Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas priimtas 2022 m. kovo 15 d. ir įsigaliojo nuo 2023 m. liepos 1 d. Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - tai prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Orderio paskyrimo mechanizmas ir procedūra
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas arba pareigūnė, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Rizika vertinama vadovaujantis rizikos vertinimo kriterijų sąrašų, o smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Skiriant orderį vertinama potencialaus smurto rizika. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15-os dienų laikotarpiui įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina šį išsikėlimą. Šiuo atveju nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; aukos interesai šiuo atveju svarbesni nei pavojų keliančio asmens teisė į nuosavybę.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gali būti įpareigotas nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir vaikų. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Taip pat skaitykite: Projektų galimybės ministerijoje
Pagalba nukentėjusiems ir informavimas
Jeigu gresia realus pavojus smurto artimoje aplinkoje aukos gyvybei ar sveikatai dėl smurtautojo elgesio, auka turėtų kreiptis pagalbos skambinant numeriu 112. Pagalbos telefonas yra nemokamas ir veikia 24 valandas per parą, yra pasiekiamas iš mobiliųjų ir stacionarių telefonų. Bendrasis pagalbos centras turi galimybę kontaktuoti su bet kuriuo policijos komisariatu.
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos pobūdį.
Policijos pareigūnas ar prokuroras, kai kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti.
Institucinės funkcijos, koordinacija ir prevencija
Šį įstatymą įgyvendinant numatytos institucijų ir įstaigų funkcijos bei bendradarbiavimas. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba (Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl valstybės politikos, jos įgyvendinimo, prevencijos ir pagalbos teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų) organizavimo.
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, o savivaldybės meras patvirtina Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį.
Taip pat skaitykite: Ministerijos veiklos sritys
Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos organizuoja mokymus asmens sveikatos priežiūros specialistams, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams smurto atpažinimo, prevencijos ir pagalbos temomis. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisiniai ginčai ir skundų tvarka
Sprendimas dėl orderio taikymo ar netaikymo gali būti skundžiamas policijai, o policijai su juo nesutikus - skundas nagrinėjamas teisme. Įstatymas numato, kad policijos pareigūn(i)ų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, galima skųsti apylinkės teismui per 15-ka dienų nuo sprendimo priėmimo. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį.
Jeigu skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje priimamas nurodytas sprendimas, gautas skundas kartu su visa turima informacija apie įvykį tą pačią dieną elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas apylinkės teismui ir apie tai informuojamas skundą padavęs asmuo. Apylinkės teisme gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiami policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys.
Asmuo, nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, arba policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas turi teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą apygardos teismui per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo iš apylinkės teismo ir yra galutinis bei neskundžiamas. Skundo padavimas apygardos teismui nesustabdo apylinkės teismo sprendimo vykdymo.
Atsakomybė už orderio pažeidimus
Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą. Jeigu asmenys, vykdant prevenciją ir pagalbą, turi duomenų, kad asmuo, kuriam skirtas orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie privalo pranešti policijai, nurodydami asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko įpareigojimų.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Ikiteisminiai tyrimai ir informavimas apie kardomąsias priemones
Policija turi pareigą įvertinti informaciją dėl smurto artimoje aplinkoje. Dažniausiai policijos pareigūnai iš karto pradės ikiteisminį tyrimą ir sulaikys smurtautoją. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną po kardomosios priemonės skyrimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovus bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas paslaugas ir medicininiuose dokumentuose aprašyti nustatytus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.
Statistinė situacija ir praktinės pasekmės
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiams asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių.
Kodėl kilo poreikis įstatyme įtvirtinti orderio institutą ir tarptautinis kontekstas
Straipsnyje analizuojamas naujos redakcijos įstatyme įtvirtintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio institutas. Straipsnyje aptariama, kodėl kilo poreikis įstatyme įtvirtinti naują institutą, taip pat aptariamos egzistuojančios šio instituto atitiktys tarptautinėje teisėje. Analizei pasitelkta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto praktika. Atsižvelgiama į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), taip pat į Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje.
Pastabose ŽTSI išreiškė palaikymą projektui ir ypatingai jo nuostatoms, įtvirtinančioms apsaugos garantijas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims, t.y. apsaugos nuo smurto orderį. Tuo pačiu ŽTSI pasiūlė apsaugos nuo smurto orderio taikymo trukmę ilginti nuo projekte numatytų 72 val.
Kritiniai aspektai ir iššūkiai praktikoje
Analizuojant naujojo instituto taikymą, išryškėja keletas praktinių iššūkių. Pirma, rizikos vertinimas gali būti emociškai ir psichologiškai sudėtingas procesas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui, neretai pirmą kartą atsiveriant apie savo patirtis ir išgyvenimus tretiesiems asmenims, tad šio proceso kartojimas nepraėjus 24 val. yra jautrus klausimas.
Antra, sprendimų (ne)skirti orderį priėmimo algoritmas vertinamas kritiškai: svarbu užtikrinti, kad policijos pareigūnai turėtų pakankamą mokymą ir aiškius nuostatus, pagal kuriuos būtų nuosekliai taikomas rizikos vertinimas. Straipsnyje kritiškai apžvelgiamas sprendimų (ne)skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį priėmimo algoritmas, aptariama nacionalinių teismų praktika atvejais, kai sprendimas (ne)skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį yra apskundžiamas.
Trečia, teisinės apsaugos ir nuosavybės teisių pusiausvyros klausimai: įpareigojimas pavojų keliančiam asmeniui gyventi skyriumi ir kitų apsaugos priemonių taikymas yra aukos teisės į gyvybę, psichologinio ir fizinio vientisumo užtikrinimas. Šiuo atveju aukos interesai turi viršenybę prieš pavojų keliančio asmens nuosavybės teises, tačiau praktikoje tai gali sukelti ginčų dėl patirtų išlaidų ir atlyginimo tvarkos.
Teismų praktika ir teisminis kontrolės mechanizmas
Sprendimo dėl orderio taikymo ar netaikymo skundimo mechanizmas yra supaprastintas: apylinkės teismas nagrinėja skundus per numatytą terminą, ir apygardos teismo sprendimas yra galutinis. Apylinkės ar apygardos teismui priimant sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio panaikinimo, turi būti išspręstas ir klausimas dėl smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens patirtų išlaidų, susijusių su apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų vykdymu, atlyginimo.
Be to, įstatyme numatyta, kad bendra apsaugos nuo smurto orderio skyrimo tuo pačiu faktiniu pagrindu trukmė negali būti ilgesnė negu 15 dienų. Šis ribojimas kartu su skundų nagrinėjimo greičiu ir teismo kontrolės praktika sudaro pagrindą analizei apie realią teisinę apsaugą ir jos efektyvumą.
Tiesiogiai: Sinkevičiaus komentaras po susitikimo su pramonininkų konfederacijos valdybos nariais
Rekomenduojami tobulinimai ir prioritetai praktikoje
Siekiant pagerinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymą, svarbu užtikrinti: nuolatinį ir praktinį policijos pareigūnų, sveikatos priežiūros specialistų ir socialinių darbuotojų mokymą, aiškias procedūras bei rizikos vertinimo kriterijų taikymo vienodumą, greitą ir jautrų informavimo bei pagalbos teikimo mechanizmą. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti prevencijos bei specializuotos kompleksinės pagalbos veiklose, o savivaldybių strateginiuose planuose turi būti numatytos prevencijos priemonės ir projektai.
| Aspektas | Esama praktika | Siūlomas tobulinimas |
|---|---|---|
| Orderio trukmė | 15 dienų policijos paskirtas terminas | Vertinti galimybę lankstesniam pratęsimui ir geresnei teismų kontrolei |
| Rizikos vertinimas | Vertinamas pagal kriterijų sąrašus | Užtikrinti standartizuotus mokymus ir emocinę paramą nukentėjusiems |
| Institucinė koordinacija | Policija, specializuotos pagalbos centrai, sveikatos įstaigos, savivaldybės | Sustiprinti informacijos mainus ir greitą reagavimą |
Apibendrinant, naujojo įstatymo įtvirtintas orderio institutas yra svarbus žingsnis stiprinant nukentėjusiųjų apsaugą ir leidžia nedelsiant reaguoti į grėsmę. Tačiau praktiniai iššūkiai - rizikos vertinimo sudėtingumas, pareigūnų mokymai, teisinės ir nuosavybės pusiausvyros klausimai bei teismų praktikos vienodumas - reikalauja nuolatinio įstatymo taikymo stebėjimo ir korekcijų, remiantis tarptautine teise ir gerąja praktika.