Tulžies pūslė ir tulžies latakai yra svarbi virškinimo sistemos dalis.
Tulžies pūslė - tai nedidelis, kriaušės formos organas, esantis po kepenimis dešinėje pilvo pusėje. Ji kaupia ir saugo kepenyse pagamintą tulžį - skystį, kuris padeda virškinti riebalus. Tulžies pūslės dydis gali būti labai įvairus - 8-14 cm ilgio, 3-5 cm pločio.
Kepenys gamina tulžį, kuri iš pradžių kaupiasi tulžies pūslėje. Kai valgome riebų maistą, tulžies pūslė susitraukia ir išstumia tulžį į tulžies latakus - mažus vamzdelius, per kuriuos tulžis patenka į plonąją žarną.
Tulžies latakų sistema yra sudėtinga, nes tulžis praeina per kepenų kanalėlius, tulžies pūslę, bendrąjį tulžies lataką ir galiausiai pasiekia dvylikapirštę žarną.
Kartais tulžies pūslėje gali susidaryti akmenys, kurie užkemša tulžies latakus ir sukelia skausmą ar infekciją. Ši būklė vadinama tulžies pūslės akmenlige arba cholelitiaze.
Taip pat skaitykite: Viskas apie tulžies pūslės šalinimo operaciją
Tulžies pūslės ir latakų vėžys
Ankstyvosiose stadijose šis vėžys dažnai neturi aiškių požymių, todėl jis dažnai aptinkamas tik tada, kai navikas jau išplitęs. Kartais tulžies pūslės vėžys nustatomas netikėtai - pavyzdžiui, atliekant operaciją dėl tulžies pūslės akmenų.
Pagrindiniai tulžies pūslės ir latakų vėžio simptomai gali būti panašūs į kitų virškinimo sistemos ligų požymius.
Kai navikas blokuoja tulžies lataką, gali sutrikti tulžies nutekėjimas į plonąją žarną. Šie simptomai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, todėl svarbu neatidėlioti apsilankymo pas gydytoją.
Jei jaučiate neraminčius simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Vizito metu gydytojas apklaus apie dabartinę būklę, jaučiamus simptomus, žalingus įpročius. Patikros metu jus apžiūrės išoriškai, paskirs kraujo tyrimus.
Diagnostika
- Tyrimas ultragarsu (echoskopija) - atliekant tyrimą pilvo oda patepama geliu, kad kontaktas tarp daviklio ir odos būtų kuo geresnis. Tuomet pacientui gulint iš pradžių ant pilvo, tuomet ant nugaros gydytojas jo pilvo oda vedžioja ultragarso aparato davikliu. Tyrimo metu suformuojamas tiriamos srities organų vaizdas, matomas echoskopo ekrane. Tai greitas, neskausmingas ir informatyvus tyrimas, jo metu apžiūrima tulžies pūslės, įvertinamas jų dydis, forma,nustatoma ar tulžies pūslėje yra navikas, kurioje jis vietoje, kokio dydžio, ar nėra vėžio metastazių židinių, apžiūrimi kiti pilvo organai, limfmazgiai.
- Kompiuterinė tomografija (KT) - atliekant šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno dalies, tulžies pūslės vėžio atveju - pilvo srities skersinių rentgeno vaizdų. Gydytojas, apžiūrėdamas ir įvertindamas visus vienas paskui kitą einančius vaizdus, gali tiksliai nustatyti, kur yra navikas, kiek jis susijęs su kitais organais, ar yra metastazių limfmazgiuose kepenyse, t. Svarbu žinoti, kad prieš tyrimą 12 valandų pacientui negalima gerti ir valgyti. Prieš tyrimą reikia atvykti anksčiau - valandą prieš tyrimą duodama išgerti ar į veną suleidžiamas specialaus kontrastinio preparato, leidžiančio gauti informatyvesnius vaizdus.
- Laparoskopija - tai nedidelė operacija, kurios metu naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius, atliekami nedideli pjūviai pilvo sienoje ir pilvo ertmėje atliekami reikiami operaciniai veiksmai. Operacijos metu apžiūrima tulžies pūslė, kepenys ir kiti šalia tulžies pūslės esantys organai.
Stadijos
Tulžies pūslės ir latakų vėžys turi skirtingas stadijas, kurios parodo, kaip stipriai vėžys išplitęs organizme. Stadijos nustatymas yra svarbus, nes padeda gydytojams pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo trukmė po operacijos
- 4 stadija - vėžys stipriai išplitęs į du ar daugiau artimų organų arba toliau nuo tulžies pūslės esančias kūno vietas, tokias kaip plaučiai.
- T (navikas) - nurodo pirminio naviko dydį ir išplitimo gylį.
- N (limfmazgiai) - parodo, ar vėžys išplitęs į limfmazgius.
- M (metastazės) - apibūdina, ar vėžys išplito į kitą kūno dalį.
Gydymas
Įvertinus jūsų vėžio tipą, išplitimo lygį, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą ir su juo supažindins.
- Operacija yra viena iš pagrindinių gydymo formų, jei vėžys dar nėra ppažengęs. Chirurginės operacijos metu dažniausiai pašalinama tulžies pūslė, kartais ir aplinkiniai limfmazgiai bei dalis kepenų. Jei vėžys išplitęs į netoliese esantį organą, gali prireikti pašalinti ir dalį arba visą tą organą.
- Chemoterapija naudoja specialius priešvnavikinius vaistus, kurie naikina vėžines ląsteles. Ji gali būti skiriama po operacijos (adjuvantinis gydymas), kad sumažėtų vėžio atsinaujinimo rizika. Jei vėžys jau yra išplitęs arba sugrįžęs po operacijos, chemoterapija gali padėti sumažinti naviką ar lėtinti jo augimą. Dažniausiai tulžies pūslės vėžiui naudojami vaistai yra gemcitabinas ir cisplatina.
- Radioterapija yra gydymo būdas, kai į naviką nukreipiami didelės energijos spinduliai, kurie naikina vėžines ląsteles, stengiantis kuo mažiau pažeisti sveikąsias. Radioterapija gali būti skiriama, jei vėžys išplitęs ir simptomai, pvz., skausmas, tampa itin intensyvūs.
- Jei navikas blokuoja tulžies lataką ir sukelia geltą, gali būti įvedamas stentas. Stentas - tai mažas vamzdelis, kuris išplečia lataką ir užtikrina tulžies tekėjimą.
Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir atlikti tyrimus.
Tulžies pūslė - dažniausios jos patologijos, simptomai ir gydymo galimybės
Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta viršutinės virškinimo trakto dalies vėžio (įskaitant hepatocelulinę karcinomą, paveldimą viršutinės virškinimo trakto dalies vėžį, stemplės vėžį, skrandžio vėžį, tulžies latakų vėžį ir kasos vėžį), gydymui (2024 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais.
Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis.
Paliatyvioji slauga
Vyriausiasis POLA patarėjas Šarūnas Narbutas diskusiją su gydytojais onkologais pradėjo nuo paliatyviosios slaugos. Pasak jo, ilgą laiką slauga sieta tik su mirtimi, tačiau dabar požiūris keičiasi ir kalbama apie tai, kaip palengvinti pacientui skausmus, kaip oriai užtikrinti jam pagalbą.
Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio vėžio priežiūra: svarbūs aspektai
„Reikėtų pripažinti, kad tai organizuojama gan chaotiškai, nors paliatyvių ligonių tikrai yra, nes į Kauno klinikas atvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos, būna ir tokių, kuriuos kitos gydymo įstaigos jau atsisako gydyti. Mes bandome pritaikyti specifinį gydymą, bet problema, kad negalime ligonio gydyti visą laiką, reikia galvoti, kaip saugiai jam padėti. Matome pagalbos poreikį, bet mūsų skyrius nesiplečia taip sparčiai. Neseniai atidarytas Paliatyviosios slaugos dienos stacionaro skyrius, tad pacientai turi žinoti, kad plečiamos galimybės suteikti jiems pagalbą. Tai vienas žingsnis link nechaotiškumo“, - sakė S.
N. Čiakienė antrino, kad paliatyviosios slaugos tema - labai jautri. „Dažnai tiek pacientai, tiek jų artimieji galvoja, kad jei jau išrašė iš onkologijos ligoninės, tai jau viskas, žmogų nurašė, jis niekam nerūpi ir pan. Tikslas - pacientui atėjus į kelio pabaigos etapą, kai reikalingas simptominis gydymas, jam sudaryti gydymo planą ir instrukciją, kurią būtų galima įgyvendinti regione, kad žmogus galėtų sveikti arčiau namų. Tik prireikus galėtų skambinti į onkologijos ligonę pasikonsultuoti ar būtų grąžintas į ją, kad būtų suteikta skubi paslauga. Apskritai šalies mastu yra siekiamybė atidaryti onkologijos ligų centrą, kuris apimtų tiek konsultavimą, tiek gydymą ir paliatyviąją slaugą. Siekiant užtikrinti tokios paslaugos tarptautinius standartus, būtina konsultuotis su pacientų organizacijomis.
Užtikrinti tinkamą paliatyviosios slaugos paslaugą galėtų padėti ir šeimos gydytojai, iš onkologų gavę nurodymų, kokios pagalbos reikia vėžiu sergančiam pacientui.
Skausmo valdymas
Skausmą kuo išsamiau turite apibūdinti gydytojui ir slaugytojui.
- Kur skauda? Ar skauda vienoje vietoje ar keliose?
- Kiek skausmas nemalonus? Ar skausmas silpnas, vidutinis, stiprus ar labai stiprus?
- Kas skausmą palengvina ar sustiprina? Ar jaučiatės geriau stovėdami, sėdėdami ar atsigulę? Ar palengvėja nuo šilumos ar nuo šalčio?
- Ar padeda nuskausminamieji vaistai: paracetamolis, aspirinas? Ar vaistai panaikina skausmą ar tik sumažina? Kuriam laikui?
- Ar skauda visą laiką? Ar skausmas atsiranda ir stiprėja? Ar jaučiate skausmą ramiai sėdėdami? Ar skausmas stiprėja, jei judate? Ar jis stipresnis naktį? Ar skausmas neleidžia užmigti?
- Kaip skausmas veikia jūsų dienos režimą? Ar skausmas atitraukia nuo skaitymo, ar pažadina iš miego?
Nemanykite, kad įkyrėsite pasakodami apie savo skausmą. Tai skausmo dokumento pildymas. Įrašykite, kaip stipriai skaudėjo dienos laikotarpiu.
Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai. Kai kuriuos pacientus vargina lėtinis skausmas, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali būti nuolatinis. Šiems pacientams nuskausminamuosius rekomenduojama vartoti reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti ir jį kontroliuoti, kol netapo stiprus. Nekentėkite skausmo.
Skausmui malšinti nuskausminamieji vaistai ar jų kombinacijos taikomos atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymo schemas pagal jų nuskausminamąjį efektą suskirstė į 3 pakopas. Šių laiptų esmė, jei paciento skausmo nenumalšina vienos gydymo pakopos vaistai, tai gydytojas gali paskirti vaistus iš kitos pakopos, nebemėgindamas tos pačios pakopos kitų vaistų. Pavyzdžiui, jei vartojate neopioidinį analgetiką paracetamolį, bet vis tiek skausmas vargina ar net stiprėja, gydytojas gali skirti silpnuosius opioidus.
Nuskausminamieji, būtent: paracetamolis, aspirinas ir ibuprofenas, dažnai efektyvūs kontroliuojant silpną skausmą. Aspirinas ir ibuprofenas mažina uždegimą, o kartu ir skausmą, bet gali sukelti virškinimo sutrikimų ir kraujuojančių skrandžio gleivinės pažeidimų. Visada vartokite paskirtą dozę. Nevartokite maksimalių dozių. Pasitikslinkite dozes prieš vartodami su savo gydytoju, slaugytoju ar vaistininku. Jie įvertins ir sąveiką su kitais vaistais, kuriuos vartojate dėl kitų priežasčių, arba juos pakeis.
Vidutinis skausmas gydomas mažomis kodeino ar tramadolio dozėmis. Vaisto sudėtyje kodeinas dažnai būna kartu su paracetamoliu, kaip antai - Ultracod. Visi opioidiniai analgetikai sukelia vidurių užkietėjimą, todėl gydytojas paprastai paskiria ir laisvinamųjų vaistų.
Stipriųjų opioidų vartojimo dozei sureguliuoti reikia keleto dienų. Vartodami opioidinius nuskausminamuosius, galite jaustis pavargę, mieguisti. Būtinai informuokite gydytoją, jei vairuojate ar turite dirbti su mechanizmais.
Vartojant opioidinius analgetikus, sausėja burna. Šis pojūtis nemalonus. Jis ne taip jaučiamas vis išgeriant nedidelį skysčio kiekį. Jei stipriųjų nuskausminamųjų dozė per didelė, tai gali sukelti retą gilų kvėpavimą ir sumažinti kraujospūdį - pacientas jaučiasi nusilpęs ir apsvaigęs.
Morfinas - dažniausiai vartojamas opioidinis analgetikas. Trumpai veikiantis morfinas dažniausiai leidžiamas kas keturias ar šešias valandas, tačiau gali būti leidžiamas ir dažniau priklausomai nuo skausmo stiprumo. Morfino šalutiniai poveikiai tokie patys kaip stipriųjų opioidų.
Fentanilio pleistrai atrodo kaip ir įprasti vandeniui nepralaidūs pleistrai. Dozę nustatys gydytojas, nes pleistrai yra įvairaus stiprumo. Jie priklijuojami ant odos viršutinėje kūno dalyje, ten, kur neskauda, nėra plaukų, žaizdų. Jei oda plaukuota, plaukus reikia nukirpti žirklėmis (skusti negalima, siekiant nesudirginti odos). Rekomenduojamos standartinės klijavimo vietos: žastai, krūtinė, po mentimis. Oda turi būti visiškai sausa. Vaistas iš lėto per odą rezorbuojasi į organizmo vidų. Veiksmingas poveikis pasireiškia per 24 valandas po pirmojo pleistro užklijavimo. Pleistrai keičiami kas tris paras (žymėkite savo dienyne, kad nepamirštumėte). Naujas pleistras klijuojamas kitoje vietoje. Vėl toje pačioje vietoje pleistrą galima klijuoti tik po septynių dienų. Su užklijuotu pleistru galite trumpai maudytis vonioje, po dušu ar plaukioti. Šiluma greitina fentanilio rezorbciją per odą. Todėl, jei jums pakilo kūno temperatūra, būtinai nedelsdami praneškite gydytojui ar slaugytojui, nes dėl padidėjusios kūno temperatūros per odą gali prasiskverbti per daug vaisto. Reikia saugotis, kad ant odos esantis pleistras nebūtų tiesiogiai veikiamas karščio. Skiriama skausmo proveržiams slopinti.Tabletės turi būti dedamos tiesiai po liežuviu, ties žemiausia liežuvio dalimi. Poliežuvinės tabletės neturi būti praryjamos - jos turi visiškai ištirpti po liežuviu jų nekramtant ir nečiulpiant.
Jie apsaugos jus nuo nepakeliamo skausmo ir efektyviai veiks visą gydymo laikotarpį. Nereikia nuskausminamųjų vaistų vartojimo atidėti vėlesniam laikotarpiui, kol skausmas taps nepakeliamas.
Šis nuskausminamasis vaistas yra plačiai naudojamas. Jo dozės reguliuojamos atsižvelgiant į skausmo stiprumą ir dažnumą. Tai, kad pradėjote vartoti morfiną, nereiškia, jog turėsite jį vartoti nuolat.
Nuskausminamieji medikamentai vartojami kartu su kitais vaistais: priešuždegiminiais, antidepresantais, priešepileptiniais, raumenis atpalaiduojančiais.
Priprasti prie nuskausminamųjų, kai vaistai vartojami fiziniam skausmui mažinti neįmanoma.