Visuomenėje populiaru kalbėti apie orią senatvę. Orumas suvokiamas gana paprastai, tačiau kartu, sudėtingai išreiškiamas. Įprastai, tai yra žmogaus teisės ir ginama asmeninė neturtinė vertybė, kitaip tariant, žmogaus savigarba, savo vidinės vertės suvokimas.
Vis tik, ypač dažnai dabar diskutuojame ne tik apie asmeninį žmogaus orumą, tačiau ir apie orų gyvenimo būdą, o ypač - orią senatvę. Ir apie tai kalbame tikrai ne be reikalo. Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, gimstamumo rodikliai per pastaruosius metus smuko į rekordines žemumas: ekspertai teigia, kad tokio menko gimstamumo šalyje nebuvo net 60 metų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasiruošti senatvei, kad šis gyvenimo etapas būtų kuo pilnavertiškesnis ir orus.
Svarbiausi poreikiai senatvėje
Nėra galimybių tiksliai apibrėžti, kokie poreikiai vaidina svarbiausią vaidmenį žmogaus visaverčiam gyvenimui, visi autoriai skirtingai akcentuoja vienus ar kitus poreikius, tačiau galima išskirti eilę bendresnių poreikių, kuriuos patenkinus senatvinių krizių išgyvenimas taps lengvesnis.
Savigarba
Pagyvenusiam žmogui labai svarbu išlaikyti savigarbą, kuri pasireiškia per gebėjimą atlikti tam tikrus darbus ar per tam tikrų vaidmenų atlikimą bei dalyvaujant socialinėje sąveikoje. Taip pagyvenęs asmuo jaučiasi esąs savarankiškas, naudingas, pilnavertis visuomenės narys. Kai kurie žmonės, tapę mažiau nepriklausomi, bando išlaikyti savigarbą pasakodami apie savo praeitį, ypač tai gali pasireikšti gulintiems ligos patale.
Taip pat skaitykite: Ar teismas veikia senatvę?
Savigarba reiškia savo paties nustatytą vertę. Aukšta savigarba yra labai vertingas bruožas, ji veikia jausmus, nuotaiką, psichinę sveikatą. Pagal Cooley ir Meadą, kuo labiau mus kiti gerbia, tuo aukščiau mes vertiname save. (Lemme, 2003) Vertės jausmas mus paskatina drąsiau imtis naujos veiklos. Atchley (1977) teigia, kad žmonės, kurie yra įsitikinę, kad jiems sekėsi ir kad jie buvo produktyvūs praeityje, labiau pripažįsta tai ir senstant, tuo tarpu žemesnės savigarbos žmonių šis vertinimas yra žemesnis.
Savigarbai turi įtakos ir vaidmenų kaita. Jauniems žmonėms kartais būna sunku suprasti, kodėl pagyvenę pyksta, kai jiems norima padėti. Jie pyksta, nes tai yra grėsmė jų savarankiškumui. Dėl to jie bando patys atlikti tuos darbus kiek įmanoma ilgiau ir nenori, kad kas nors sužinotų, kad kartais jie jau nebegali jų atlikti patys.
Popiežius Jonas Paulius II laiške pagyvenusiems žmonėms (1999) rašė, kad dėl laikino žmogaus naudingumo ir produktyvumo didesnio vertinimo, pagyvenę žmonės nuvertinami ir jie kelia sau klausimą, ar jų gyvenimas dar naudingas. Pagyvenusiam žmogui svarbu jausti savo vertę ir per socialinę sąveiką rodyti pagarbą kitiems.
Socialinė sąveika ir vienišumo įveikimas
Vienas pagyvenusių žmonių labiausiai jaučiamų būsenų yra vienišumas, kuris dažnai yra socialinės izoliacijos padarinys. Socialinė izoliacija yra lygiaverčių socialinių santykių trūkumo padarinys. Tarpasmeninė izoliacija, paprastai pergyvenama kaip vienatvė, - tai izoliacija nuo kitų individų.
Senatvėje izoliacija, atsirandanti dėl degeneracinių ligų, ypač tų, kurios veikia regą, klausą ar mobilumą, arba dėl socialinių veiksnių, pvz., sutuoktinio ar artimų draugų netekties, dažnai baigiasi vienatve ir depresija. (Norton, 2001)
Taip pat skaitykite: Psichologinė vaikystės ir senatvės analizė
Lankančių žmonių atėjimas yra labai reikšmingas pagyvenusiam žmogui, ypač jei jis gyvena vienas. Todėl net atėjusi gydytoja paprastai užlaikoma, nes norima pabendrauti ir patirti nuoširdų rūpinimąsi. Juo daugiau žmonių kalbina ir lanko senstantįjį, juo labiau jis jaučiasi tebesąs socialiai reikšmingas. Tačiau akivaizdu, kad senatvėje socialiniai ryšiai siaurėja.
Leliūgienė (2003) teigia, kad vienišu žmogumi laikomas žmogus, kuris gyvena vienas ir nepalaiko reguliarių santykių su giminėmis. Tačiau "būti vienišu” ir „būti vienam" nėra tas pats, izoliuotas žmogus gali nebūti vienišas, o esantis minioje, gali pasijusti visiškai vienišas.
Skatinti bendruomeniškumą ir savitarpio pagalbą. Užmegzti ryšius su kitais savo amžiaus grupės asmenimis. Tokio paio amžiaus draugai, pažystami praplečia socialinį ratą, verčia judėti ir yra didelė parama (tam tikra prasme socialinė savitarpio paramos grupė).
Leliūgienė (2003) cituoja fenomenalaus požiūrio į šią problemą atstovo K. Rodžerio mintį, kad visuomenė verčia individą veikti, atsižvelgus į socialiai pateisinamus, varžančius individo veiksmų laisvę pavyzdžius. Tai susiję su prieštaravimais tarp vidinio Aš (tikrojo) ir Aš, demonstruojamo santykiaujant su kitais žmonėmis. Įsitikinimas, kad tikrasis vidinis Aš žmonėms nepriimtinas, verčia individą užsisklęsti vienatvėje.
Naujausios teorijos akcentuoja visuomenės sandaros svarbą, įrodinėja būtinybę „taisyti" ne atskirus žmones, o visą visuomenę.
Taip pat skaitykite: Delspinigiai ir baudos už vėlavimą
Išmokti tenkinti savo socialinius ir visuomeninius įsipareigojimus. Lietuvoje įprasta, kad vyresnio amžiaus žmonės yra nejudrūs ir nedalyvauja visuomeniniame gyvenime. Eurostat (2012) duomenimis Lietuvoje tik 11 proc. Vyresnio amžiaus asmenų savanoriauja, kai tuo tarpu Švedijoje net 55 proc. Vyresnio amžiaus asmenų yra įsitraukę į savanorišką veiklą. Dalyvavimas visuomeninių organizacijų veikloje leidžia jaustis reikalingu ir panauditi oer gyvenimą sukauptą išmintį ir patirtį.
Psichologinis pasiruošimas
Pagyvenęs žmogus atsiduria ypatingai įtemptoje situacijoje. Senėjimo priėmimas kartu ir gedėjimo išgyvenimas. Gedima kintančio kūno, besikeičiančios išvaizdos, netenkamo statuso ir pajamų, senstančių tėvų. Šiame laikotarpyje atsiranda labai daug baimių- kad sutuoktinis pasirinks kitą, jaunesnį, kad būsime nebepatrauklūs darbdaviui, kad prastėjant senatvei nebegebėsime pasirūpinti savimi... Šalia visų šitų baimių visuomet yra pati didžiausią- mirties baimė.
Siekiant šiuos nerimo jausmus sumažinti, svarbu pradėti ruoštis senatvei. Prisitaikyti prie pensijinio amžiaus asmens gyvenimo ir dėl to sumažėjusių pajamų.
Susitaikyti su gyvenimo partnerio (sutuoktinio) mirtimi ir gyvenimu be jo/ jos. Idealiu atveju visi svajojame gyvenima praleisti su tuo vieninteliu labiausiai mylimu ir mus mylinčiu žmogumi. Jo/ jos netekus gyvenimas gali griūti. Dažnai porose žmonės yra pasiskirstę atsakomybėmis- vienas tvarko namus, gamina maistą, prižiūri gyvūnus, kitas moka mokesčius, apsiperka parduotuvėje ir pan. Nemenka dalis tarpusavio santykių laikosi ir ant socializacijos- draugaujama šeimomis. Todėl netekus žmogaus, ilgą laiką buvusio gyvenimo partneriu daugumą dalykų gali tekti mokintis iš naujo. Tokiu atveju sąrašas dalykų ar aprašai kas kaip daroma namie labai praverstų- pvz.
Pasiruošti pačiam ir paruošti artimuosius savo mirčiai. Visi žmonės tai daro skirtingai. Vieni parašo testamentus, kiti išleidžia atsiminimų knygas, treti sudėlioja nuotraukų albumus. Kaip bebūtų skausminga, bet artimuosius reikia informuoti apie savo pasirinkimus: kur norėčiau būti palaidotas, kaip, jei tektų priimti sprendimą dėl gyvybės palaikymo ir organų donorystės- koks jis turėtų būti ir kas jį turėtų priimti.
Finansinis saugumas
Didžioji dalis žmonių pajamas gauna iš darbo pajamų. Darbas dažnai yra savirealizacijos erdvė, kurią yra labai sunku palikti. Darbe mes praleidžiame trečdalį paros. Išėjus į pensiją, atsiranda labai daug laisvo laiko, kuris pradžioje baugina, ypatingai, kai yra apribotos finansinės galimybės. Pensijos planavime finansinio saugumo už(si)tikrinimas turėtų būti vienas iš pirmųjų punktų.
Brandos laikotarpiu greta rūpinimosi vaikai ir vyresnio amžiaus tėvais, kiekvienas asmuo turėtų susidaryti finansinio saugumo planą „kas jei": Sodros pensija bus maža, jos nebus visai, ji bus didelė.
Vis tik, būtent finansiniai sunkumai labiausiai ir slegia Lietuvos senjorus: retas gali pasidžiaugti pakankamomis išmokomis, dažnas skaičiuoja paskutinius eurus ant maisto produktų ir šilumos sąskaitų, o apie užsukimą į kavinę ar atostogas daugelis net negali pasvajoti.
Vis tik, šiuo atveju pastebimos nevienodos tendencijos. Vieni Lietuvos senjorai susidurti su skurdu gali dažniau nei kiti. Šiuo atveju, aktuali tampa lytis. Ekspertai teigia, kad moterims senatvėje išgyventi vienoms yra žymiai sudėtingiau dėl to, kad jos gauna ženkliai mažesnę valstybinę pensiją.
Mažesnė pensija reiškia daugiau sunkumų: galima numanyti, kad išgyventi ar tuo labiau, gyventi oriai, moterims Lietuvoje yra sudėtingiau nei vyrams. Pensinio amžiaus sulaukusių moterų skurdo rizika siekia beveik 40 proc. ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už pensininkų vyrų.
„Galiausiai, palyginus su vyrais, 65 metų amžiaus sulaukusios moterys pensijoje praleidžia vidutiniškai penkeriais metais ilgiau. Tai reiškia, kad su beveik penktadaliu mažesne pensija, tikėtina, vienišos moterys gyvena ilgesnį laiką.
Suprantama, tai dažniau liečia našles, vienišas likusias ar šeimos nekūrusias senjores, o ne tuos asmenis, kurie gyvena poroje ir tikėtina, veda bendrą šeimos biudžetą.
Ekspertė teigia, kad pakankamai patogią senatvę užtikrina bent 70-80 proc. iki tol buvusių pajamų siekianti pensija.
Patarimai, kaip pasirūpinti finansiniu saugumu:
- Susidarykite finansinį planą.
- Apsvarstykite papildomas pajamas (investicijos, nuoma ir pan.).
- Taupykite.
Gyvenimo sąlygos
Susikurti orias gyvenimo sąlygas. Kad ir kaip norėtūsi, realybė dažniausiai yra realybė- senatvėje žmogus sunkiau vaikšto, jam sunkiau rūointis namų aplinka, tvarka, kasdieninio gyvenimo sąlygomis. Todėl esant galimybei ir rengiant senėjimo planą verta pamastyti ir apie namų aplinką. Vyresnio amžiaus asmeniui dėl senatvinių apribojimų gali būti sudėtinga lipti laiptais į butą, esantį ketvirtame aukšte ir nešti vandenį iš lauko. Galbūt verta pamąstyti apie gyvenimą netoli kitų giminių ar vaikų, atkreipti dėmesį, ar greta yra maisto prekių parduotuvė, kokiu atstumu nutolusios ligoninė ar poliklinika.
Anot gydytojos J. Ką reiškia rengtis senatvei? Visų pirma, reikia apgalvotai pasirinkti, kur gyvensi - kad pats susitvarkytum, kaip sakoma, - „apeitum ūkį“. Būtina įvertinti, kur gyvena vaikai - ar juos bus lengva prisišaukti.
Patarimai, kaip pasirūpinti gyvenimo sąlygomis:
- Apsvarstykite galimybę gyventi arčiau artimųjų.
- Pasirūpinkite patogiu būstu, pritaikytu senatvei.
- Iš anksto pagalvokite apie galimas sveikatos priežiūros paslaugas.
Senelių namai - alternatyva oriai senatvei
Jei nepavyksta užtikrinti tinkamos priežiūros namuose, senelių namai gali būti puiki alternatyva. Štai keletas senelių namų pavyzdžių Lietuvoje:
- „Perlojos namai“ - tai jaukūs ir šilti senelių globos namai Kaune, kuriuose kiekvienas gyventojas gali jaustis kaip tikruose namuose. Čia profesionalių specialistų komanda stengiasi užtikrinti ne tik aukštos kokybės priežiūrą, bet ir kasdienį gyventojų užimtumą bei emocinį palaikymą.
- Batėgalos senelių namai „Lumos“ yra vieta, kurioje dirba atsidavusių darbuotojų komanda, mokanti nuoširdžiai bendrauti su senyvo amžiaus žmonėmis ir suteikti jiems visą reikiamą pagalbą. Prižiūrime senelius suteikdami jiems ne tik stogą virš galvos ir skanų maistą, bet taip pat ir nuoširdų rūpestį bei meilę.
Svarbu paminėti, kad globos paslaugos yra kompensuojamos savivaldybės/valstybės lėšomis. Mėnesio sumą sudaro: 80 proc. pensijos dalis (20 proc. išmokos lieka asmeniniams kliento poreikiams), taip pat 100 proc. specialiųjų poreikių išmokos ir 1 proc. nuo turimo nekilnojamo turto vertės (šią sumą nustato savivaldybė, iš turto vertės atėmus neapmokestinamą savivaldybės normatyvą).
Daugiau kaip prieš dvejus metus pradėtas Europos Sąjungos ir Savivaldybės lėšomis finansuojamas projektas „Socialinės globos namų senyvo amžiaus žmonėms įrengimas Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos Didžiosios Kuosinės kaime“ šiandien baigia skaičiuoti paskutinius paruošimo darbus. Rekonstravus buvusį mokyklos pastatą čia įkurtos 25 vietos socialinių paslaugų gavėjams. Naujų globos namų įrengimas kainavo virš 1 mln. Eur. Iš Europos regioninės plėtros fondo gauta 597 tūkst.
Šventėje dalyvavusi Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst pabrėžė, kad Vilniaus rajono senoliai nusipelnė pagarbos ir orios senatvės. „Džiaugiuosi, kad žmonės, kuriems reikalinga globa ir kurie negali savimi pasirūpinti apsigyvens šiame gražiame ir jų poreikius atitinkančiame pastate. Neabejoju, kad jais bus gerai pasirūpinta.
Į iškilmingą globos namų atidarymo šventę atvykęs Seimo narys Č. Olševski pasidžiaugė, kad Vilniaus rajone įkurtas objektas, kurio durys visada bus atviros tiems, kuriems kaip niekam kitam reikalinga pagalba. „Nuoširdžiai dėkoju Vilniaus rajono savivaldybės merei Marijai Rekst už rūpestį senoliais, negalinčiais savimi pasirūpinti, įkuriant šiuos modernius globos namus, kuriuose jiems bus suteiktos kokybiškos ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Džiaugiuosi, kad tokia įstaiga įkurta būtent šioje vietovėje, nes tai prisidės ir prie vietos gyventojų užimtumo. Sename nenaudojamame pastate vėl atgims gyvenimas.
Naująją globos įstaigą pašventino ir palaimino Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kun. Jan Černiavski. Dviejų aukštų moderniai įrengtame pastate įrengta 15 gyvenamųjų kambarių. Kiekvienas kambarys turi sanitarines patalpas. Iš viso įstaigoje galės gyventi 25 asmenys. Be gyvenamųjų kambarių įrengtas gydytojo, slaugytojų ir procedūrinis kabinetai, 2 virtuvėlės, valgomasis, užimtumo ir poilsio organizavimo patalpos bei privačių susitikimų kambarys, kuriame senoliai galės susitikti ir pabūti su juos lankančiais artimaisiais. Čia taip pat įrengta nedidelė koplytėlė, kur galima pabūti vienumoje arba melstis grupelėje su bendraminčiais. Pirmame ir antrame pastato aukštuose įrengtos erdvios terasos. Į globos namų patalpas nevaržomai galės patekti negalią turintys asmenys, kadangi įrengtas pritaikytas liftas ir pandusas. D. Kuosinės socialinės globos namų privalumas yra tai, kad erdvi, šiuolaikiška socialinė įstaiga yra įsikūrusi itin ramioje ir gamtos apsuptyje esančioje vietoje. Atokiau nuo miesto šurmulio senjorai galės mėgautis gamtos ramybe.
„Sieksime, kad šie globos namai nebūtų vien tik formali įstaiga, o taptų mūsų globotinių namais, kuriuose jie jaustųsi lyg viena šeima. Didžiosios Kuosinės kaime įsikūrę socialinės globos namai - tai jau antroji Vilniaus rajono savivaldybės įsteigta įstaiga, teikianti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą asmenims, turintiems specialiųjų poreikių. D. Nuo 2008 m. tokias paslaugas sėkmingai teikia Paberžės socialinės globos namai.
Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos poreikis nemažėja. Siekiant patenkinti rajono gyventojų socialinės globos paslaugų poreikį bei šių paslaugų prieinamumą, Vilniaus rajono savivaldybė ne savivaldybės pavaldume esantiems socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurias pasirenka pats asmuo, kompensuoja išlaidas už rajono suaugusiems asmenims su negalia bei senyvo amžiaus asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, suteiktas socialinės globos paslaugas.
Senelių namų kainos dydis vienam asmeniui siekia nuo 900 Eur. Į kainą įeina visos paslaugos nuo apgyvendinimo ir maitinimo iki įvairių papildomų užsiėmimų ir pramogų, švenčių ir paskaitų. Esant poreikiui taip pat gali būti teikiama psichologo pagalba, grožio ir sveikatinimo procedūros bei kitos paslaugos pagal individualius poreikius.
Senjorai apgyvendinami keleto vietų kambariuose kartu su panašių pomėgių bei interesų turinčiais bendraamžiais, todėl kiekvienas namų gyventojas ras sau tinkamą kompaniją ir nesijaus vienišas. Didelį dėmesį skiriame ir maisto kokybei, kadangi nuo maisto priklauso sveikata. Senelių namų „Lumos“ gyventojai maitinami tik gardžiais patiekalais, pagamintais iš šviežių ir ekologiškų produktų.
Užtikriname, jog kiekvienas namų gyventojas gaus viską, ko reikia oriai ir ramiai senatvei.
Kada pradėti ruoštis senatvei?
Medikių teigimu, sulaukus 80-ies, ateina ir senatvė. Esama dvejopos senatvės - išorinės ir vidinės. „Ir jeigu išorinę senatvę dar galima maskuoti, vidinės senatvės nuslėpti neįmanoma“, - įsitikinusi D.
Tačiau, gydytojos R. Medikės įvardino didelę mūsų visuomenės problemą - uždarumą, kuris senatvėje pereina į paranoją, o senas žmogus pradeda pykti ant viso pasaulio. „Štai kodėl senas žmogus nenori išeiti iš savo namų - iki gyvenimo galo jam norisi likti su savais būtent dėl visuomenės uždarumo“, - pastebėjo R.
Šie etapai leistų vyresnio amžiaus asmeniui bent iš dalies kompensuoti nepatogumus, kurie kils senstant. Šalia šių jau apžvlgtų yra dar visa eilė asmens poreikių, kuriuos galima išspręsti pasirengiant iš anksto.
Statistika
Vyresnio amžiaus žmonių vis daugėja. Prieš dešimtmetį, 2004 m. pradžioje, 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudarė 15,4 proc. visų gyventojų, o 2014 m. - 18,4 proc. 2014 m. pradžioje šalyje gyveno 542,7 tūkst. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, iš jų 146,3 tūkst., arba 5 proc. visų gyventojų buvo 80 metų ir vyresnio amžiaus. Nuo 2004-ųjų 80 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų skaičius padidėjo 54 proc.
Vyresnių moterų yra daugiau negu vyrų. 2014 m. pradžioje šalyje 65 metų ir vyresnio amžiaus moterys sudarė 66,4 proc. visų 65 metų ir vyresnių gyventojų.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė už moterų. Dėl šios priežasties, vyrai dažniau yra linkę manyti, jog jiems nebūtina rūpintis pensija papildomai. Tuo tarpu moterys pensija yra linkusios rūpintis labiau, tačiau šiuo atveju, susiduria su kita problema.
| Rodiklis | 2004 m. | 2014 m. |
|---|---|---|
| 65 metų ir vyresni gyventojai | 15,4% | 18,4% |
| 80 metų ir vyresni gyventojai | - | 5% |