Socialinė įtaka yra neišvengiamas ir nuolatinis reiškinys, veikiantis kiekvieną mūsų kasdienio gyvenimo aspektą. Tai procesas, kurio metu individo elgesys, jausmai ir mintys yra paveikiami kitų asmenų ar grupių. Socialinė psichologija, kaip mokslo sritis, siekia suprasti šiuos procesus, analizuojant, kaip žmonės mąsto, jaučiasi ir elgiasi socialiniuose kontekstuose.
Socialinės įtakos apibrėžimas ir pagrindiniai aspektai
Socialinė įtaka - tai procesas, kai individo elgesys, nuostatos, jausmai ar nuomonės yra paveikiami kitų žmonių ar grupių. Ši įtaka gali būti sąmoninga arba nesąmoninga, tiesioginė arba netiesioginė, ir ji veikia visose socialinio gyvenimo srityse. Vienas iš pagrindinių socialinės įtakos aspektų yra socialinės normos. Tai taisyklės ir lūkesčiai, kurie formuoja mūsų elgesį bei sąveiką su kitais. Socialinės normos gali būti formalios (pvz., įstatymai) arba neformalios (pvz., nerašytos elgesio taisyklės).
Socialinė sąveika, šeima ir bendruomenė
Socialinė sąveika - dar vienas esminis veiksnys. Šeima, draugai, kolegos ir bendruomenės nariai daro didelę įtaką mūsų sprendimams ir elgesiui. Grupės spaudimas gali paskatinti žmogų elgtis tam tikru būdu, net jei tai prieštarauja jo asmeninėms vertybėms. Socialiniai tinklai ir mobilieji telefonai pakeitė mūsų bendravimo būdus ir tarpusavio santykius.
Emocinė sveikata ir emocinis atsparumas
Kas yra emocinis atsparumas? Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. komentuoja: „Kiek mes turime palaikymo iš kitų, įgūdžių bendrauti, prašyti pagalbos, kreiptis, užmegzti ryšį, kiek mes galime efektyviai planuoti savo veiklas ir panašiai. Tai yra kiek mes jaučiame, kad iš esmės galime pasiekti savo tikslų ir galime tai daryti“.
Artimų santykių įtaka sveikatai yra gerai dokumentuotas faktas. Socialinė psichologija padeda suprasti, kaip socialinė parama, artimi santykiai ir bendrumo jausmas veikia mūsų fizinę ir psichinę sveikatą, leidžiant sukurti intervencijas, skirtas stiprinti socialinius ryšius ir gerinti bendrą gerovę.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Socialiniai veiksniai ir jaunų žmonių psichinė sveikata
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės.
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“. Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Technologijų ir socialinės žiniasklaidos vaidmuo Lietuvoje
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, inicijavusio minėtą tyrimą, viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė pastebi, kad šiuolaikinės technologijos padeda sukurti ryšį, bet taip pat atsiranda problemų. „Jungtinėse Amerikos Valstijose net pateiktas masinis tėvų ieškinys. [Jame] akcentuojama, kad socialiniai tinklai, jų algoritmai kenkia jų vaikų ir jaunų žmonių emocinei sveikatai. Manau, tai yra labai įdomus laikas, kai mes truputėlį permąstome, kokiu laiku gyvename ir ar viskas mums yra naudinga“, - komentuoja A.
„Ką reiškia daug ir dažnai? Skaičiuojama, kad jaunimui tai yra daugiau negu trys valandos, vyresniems žmonėms - daugiau negu dvi valandos per dieną. Ji atkreipia dėmesį, kad internautams vertėtų susimąstyti, ką šie veikia socialiniuose tinkluose. Anot I. Truskauskaitės, nėra jokios problemos, jeigu socialiniuose tinkluose žmonės geba kurti ryšį su kitais, būti aktyvūs ir ieškoti naudingos informacijos.
Studentų gyvenimo būdas ir socialiniai veiksniai
Straipsnyje nagrinėjama socialinių veiksnių įtaka studentų gyvensenai. Siekta nustatyti studentų gyvensenos ypatumus, socialinės gyvenamosios aplinkos pobūdį ir studentų fizinį aktyvumą, socialinių ekonominių veiksnių sąsajas su studentų gyvensena. Mūsų šalies akademinio jaunimo laisvalaikis, mokymosi ir gyvenimo sąlygos per pastaruosius 10-15 metų pasikeitė. Gali būti, kad keitėsi ir požiūris į savo sveikatą, nes socialiniai veiksniai (socialinis mikroklimatas ir makroklimatas, kultūrinė aplinka) turi įtakos požiūriui į kūno kultūrą kaip į vieną iš priemonių sveikatai stiprinti.
Fizinio aktyvumo įtaka studento sveikatai minima daugybėje tyrimų: „Fizinio aktyvumo įtaka studento sveikatai.. Tiltas į ateitį 2013, 1 (7), 11-16. Fizinis aktyvumas kaip vienas sveikatą lemiančių veiksnių. Pedagogika 2012, 105, 86-93. Kūno kultūros pratybų veiksmingumas pirmakursių požiūriui į kūno kultūrą bei jų pedagoginiams gebėjimams. Pedagogika 2003, 65, 215-223.“
| Temos | Pavyzdiniai šaltiniai |
|---|---|
| Studentų fizinis aktyvumas | LKKA, LŽŪU, LVA tyrimai; Pedagogika (2003,2012) |
| Gyvenimo kokybė ir socialiniai veiksniai | Studijos šiuolaikinėje visuomenėje (2012), įvairūs empiriniai tyrimai |
| Socialinė žiniasklaida ir psichinė sveikata | PSO 2022, Tele2 tyrimas, medicinos psichologės komentarai |
Socialinės problemos ir jų atsiradimo priežastys
Sociãlinė problemà - socialiniai prieštaravimai, kurie asmeniui ar tam tikrai socialinei grupei reiškia susiklosčiusios ir trokštamos padėties, tikslų ir veiklos rezultatų neatitikimą. Socialinė problema sukuria aplinkybes, kurios yra žalingos arba nepageidaujamos daugeliui žmonių, kelia jiems grėsmę. Šių aplinkybių ištakos ir priežastys yra socialinės, padariniai kenkia visuomenei, o problemoms išspręsti reikia tam tikrų socialinių priemonių.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Atsirandant socialinėms problemoms svarbų vaidmenį atlieka pavienių visuomenės grupių, kurios turi skirtingus politinius, ekonominius, kultūrinius, dorinius ir kitus interesus, galios kovos; tai paaiškina, kodėl nėra visuotinai pripažintų socialinių problemų standartų ar klasifikacijos. Subjektyvistinė kryptis teigia, kad visuomenėje egzistuojantys reiškiniai gali būti realūs, bet kad jie taptų socialine problema, reikia didelio skaičiaus žmonių (arba kad tie žmonės būtų įtakingi), kurie įvardytų tuos reiškinius kaip problemą ir sutartų, kad ją reikia spręsti.
Teigiama ir neigiama socialinė įtaka
Socialinė įtaka gali būti tiek teigiama, tiek neigiama. Teigiama įtaka gali skatinti bendradarbiavimą ir altruizmą. Tačiau neigiama socialinė įtaka gali sukelti destruktyvius elgesio modelius, tokius kaip diskriminacija ar agresija. Socialinė medija ir technologijos šiuolaikinėje visuomenėje tapo pagrindiniu socialinės įtakos šaltiniu. Socialinė įtaka taip pat veikia mūsų identiteto suvokimą.
Praktinis taikymas ir prevencija
Bendravimo treniruotės ir efektyvaus bendravimo įgūdžių ugdymas yra vienas iš svarbiausių socialinės psichologijos taikymo sričių. Mokantis aiškiai išreikšti savo mintis, suprasti kitų žmonių emocijas ir tinkamai reaguoti į konfliktines situacijas, galima pagerinti tarpasmeninius santykius. Efektyvaus komandinio darbo organizavimas, rinkodaros strategijų kūrimas, mokymo metodų tobulinimas bei intervencijos sveikatos srityje yra praktiniai socialinės psichologijos pritaikymai.
Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Tyrimų ir duomenų svarba
Projektu siekiama atliepti sparčiausiai tarp ES šalių senstančios Lietuvos visuomenės iššūkius ir atskleisti senėjimo teikiamas galimybes. Projekte bendradarbiauja įvairių sričių ekspertai ir tiria senėjimo socialinius, ekonominius, psichologinius, sveikatos aspektus Lietuvoje kitų ES šalių kontekste. Projekte naudojami sujungti apklausos ir administraciniai duomenys. Gauti rezultatai prisidės prie mokslinės plėtros - pozityvaus senėjimo sampratos teorijos ir empirinių tyrimų vystymo, duomenų jungimo pažangių metodologinių įžvalgų. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis, sutarties Nr. LTS.
Socialinės psichologijos tyrimų metodai leidžia analizuoti socialinius reiškinius ir žmogaus elgesį socialiniame kontekste: stebėjimas, eksperimentas, apklausa, biografinis tyrimas, testavimas. Tyrimuose būtina užtikrinti etikos principus, atsižvelgti į kultūrinius skirtumus ir mažinti tyrėjų subjektyvumą.
Su elgesiu ir bendrai su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai yra svarbūs ir reikšmingi, nes padeda įvertinti sveikatos gerinimo programas bei gydymo (pagalbos) metodų efektyvumą. Gyvenimo kokybė perteikia ne vien sąlygas, kuriomis gyvena žmonės ir paskirsto išteklius, daug svarbesnis tampa subjektyvus savo gyvenimo kokybės vertinimas, apimantis fizinę, psichinę sveikatą, jausmus, vertybes, prioritetus.
tags: #socialiniai #veiksniai #lietvoje