausia, anot gydytojo, kad tokiu atveju jūsų kūnas „niekada negauna aiškaus signalo grįžti į normalų gyvenimą.“ Būtent tokio tipo lėtinis stresas sukelia organizmo pokyčius, kurie kai kuriais atvejais gali padaryti žalos ir prisidėti prie ligų atsiradimo. Kraujo tyrimai gali atskleisti uždegimą, kraujospūdžio pokyčius ir padidėjusį streso hormono kortizolio kiekį - visa tai, kas įvardinama lėtinio streso požymiais.

9 ligos, kurias gali sukelti arba pabloginti stresas

Portalas „Everydayhealth“ pasidalino sąrašu 9 ligų, kurias gali sukelti arba pabloginti stresas.

Depresija ir kitos psichikos sveikatos būklės

Tikslus mechanizmas, kodėl vieni žmonės patiria depresiją ir nerimą, kaip klinikinius nuotaikos sutrikimus, o kiti - ne, vis dar nėra visiškai aiškus. Gali būti daug veiksnių, įskaitant genetines, aplinkos ir psichologines sąlygas, taip pat didelius stresinius ar trauminius išgyvenimus. Tačiau tyrimai rodo, kad nevaldomas lėtinis stresas iš tiesų yra susijęs su rimtais psichikos sutrikimais, tokiais kaip nerimas ir depresija. Nuolatinis ar užsitęsęs stresas verčia organizmą gaminti tam tikrus hormonus ir chemines medžiagas, kurios išlaiko nuolatinę streso būseną, galinčią turėti neigiamą poveikį pagrindiniams organams. Amerikos medicinos asociacijos žurnalo duomenimis, maždaug 20-25 procentai žmonių, patyrusių didelį stresą, susirgs depresija.

Nemiga

2013 m. atlikta neoficiali Amerikos psichologų asociacijos apklausa apie stresą ir miegą atskleidė sąsajas abiem kryptimis. 43 proc. iš beveik 2000 apklaustų suaugusiųjų teigė, kad stresas privertė juos nemiegoti bent kartą per pastarąjį mėnesį. 21 proc. iš jų taip pat nurodė, kad jautė didesnį stresą. Tačiau taip pat 45 proc. teigė, kad jaučia didesnį stresą, kai nepakankamai išsimiega. Galiausiai, suaugusieji, kurių streso lygis buvo mažesnis, teigė, kad jie miegojo vidutiniškai daugiau valandų per naktį nei suaugusieji, kurių streso lygis yra didesnis, t.y. beveik valanda mažiau miego (6,2 ir 7,1 valandos per naktį).

Širdies ir kraujagyslių ligos

Lėtinis stresas jau seniai siejamas su širdies sveikata. Nors yra nedaug įtikinamų įrodymų, kad vien stresas gali sukelti širdies ligas, yra nemažai tyrimų, rodančių, jog stresas pablogina jau esamas būkles. Dėl streso hormonų adrenalino, noradrenalino ir kortizolio dalis atsako į stresą yra greitesnis širdies susitraukimų dažnis ir kraujagyslių susiaurėjimas (arba kai kurių skeleto raumenų kraujagyslių išsiplėtimas, padedantis kūnui judėti kovojant ar bėgti). Jei organizmas tokioje būsenoje išlieka ilgą laiką, kaip ir esant lėtiniam stresui, gali būti pažeista širdis bei širdies ir kraujagyslių sistema.

Kitas būdas, kuriuo stresas gali prisidėti prie širdies ligų: galite susidoroti su stresu valgydami ar gerdami per daug, o tai savo ruožtu gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų.

Peršalimas

Stresas taip pat gali susilpninti imuninę funkciją, dėl ko žmogus tampa jautresnis infekcinėms ligoms, tokioms kaip peršalimas. Tyrėjai atliko eksperimentą, kurio metu 420 savanorių grupę apkrėtė peršalimo virusu, o po to uždarė juos karantine, kad pamatytų, ar jie nesusirgo. Duomenys atskleidė, kad dalyviai, kurie tyrimo pradžioje patyrė didesnį bendrą stresą, buvo labiau linkę užsikrėsti virusu nei tie, kurių streso lygis buvo mažesnis.

ŽIV ir AIDS

Stresas nesukelia ŽIV (AIDS sukeliančio viruso, kuris perduodamas lytiniu keliu arba per kraują). Tačiau yra tam tikrų įrodymų, kad stresas gali pabloginti ligos sunkumą. Tyrimas, kuriame dalyvavo 177 ŽIV užsikrėtę pacientai, parodė, kad streso hormonas kortizolis (susijęs su lėtiniu stresu) buvo susijęs su didesniu ŽIV viruso kiekiu per ketverius metus ir paspartino ŽIV užsikrėtusių žmonių ligos progresavimą. Tyrimo metu kortizolio lygis buvo matuojamas šlapimo mėginiais kas šešis mėnesius. Kitoje apžvalgoje, paskelbtoje 2016 m., padaryta išvada, kad didesnis stresas buvo susijęs su mažesniu su AIDS liga kovojančių baltųjų kraujo kūnelių kiekiu, didesniu virusų kiekiu ir ligos paūmėjimu. Remiantis apžvalga, tyrimai taip pat susiejo stresą su blogesniu gydymo laikymusi.

Virškinamojo trakto ligos

Stresas gali paveikti virškinimo trakto motoriką ir sutrikdyti, kaip maistas juda per virškinimo sistemą, padidindamas dirgliosios žarnos sindromo, uždegiminių žarnyno ligų, gastroezofaginio refliukso, vidurių užkietėjimo, viduriavimo ir diskomforto tikimybę. Tyrimai tai patvirtina.

Lėtinis skausmas

Kai kurios lėtinės skausmo būklės, pvz., migrena ir apatinės nugaros dalies skausmas, gali atsirasti, suaktyvėti arba pablogėti, kai kūno raumenys įsitempia. Jau įrodyta, kad daugelis lėtinių nugaros skausmų yra susiję su stresu. Taip yra, nes labai dažnai raumenų įtampa ir tempimas traukia arba sukelia dar didesnę įtampą, o vėliau prisideda prie didesnio skausmo pojūčio. 2021 m. paskelbtas tyrimas patvirtino tvirtą ryšį tarp streso laipsnio ir lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo. Tyrėjai padarė išvadą, kad gydytojai, kurie gydė pacientus, sergančius lėtiniu nugaros skausmu, taip pat turėtų įvertinti paciento streso lygį.

„Skausmas iš prigimties sukelia stresą. Kai atrodo, kad skausmas nesiliauja arba nepagerėja, susirūpinimas dėl skausmo gali virsti baime, nerimu ir beviltiškumu“, - sako Joel Frank, psichologas Kalifornijoje. 2017 m. paskelbtoje apžvalgoje buvo ištirtas lėtinio streso ir lėtinio skausmo ryšys ir nustatyta, kad abi sąlygos sukėlė panašias reakcijas smegenyse, ypač hipokampe ir migdoliniame kūne. Tačiau mokslininkai taip pat pažymėjo, kad dėl daugybės būdų, kaip žmonės patiria lėtinį skausmą ir stresą, šios dvi sąlygos ne visada sutampa.

Vėžys

Tai, kas sukelia vėžį, yra ypač sudėtingas klausimas. Kadangi dauguma pacientų diagnozuojami tik po kelerių metų vėžio ląstelių augimo, sunku ar net neįmanoma tiksliai nustatyti konkrečią priežastį. Tikėtina, kad tam įtakos turi keli veiksniai (genai, aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, oro tarša ar stresas). Tačiau yra keletas tyrimų su žmonėmis, kurie įrodo, kad stresas turi įtakos vėžio atsiradimui.

Viena iš galimų priežasčių, kodėl stresas gali prisidėti prie kai kurių vėžio formų: stresas gali suaktyvinti smegenų ir kūno uždegiminį atsaką, taip pat paskatinti antinksčius išskirti streso hormonus, vadinamus gliukokortikoidais.

Autoimuninės ligos

Daugelį uždegiminių būklių pablogina stresas, įskaitant autoimunines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, vilkligė, psoriazinis artritas ir psoriazė. 2018 m. birželį paskelbtame Švedijos gyventojų tyrime nustatyta, kad pacientams, sergantiems lėtiniu stresu, buvo didesnė tikimybė susirgti autoimuniniu sutrikimu (9 iš 1 000 pacientų per metus, palyginti su 6 iš 1 000 tarp streso nepatyrusių pacientų).

Stresas dažnai daro įtaką miego kokybei ir trukmei. Stresas ir miego trūkumas gali smarkiai paveikti fizinę ir psichinę sveikatą. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC - Centers for Disease Control and Prevention) duomenimis [1], 35,2 proc. JAV suaugusiųjų kiekvieną naktį miega mažiau nei 7 valandas. Tai gali sukelti miego trūkumą, dėl kurio atsiranda ilgalaikių fizinės ir psichinės sveikatos problemų.

Remiantis CDC ataskaita [2], žmonėms, kurie miega mažiau nei 7 valandas per naktį, padidėja šių ligų rizika:

• Nutukimas
• Širdies ligos
• Diabetas
• Insultas
• Depresija
• Artritas
• Inkstų ligos

Nors šias būkles gali sukelti daugybė veiksnių, miego trūkumas gali prisidėti prie jų vystymosi. Žmonėms streso metu autonominė nervų sistema (ANS) išskiria hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis.

Normalu jausti stresą retkarčiais, tačiau dėl lėtinio streso jautimo nervų sistema ilgainiui gali pradėti išlaikyti padidėjusią susijaudinimo būseną. Vienas iš streso padarinių yra miego trūkumas. Dažnas buvimas padidėjusio jautrumo būsenoje gali prailginti užmigimo laiką ir sukelti greitas, nerimastingas mintis naktį. Remiantis Nacionalinio miego fondo apklausa [3], 43 procentai 13-64 metų amžiaus žmonių bent kartą per pastarąjį mėnesį pranešė, kad naktį buvo atsibudę dėl streso.

Streso mažinimas geresnei miego kokybei

Sumažindami streso lygį vakare prieš miegą, daugelis žmonių galėtų pagerinti miego trukmę ir kokybę. Žemiau pateikti gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti stresą:

Sąmoningumo meditacija („Mindfulness”)

Sąmoningumo meditacija yra atsipalaidavimo technika, kurios tikslas - sutelkti žmonių dėmesį į esamą akimirką. Tyrimai parodė, kad ši technika psichinei sveikatai yra naudinga keletu aspektų. 10-30 minučių prieš miegą praktikuojant sąmoningumą galima būtų efektyviai sumažinti stresą ir pagerinti miegą.

Fizinis krūvis

2017 m. Vidutinis ar labai intensyvus fizinis krūvis, pavyzdžiui, 30 minučių bėgimas, galėtų padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti miego kokybę.

Kiti gyvenimo būdo pokyčiai

Šie gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali padėti kai kuriems žmonėms sumažinti streso lygį:

• Pradėti sveikai (sveikiau) maitintis
• Mažinti kofeino ir alkoholio vartojimą
• Nepervargti ir pailsėti po intensyvių darbų
• Ieškoti draugų ir šeimos palaikymo (pagalbos)

Sumažinti stresą gali būti labai sudėtinga. Būtina nustatyti streso, kuris dažnai susijęs su darbu ar santykiais, šaltinį. Nors šias problemas sunku nustatyti ir reikia laiko jas išspręsti, streso šaltinio pašalinimas yra būtinas norint tobulėti.

Stresas ir miegas yra glaudžiai susiję. Stresas gali neigiamai paveikti miego kokybę ir trukmę, o nepakankamas miegas gali padidinti streso lygį. Psichikos sveikatos specialistai gali suteikti priežiūrą ir konsultacijas, o draugai ir šeimos nariai gali pasiūlyti papildomą paramą.

Jei jaučiate aukščiau išvardintus simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichologą. Specialistai galės jums pasiūlyti psichologinę pagalbą arba specifinius metodus, skirtus stresui ir dėl streso kylantiems simptomams įveikti, pavyzdžiui, atsipalaidavimo terapijas. Gydytojai įprastai neskiria vaistų stresui gydyti, nebent pacientas serga kita liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimu.

Kaip valdyti stresą

• Sportuokite - mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei.
• Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą - šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
• Sveikai maitinkitės - subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
• Nustatykite sau prioritetus - sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia.
• Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
• Skirkite laiko sau - išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
• Kvėpavimo pratimai ir poilsis: meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti.
• Bendraukite su artimaisiais - kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
• Stenkitės atpažinti streso požymius - žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.

Psichodermatologija tyrinėja odos ligų santykį su psichikos sutrikimais ir atvirkščiai. Neretai tokiais atvejais vien tik psichikos sveikatos specialisto arba vien tik gydytojo dermatologo gali neužtekti, nes abu komponentai (odo būklė ir psichikos sveikata) yra reikšmingi žmogaus būklei.

Ilgainiui gali išsivystyti problemų dėl savivertės, depresija, atsirasti savižudybės rizika, socialinis nerimas, kiti nerimo sutrikimai, paūmėti esami psichikos sutrikimai ar kitos somatinės (kūno) ligos. Tokie sutrikimai labai apkartina gyvenimo kokybę ir galimybę gyventi prasmingą gyvenimą.

Turint tokių aukščiau aprašytų ir panašių problemų, labai svarbu suprasti ir išsinešti žinutę, jog dažnai neužtenka gydyti tik vieną organizmo dalį (tik odą ar tik psichikos sveikatą). Kartais būna net taip, kad sustiprinus psichikos sveikatą, išnyksta odos problemos. Atvirkščiai, kartais įveikus odos problemas, pagerėja emocinė būklė.

Taigi, ignoruoti stresą neapsimoka, o kova su juo atneša tik trumpalaikį palengvėjimą. Išmintinga įsiklausyti į jį ir suprasti jo priežastis. Tai padės ne tik sušvelninti jo poveikį mūsų sveikatai, bet ir dažnu atveju pakeisti mūsų santykį su savimi.

tags: #psichikos #liga #ir #stesas