Bendravimas su autistišku vaiku: patarimai ir rekomendacijos

Autizmo spektro sutrikimai vis dar kelia daug klausimų ne tik tėvams, bet ir pedagogams, aplinkiniams bei pačiam žmogui, gyvenančiam su šiuo neurotipu. Lietuvoje kas 70-as vaikas serga bent vienu autizmo spektro sutrikimu. Kadangi autizmas yra spektro sutrikimas, kiekvienas autizmu sergantis žmogus turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius.

Autizmo požymiai gali pasireikšti jau kūdikiams ar vaikystėje, tačiau šie simptomai ne visada yra užfiksuojami. Svarbu paminėti, kad vaikai, turintys autizmo požymių, tikrai nebūtinai pasižymės visais išvardintais simptomais ir vieniems nustatyti autizmo spektrą gali būti sunkiau nei kitiems.

Išoriniai autizmo požymiai yra panašūs: atsiribojimas, savęs stimuliavimas, pažinimo sferos trūkumai, kalbos sutrikimai. Jie yra pastebimi vaikui dar nesulaukus 30 mėnesių. Autistų komunikacijos sutrikimo laipsnis yra nevienodas.

Bendravimo ypatumai su autistiškais vaikais

Bendravimą apsunkina jausmų sferos sutrikimai. Bandymas įtraukti į bendravimą sukelia nerimą, įtampą. Regimąją informaciją autistai suvokia žymiai geriau, nei žodinę. Lengvesniais sutrikimų atvejais vaikams įmanomas efektyvus kontaktas.

Įprastoje aplinkoje su kai kuriais asmenimis jie bendrauja, tačiau tie patys vaikai svetimoje aplinkoje visiškai užsisklendžia. Kai kurie vaikai gali kalbėti ar bent jau bandyti kalbėti, tačiau jie nejaučia sąryšio tarp kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos.

Taip pat skaitykite: Vaikų autizmas ir socialinė sąveika

Beveik pusei vaikų autistų neišsivysto šnekamoji kalba. Kalbančių vaikų kalba yra specifinė. Daugumai autistų yra būdingos echolalijos - garsų, žodžių ar sakinių atkartojimas. Echolalijos parodo, kad yra normali foneminė klausa, balsas. Dažnai klaidingai vartojami įvardžiai, ( nevartoja "aš", o į save kreipiasi vardu arba "tu"). Vaikų autistų sutrikusi kalbėjimo prozodija t. y. geriau supranta nei išreiškia savo mintis.

Kaip užmegzti ryšį su autistišku vaiku

Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus. Tam, kad visuomenė būtų supratinga ir palaikytų žmones, turinčius šį sutrikimą, labai svarbu yra švietimas ir informacija apie autizmą. Svarbu, jog tėvai, auginantys autistiškus vaikus patys gebėtų išlikti emociškai stiprūs, nes tik taip galės būti tvirtesniu vaiko palaikymu ir parama.

• Mokykitės apie autizmą. Vos sužinoję, kad jūsų vaikas turi autizmą, domėkitės apie šį raidos sutrikimą.
• Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina - taip bus lengviau perprasti trikdžius ir užkirsti jiems kelią.
• Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos. Autizmo spektrą turintys vaikai skirtingose aplinkose gali elgtis kitaip, pavyzdžiui, mokykloje ir namuose.
• Vertėtų paskatinti vaiką parodyti, ko mokėsi mokykloje ar pas psichoterapeutę ir skatinti tai atkartoti namuose.
• Raskite būdų kurtį ryšį su vaiku be žodžių. Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
• Nepamiškite skirti laiko žaidimams. Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.

Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisti svarbu ne tik todėl, kad tai smagu, bet ir todėl, kad žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius.

Patarimai, kaip bendrauti su autizmo spektro žmogumi

• Bendraukite tiesiai ir aiškiai. Stenkitės kalbėti tiesiai ir aiškiai, nekurdami pernelyg sudėtingų sakinių konstrukcijų.
• Būkite kantrūs. Jei jūsų pašnekovas ims uždavinėti klausimus, kad išsiaiškintų tai, kas jums atrodo akivaizdu, būkite kantrūs.
• Neieškokite potekstės ten, kur jos nėra. Daugelis ASS vengia žiūrėti į akis net tuomet, kai bendrauja su artimais žmonėmis.
• Gerbkite asmeninę erdvę. Netikėtas taktilinis kontaktas ASS gali būti labai nemalonus.
• Venkite pataikavimo. ASS nereikia pataikavimo, jie kaip ir visi nori normalaus požiūrio į save ir normalaus žmogiško bendravimo.
• Elkitės supratingai. Jei jūsų draugas nesustodamas maigo kokį nors žaislą, kažką mykia po nosimi arba judina koją be jokios priežasties, stenkitės į tai nekreipti dėmesio ir elkitės supratingai.

Neverbalinis bendravimas

Žmonės su apribotais kalbiniais gebėjimais arba apskritai negalintys kalbėti jaučia tokį patį bendravimo poreikį, kaip ir visi mes.

• Suteikite vaikui galimybę save išreikšti. Leiskite jam šokti, muzikuoti, piešti, spalvinti, teplioti, žaisti su audiniais, mušti bugnus, barškinti marakasais - ir prisijunkite.
• Specialistai dažnai prašo palaikyti akių kontaktą. Žmonės su Aspergerio sindromu dažnai vengia akių kontakto, nes tai leidžia jiems susikoncentruoti į tai, ką žmogus sako.
• Nufotografuokite nekalbančio asmens mėgstamiausius žaislus, šeimos narius, kai kuriuos daiktus - pvz. puodelį, sausainį ir pan. Pradžiai išsirinkite objektus, kuriais bus lengviausia jį motyvuoti.
• Naudokite simbolius, pažymėdami veiklą, kurioje jie dalyvauja, pvz. šakutė reikškia pietus, rankšluostis - kad laikas praustis.

Terapijos ir mokymo metodai

Terapija parenkama pagal vyraujančius simptomus ir nukreipiama į normalaus vystymosi skatinimą ir nepriklausomos asmenybės įgūdžių ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas.

Taip pat skaitykite: Visavertis gyvenimas vaikų globos namuose

• Socialinių įgūdžių lavinimas: situacijų modeliavimas, treniravimas, žaidimas vaidmenimis. Apima sveikinimąsi, keitimąsi objektais, tarpusavio pokalbius.
• Elgesio mokymas: sisteminis ir nuolatinis pasikartojančių veiksmų atlikimas, siekiant išmokyti vaiką priežastingumo.
• Užsiėmimų terapija: skirta šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus.
• Neįprasti terapijos būdai: vitaminų didelės dozės, intraveninis sekretinas, tam tikrų maisto produktų vengimas ir dietos, garso, muzikos, delfinų, šunų terapija, įprasti žaidimai, vaistažolės ir kiti alternatyvūs metodai.

Darbo su autistiškais vaikais patarimai

Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Autistiško vaiko adaptacija darželyje reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų galimų sensorinių, socialinių ir bendravimo ypatumų. Tam, kad vaikas jaustųsi geriau, glaudus bendravimas tėvų ir darželio komandos yra labai reikšmingas.

Pirmiausiai reikia pasikalbėti su tėvais ir viską apie jį sužinoti: ką jis mėgsta veikti namie, kaip reaguoja, kai ateina svečiai, kas jį trikdo, kas ramina, kaip adaptuojasi kitose vietose. Pasitelkus paveikslėlius (simbolius), galima pasiekti progresą: jie padeda autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti supančią aplinką. Kad paveikslėlių metodas veiktų, tėvai turi bendradarbiauti ir tęsti ugdymo įstaigoje pradėtą darbą namuose. Visada dirbkite taip, kad ir vaikai, ir tėvai jumis pasitikėtų, kad būtų gražus santykis. Asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas yra ypatingai svarbus.

Svarbiausia - mylėti vaiką. Suprantu, kad autistiškų vaikų tėvai turi daug iššūkių, tai mažiausiai ką jie nori girdėti atėję į darželį pasiimti savo vaiko, kad jis kažką daro netinkamai arba išvis nedaro. Autizmo spektro sutrikimai vis dar kelia daug klausimų ne tik tėvams, bet ir pedagogams, aplinkiniams bei pačiam žmogui, gyvenančiam su šiuo neurotipu.

Ellen Notbohm patarimai

Ellen Notbohm - plačiai žinoma autizmo tema rašanti autorė, pati užauginusi du - autistišką ir dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą turintį - sūnus. Geriausiai įvertinta jos knyga „Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų“ pelnė gausybę apdovanojimų ir premijų visame pasaulyje. Knyga „Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų“ parašyta iš vaiko perspektyvos - tarsi pats autistiškas vaikas kreiptųsi į suaugusįjį. Toks pasakojimo būdas sukuria stiprų emocinį ryšį ir padeda skaitytojui įsijausti į autistiško vaiko vidinį pasaulį.

Šią glaustą ir itin informatyvią knygą pravartu perskaityti kiekvienam tėčiui ir mamai, mokytojui ir socialiniam darbuotojui, psichologui ir gydytojui. Tai ne teorinis vadovas ir ne sausas medicininis aprašymas, kaip įveikti autizmo keliamus iššūkius.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs bendravimo metodai slaugant vaikus

14 patarimų, kaip bendrauti su autizmą turinčiais vaikais pagal Ellen Notbohm:

1. Susipažinkite su medžiaga. Kitaip tariant, pažinkite vaiką, ypatingus jo poreikius ir pomėgius, kad galėtumėte atmesti „visi taip daro“ sprendimus. Taip pat išsiaiškinkite ir įvertinkite, kiek rizikos toleruojate ir kokiu greičiu apdorojate kognityvinę ir emocinę informaciją.
2. Sprendimus priimkite atsižvelgdami į bendrąją padėtį. Kad ir ką darome, kad ir ką renkamės, visada dera atsižvelgti ne tik į tą akimirką, bet ir į platesnį kontekstą. Atsakę į klausimą „Ar tai svarbu?“ gerokai sumažinsite pasirinkimų naštą, nes stulbinamai dažnai nuoširdus atsakymas į klausimą „Ar tai svarbu?“ bus neigiamas.
3. Nustatykite problemą. Nepulkite spręsti problemos, kurios gal net nėra. Pavyzdžiui, smarkiai apribojus autistiško vaiko mitybą be konkrečių indikacijų, kad to reikia, dar labiau sumažės vaikui priimtinų patiekalų kiekis, o naudos nebus jokios.
4. Ieškokite pačių įvairiausių sprendimų. Net jei atrodo, kad peržiūrėjote visas galimybes, veikiausiai jų dar yra. Kvieskite į pagalbą patikimus žmones ir pamąstykite drauge. Jei įmanoma ir tinkama, į diskusijas įtraukite vaiką. Net ir mažo vaiko idėjos gali būti labai taiklios.
5. Kliaukitės sveiku protu. Sakoma, šiais laikais sveikas protas yra retenybė. Neužmirškime, kad sveikas protas, kaip ir daugelis kritinio mąstymo įgūdžių, nėra įgimtas, o lavėja kaupiant savo ir kitų žmonių patirtį. Tai gebėjimas suprasti ir priimti tinkamus sprendimus svarbiais ir ne tokiais svarbiais klausimais, derinant stebėjimą, suvokimą, svarstymus, vertinimus ir pažinimą. Jo atsargos neišsenkamos tiems, kurie stengiasi jį lavinti, ir jis jūsų sprendimų priėmimo įrankių dėžėje yra viena naudingiausių priemonių.
6. Pasirinkimus pateikite kaip klausimus. Pasirinkimus pavertę tikrinamaisiais klausimais ir atsakę „taip“ arba „ne“, galite sužinoti atsakymą. Pavyzdžiui: „XYZ terapija visada padeda autistiškiems vaikams“ (arba kitas variantas: „XYZ terapija autistiškiems vaikams pati geriausia“). Paverskime tai klausimu: „XYZ terapija būtų naudinga mano vaikui: „taip“ ar „ne“?
7. Venkite apibendrinimų. „Visada“ ir „niekada“ - tai retai taikytini kraštutinumai. Pakanka vienos išimties, ir „visada“ arba „niekada“ bus paneigtas. Mąstykite kritiškai.
8. Naudokitės atmetimo procesu. Sprendimus priimkite atsižvelgdami į kontekstą. Veiklos, procedūros ar terapija uždeda per sunkią naštą šeimos biudžetui, dienotvarkei, laisvalaikiui ar kantrybei, tad vargu ar pajėgsite ilgai juos taikyti. Kuo objektyviau įvertinkite, ar atitinkamas sprendimas duotų laukiamos naudos, taip pat ar realu ir verta jį įgyvendinti.
9. Spėkite remdamiesi tuo, ką žinote. Kartais tenka „laikyti testą“ - priimti sprendimą - dar nebaigus savo tyrinėjimų. Remkitės visais turimais ištekliais ir informacija, pasinaudokite tuo, ką jau išmokote (gali būti pravartu susirašyti „už“ ir „prieš“ sąrašą), apsvarstykite, ką žinote apie savo galimybes, stiprybes ir silpnybes. Pamąstykite, ar sprendimas atitinka sveiko proto kriterijų.
10. Nekreipkite dėmesio į tai, kas jus blaško. Tai įvairiausi bauginimai ar gąsdinimo taktikos, mažų imčių „tyrimai“, „moksliniai“ straipsniai, raginantys daryti tai, ką „daro visi“, imtis veiklų ar terapijų, kurios žalingos jūsų vaikui, žmonės, kurie atmeta ar trukdo siekti jūsų užsibrėžtų tikslų, „būtini!“ prietaisai ir gydymo būdai, jums veikiau panašūs į gyvačių taukus ir šundaktarystes. Jei norite mažiau blaškytis, nusistatykite prioritetus ir susitelkite į tai, ką darote. Pirmenybę skirkite tikslams ir rinkite medžiagą, padedančią jų siekti. Atsiribokite nuo toksiškų žmonių ir situacijų.
11. „Ieškokite keistuolio“. Pirmą kartą pamačiusi šį pasiūlymą susigūžiau, nes mūsų vaikų nelaikau keistuoliais. Bet pravartu pažvelgti plačiau ir suvokti, kad koks nors neįprastas, jūsų pražiūrėtas, daugumai šeimų netinkamas sprendimas jums gali būti pats geriausias.
12. Neskubėkite. Išsikelkite tarpinius, nesunkiai pasiekiamus tikslus, teikite jiems pirmenybę, kad per daug neapsikrautumėte. Mokykitės suvokti, kada verta daugiau klausytis ir mažiau kalbėti, kada ir kaip ištarti „ne“, kada sumažinti greitį. Nusistatykite tikroviškus terminus. Nusiteikite, kad viskas užtruks ilgiau nei manote.
13. Kliaukitės nuojauta. Pirmas patarimas, kurį gavau tapusi mama, visam laikui įstrigo galvoje. „Yra šimtas būdų atlikti bet kurį tėvų darbą, - pasakė man pirmoji pediatrė. - Tik trisdešimt jums atrodys logiški. Tik dešimt iš jų apsvarstysite ir galbūt tris išmėginsite. Jei pasiseks, vienas suveiks. Svarbiausia, kliaukitės nuojauta. Jūs žinote daugiau, nei manote žinanti.“
14. Tik geriausia, ką galite. Prieš daug metų man kai kas patarė neliepti vaikams atlikti darbus „kuo geriausiai“, nes „kuo geriau“ yra neišmatuojamas dydis, taigi vaikams kelia nerimą. Man šis patarimas pasirodė pritemptas. Stengdamiesi iš paskutiniųjų ir mokydami vaiką elgtis taip pat, geriau pažinsite save, ugdysitės pasitikėjimą savimi siekti didelių dalykų.

Kaip elgtis su autistišku vaiku:

• Jei kažkur sutinkame, į mūsų grupę, klasę, darželį atėjo toks vaikas, jei ruošiame kitus vaikus priėmimui, pasakykime, kad jei atėję į mokyklą ar grupę pasisveikiname, taip pat pasisveikinkime ir su tuo vaiku.
• Taip pat juk nesitikėsime iš vaiko, kuris mokosi vaikščioti, žengia savo pirmuosius žingsnius, kad jis atsistos ir iš karto eis.

Lytiškumo ugdymas

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl su autistiškais vaikais būtina kalbėti apie lytiškumo ugdymą, nes jie patenka į didelę riziką būti išnaudoti. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad seksualinės prievartos paplitimas gali būti iki trijų kartų didesnis tarp moterų, turinčių autizmo spektrą, palyginti su tomis, kurios jo neturi.

Lytiškumo ugdymas prasideda ne tada kai jau akivaizdūs kūno pokyčiai, tačiau gerokai anksčiau, kad vaikai išmoktų atskirti, kas yra intymu, kas gali liesti jo kūną, kaip elgtis viešoje vietoje ir pan.

Net jei tėvams atrodo, kad jų vaiko elgesys atrandant savo kūną yra netinkamas, jis nebūtinai yra apskritai netinkamas, svarbiausia yra neneigti, kad vyksta brendimo procesai, kad vaikai auga, pažindinasi su pokyčiais.

Kaip padėti kalbėti autistiškam vaikui

• Kalba nėra tik žodžiai. Bendrauti - tai ieškoti bendrystės. Jei autistiškam vaikui sunku surasti bendrystę, kažkas turi įdėti paieškas tų bendrumų ieškant.
• Jei komunikacija nesėkminga, atsakingas ne vaikas, o suaugęs. Tad reikia labai užaugti, įgauti daug įgūdžių, kad gebėtum suprasti ir bendrauti su žmogumi, kuris turi mažai komunikacijos įrankių, o žinutės nėra standartinės. Svarbu suprasti net tylą, juk mes patys bendraudami duodame daug įvairių signalų aplinkai savo kūno kalba, tonu.
• Labai svarbu, kad būtų suteiktos tinkamos komunikacijos priemonės tiems vaikams, kurie nenaudoja žodinės kalbos.

tags: #bendravimas #su #autistisku #vaiku