Patyrus traumą pakeliui į darbą, svarbu žinoti, kokios išmokos ir kompensacijos jums priklauso. „Sodra“ aiškina, kokiomis aplinkybėmis galite gauti ligos išmoką ir kokie yra būtini žingsniai.
Kada priklauso ligos išmoka?
Ligos išmoka priklauso, kai įvykis yra draudžiamasis. „Darbuotojas, laikinai nedarbingu tapęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir dėl to prarandantis darbo pajamas, iš „Sodros“ gali gauti ligos išmoką, kuri tokiais atvejais yra didesnė“, - komentuoja „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Atkreiptinas dėmesys, kad ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka žmogui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio jis tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad pirmą darbo dieną įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, žmogus galės gauti jam priklausančias išmokas ir kompensacijas.
Išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
„Nelaimingą atsitikimą darbe ar pakeliui į darbą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, mokama 77,58 proc. žmogaus kompensuojamojo užmokesčio (darbo užmokesčio ant popieriaus) dydžio ligos išmoka. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, tai yra, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo“, - teigia M. Kozič.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Palyginti, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. „Paprastą“ ligos išmoką „Sodra“ moka nuo trečios nedarbingumo dienos - pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys, sako atstovė.
Jei žmogus dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos traumos neteko dalies dalyvumo ir jam nustatomi dalyvumo netekimo procentai, skiriama netekto dalyvumo vienkartinė ar periodinė kompensacija. Jei žmogus dėl draudžiamojo įvykio miršta, jo šeimos nariams ar išlaikytiniams skiriama vienkartinė ar periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Kaip pranešti apie įvykį ir gauti išmoką?
„Jei patyrėte traumą darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo, atvykę į gydymo įstaigą informuokite gydytoją, kad traumą patyrėte darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo. Gydytojas, išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodys, kad jūs esate nedarbingas dėl traumos, patirtos darbe ar pakeliui į darbą“, - sako „Sodros“ atstovė.
Ji siūlo informuoti savo darbdavį apie jums įvykusį nelaimingą atsitikimą bei neatvykimą į darbą. „Dėl nelaimingo atsitikimo turi būti atliktas tyrimas. Jei trauma lengva arba nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, tyrimą atliks darbdavio sudaryta komisija. Jei trauma sunki ar mirtina, tyrimą atliks Valstybinė darbo inspekcija“, - teigia „Sodra“.
Svarbu žinoti, kad Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atsakė, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims. Žala atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Darbdavio atsakomybė ir draudimas
Advokatas Arvydas Budnikas mano, kad pirmiausia dėmesį reiktų atkreipti į tai, kieno yra gatvė ar šaligatvis, kur patirta trauma. „Valstybė turi pareigą užtikrinti normalias sąlygas, nepavojingas sąlygas, ir jeigu dėl valstybės kaltės, kad nenuvalytas kelias, žmogus patirtų kažkokių sužalojimų, tai galimybė reikšti pretenzijas yra. Bet jeigu tai yra privatus kelias, valstybė juo nesirūpina, tada jau kitas niuansas“, - komentuoja teisininkas.
Jis priduria, kad taip pat svarbu įrodyti, ar pats žmogus buvo pakankamai atsargus. „Nes elgtis neatsargiai, paskui perkelti tą kaltę kažkam kitam irgi negalima“, - sako pašnekovas.
Sprendžiant iš skaitytojos pasakojimo, ranką ji susilaužė prie pat namų, namo kieme, pakeliui į darbą. A. Budnikas kartu pateikia analogiją su įspėjimais, kad į kelią gali išbėgti žvėrys: jeigu įspėjamasis ženklas yra, bet automobilis partrenkia gyvūną, negalima kaltinti savivaldybės. Atitinkamai, jeigu yra perspėjimų apie slidų kelią ar šaligatvį, bet nutinka nelaimė, savivalda taip pat nėra atsakinga.
Pasiteiravus, ar galima ko nors prašyti ar reikalauti iš darbdavio, advokatas teigė, kad tai vėlgi priklauso nuo tam tikrų aplinkybių, koks yra žalos ir darbdavio atsakomybės priežastinis ryšys. „Turbūt šiuo atveju nebūtų priežastinio ryšio, aš taip manau. Nes darbdavys nevalo kelių, nebent jam priklauso ta teritorija. Darbdaviui Gedimino prospektas turbūt nepriklauso“, - komentuoja teisininkas.
Tačiau tuo atveju, jeigu nelaimingas atsitikimas įvykstantis prie įmonės biuro, kur darbdavys rūpinasi aplinka, tuomet padėtis kita. „Pats žinau tokių atvejų, kad žmonės laiptų nenuvalo, nuo laiptų nugriūva ir darbdaviui reiškia pretenzijas. Bet šiuo atveju nebūtų priežastinio ryšio“, - sako A. Budnikas.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Jis skeptiškai vertina ir geranoriškumo aspektą, tai yra, kad darbdavys sutiktų kompensuoti skaitytojos traumą. „Visada geranoriškumas gali būti. Bet nelabai esu girdėjęs. (…) Žmonės nenori gadintis ir santykių (su darbdaviu - red.)“, - kalbėjo advokatas, turėdamas omenyje, kad tokie darbuotojų prašymai ar reikalavimai gali būti nepriimtini darbdaviams.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Aleksandra Lezgovko sako, kad šioje istorijoje svarbios tokios aplinkybės: kur iš tiesų įvyko incidentas, kas atsakingas už takų valymą, darbdavio turimos draudimo rūšys. „Klausimas, ar darbdavys turi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų - standartinį, klasikinį. Jeigu turi, tada draudikas moka, jeigu neturi - nemoka. Darbdaviai kartais draudžia darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, kaip mūsų atveju, tai tas žmogus turi pasidomėti savo darbdavio, ar turi“, - aiškina ekspertė.
Ji patikslino, kad tai nėra tas pats, kas darbdavių suteikiamas papildomas sveikatos draudimas. „Privatus sveikatos draudimas dengia medicinines išlaidas arba ambulatorinį gydymą. Šiuo atveju, sulaužyta ranka - tai yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, visai kita“, - sako ji.
Kitas dalykas, ką reikia išsiaiškinti: kas teritorijoje atsakingas už takų valymą. „Antras dalykas: kur paslydo žmogus? Jeigu visai šalia namo, tai už takų valymą atsako pastato administratorius. Jeigu jis turi civilinę atsakomybę (civilinės atsakomybės draudimą - red.), tada moka draudikas, jeigu neturi, tada - teismas ir vis tiek moka administratorius už tai, kad laiku nenuvalė takų“, - sako A. Lezgovko.
Taigi, nukentėjusi moteris turėtų kreiptis į pastato administratorių ir tuomet vertinti. Jeigu draudimo nėra, tada reikia kreiptis į teisininkus. „Tada žmogus turi kreiptis į teisininką, advokatą, arba pasinaudoti (reikia žinoti žmogaus pajamas) pirmine teisine pagalba, - turi kreiptis ten, surašyti prašymą ir paduoti pastato administratorių į teismą“, - teigia ekspertė.
🔴 Philippines Senate Live: Mastermind Unmasked as Unexpected Twist Blows Up Hearing | Jevara PH
Ligos išmokų palyginimas
Lentelėje pateikiamas ligos išmokų palyginimas priklausomai nuo nedarbingumo priežasties:
| Nedarbingumo priežastis | Išmokos dydis | Mokėjimo pradžia |
|---|---|---|
| Nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą | 77,58 proc. kompensuojamojo užmokesčio | Nuo pirmos nedarbingumo dienos |
| Liga ar trauma | 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio | Nuo trečios nedarbingumo dienos (pirmas dvi apmoka darbdavys) |
tags: #ligos #pasalpa #inelaimingas #atsitikimas #pakeliui #i