Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios slaugos paslaugos prieinamos Lietuvoje, kaip gauti finansinę paramą ir kur kreiptis dėl reikiamos pagalbos.
Slaugos rūšys Lietuvoje
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos.
Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje)
Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba.
- Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės.
- Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas.
- Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai.
Kur kreiptis? Į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į slaugos ligoninę. Jei norima ilgalaikės globos, reikalinga socialinės darbuotojų pagalba.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Dienos stacionaro slauga
Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos.
- Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan.
- Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose.
- Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai.
Kur kreiptis? Į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą.
Slauga namuose
Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra.
- Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt.
- Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį.
- Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas.
Kur kreiptis? Į savo šeimos gydytoją arba savivaldybę.
Paliatyvioji slauga
Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
- Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan.
- Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose.
- Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.
Kur kreiptis? Į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į paliatyviosios pagalbos įstaigas.
Socialinė slauga
Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi.
- Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas.
- Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas.
- Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju.
Kur kreiptis? Į savivaldybę arba socialinius darbuotojus.
Slaugos paslaugų poreikio vertinimas ir naujovės
Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Klausimyną pildo ir slaugos poreikį nustato paciento šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, pacientą ligoninėje gydantis gydytojas arba slaugytojas.
Nuo 2025 metų sausio 1 dienos pasikeitė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos namuose teikimo ir apmokėjimo tvarka. Pagal naują tvarką iš PSDF apmokamą ambulatorinę slaugą namuose teikiančio kiekvieno specialisto buvimo vieta nuo šių metų yra stebima. Tai yra gydymo įstaigos, teikiančios šias paslaugas, turėjo įsigyti įrangą, skirtą kiekvieno komandos nario buvimo vietai nustatyti tuo metu, kai teikiama paslauga.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Nuo šių metų keitėsi reikalavimas, kiek vienas ambulatorinę slaugą namuose teikiantis specialistas per dieną gali aplankyti pacientų, kad visiems būtų suteiktos kokybiškos paslaugos. Tvarkos reikalavimuose įtvirtinta, kad vienu etatu dirbantis komandos narys (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ar ergoterapeutas) per darbo dieną gali suteikti ne daugiau kaip 10 ambulatorinės slaugos paslaugų namuose, apmokamų PSDF lėšomis.
Klausimynas, pagal kurį ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikio reikalingumas vertinamas balais, yra pasikeitęs jau nuo 2024 metų lapkričio 1 dienos. Dabar, jei pagal klausimyną pacientas surenka iki 19 balų, vertinama, kad ambulatorinė slauga namuose pacientui nereikalinga. Surinkus nuo 34 iki 49 balų, fiksuojamas vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis ir nenuolatinės slaugos namuose reikalingumas. Kai pagal klausimyną surenkama 50 arba daugiau balų, pacientui nustatomas didelis šių paslaugų poreikis.
PSDF lėšomis apmokamos ne daugiau kaip 2 tą pačią dieną tam pačiam pacientui, kuriam nustatytas mažas ar vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis, suteiktos paslaugos.
Slaugos paslaugas namuose turėtų užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga.
Siuntimą slaugai namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas. Kai po operacijos išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, kur pateikdamas paciento slaugos rekomendacijas.
Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į savo polikliniką. Bendrosios praktikos gydytojas sprendžia ar pacientui yra reikalingos slaugos paslaugos. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jis (ar kartu dirbantis slaugytojas) įvertina klausimyną, nustato koks slaugos poreikis pacientui priskirtas, išrašo siuntimą ASPN komandai. Komanda per 1-5 d.d. ASPN komandą sudaro: slaugytoja, slaugytojo padėjėja, kineziterapeutė. Esant poreikiui, į komandą įtraukiami: psichologas ir psichiatras.
Slaugytojo paslaugos: infuzinės sistemos (lašelinės), kraujo ir šlapimo tyrimų paėmimas namuose, opų ir pragulų profilaktika ir priežiūra. Slaugytojo padėjėjo paslaugos: pagalba asmens higienoje, sauskelnių keitimas, paciento vartymas.
Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.
Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose teikimo turi kreiptis į savo polikliniką.
Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais.
Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų praeitais metais.
Kiek paslaugų vienam pacientui gali būti suteikta?
Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas - mažas, vidutinis ar didelis.
Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus.
Jei, užpildžius klausimyną, pacientui nustatomas vidutinis slaugos poreikis, šių paslaugų gavėjas gali būti aplankytas 156 kartus per kalendorinius metus, jei didelis poreikis - iki 365 kartų.
Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Turinčiajam didelį slaugos poreikį, PSDF lėšomis suteikiami ne daugiau kaip 3 apsilankymai tą pačią dieną.
Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai - per 1-5 darbo dienas.
Slaugos paslaugos namuose pacientui nėra teikiamos, jei yra teikiamos ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos.
Kas ir kaip teikia?
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose.
Apsilankę pas pacientą, jie atlieka paskirtas procedūras ir suplanuotus veiksmus, numatytus specialisto. Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas.
Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.
Kiekvienas specialistas slaugos paslaugas teikia pagal pacientų poreikius ir savo kompetenciją.
Pavyzdžiui, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir sulašinimą, paima kraują, šlapimą laboratoriniams tyrimams, atlieka elektrokardiogramą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūrą, maitinimą per vamzdelį ir kt.
Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas, pagalbą prausiant ar maitinant pacientą, keičiant jo padėtį, atliekant rytinę, vakarinę higieną.
Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Padeda išvengti ligų, požymių, rodančių organizmo sutrikimą, laipsniško pažeidimų didėjimo, funkcijos ribotumo ir neįgalumo.
Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų. Jose apsilankę slaugos komandos specialistai gali atlikti tik šias šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives.
Socialinės garantijos ir išmokos slaugantiems artimąjį
Slaugant artimąjį namuose, taip pat svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas.
Dokumentų tvarkymas ir valstybės išmokos už slaugą
- Ligos išmoka slaugant šeimos narį: Jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina:
- Gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos.
- Turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius.
- Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
- Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: Jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad:
- Jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje.
- Neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.
Socialinės paslaugos slaugant artimąjį namuose
Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos:
- Pagalba į namus: padeda tvarkytis buityje, rūpintis asmens higiena, apsipirkti ir pan.
- Dienos socialinė globa: teikiama dienos metu, apima specialistų pagalbą, maitinimą, užimtumą.
- Integrali pagalba namuose: apjungia slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikiamas namuose.
- Laikino atokvėpio paslauga: skirta suteikti poilsio laiką slaugantiems artimuosius, perimant slaugos funkcijas tam tikram laikotarpiui.
Svarbūs aspektai slaugant artimąjį namuose
- Informavimas ir konsultavimas: savivaldybės teikia informaciją apie galimas paslaugas ir paramą.
- Psichosocialinė pagalba: esant emociniams sunkumams, galima gauti psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijas.
- Transporto paslaugos: pagalba nuvykstant į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas.
Atkreipkite dėmesį, kad norint gauti tam tikras paslaugas ar išmokas, gali prireikti pateikti atitinkamus dokumentus ir prašymus. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų.
Slaugant artimąjį namuose, svarbu ne tik rūpintis jo fizine sveikata, bet ir užtikrinti emocinę paramą bei palaikymą.
Ligonio slaugos išmoka
Ligos ar nelaimės atveju, kai artimasis tampa priklausomas nuo slaugos, daugelis žmonių Lietuvoje pradeda domėtis, kas turi teisę gauti ligonio slaugos išmoką ir kokie žingsniai būtini norint ją sutvarkyti. Ši išmoka padeda užtikrinti finansinę paramą asmenims, kurie skiria savo laiką slaugai ir netenka galimybės užsiimti įprastu darbu.
Ligonio slaugos išmoka yra socialinio draudimo išmoka, skiriama darbuotojui, kuris priverstas laikinai palikti darbą dėl būtinybės prižiūrėti sergantį šeimos narį. Ši išmoka dažnai vadinama „slaugos pažymėjimu“ arba „Ligos išmoka slaugai“. Pagrindinis šios išmokos tikslas - užtikrinti, kad darbuotojas, prisiimantis slaugos atsakomybę, neliktų be pajamų, kol rūpinasi ligoniu.
Slaugos išmoka Lietuvoje skiriama pagal aiškiai nustatytas taisykles. Kiekvienu atveju svarbu, kad gydytojas nustatytų medicininę priežastį slaugai ir išduotų ligos pažymėjimą.
Kaip gauti ligonio slaugos išmoką?
Norint gauti ligonio slaugos išmoką, būtina atitikti tam tikrus kriterijus. Išmokos tvarkymas dažnai atrodo sudėtingas, tačiau žinant pagrindinius žingsnius, tai galima padaryti gana paprastai:
- Kreipkitės į gydytoją. Jis įvertins ligonio būklę ir nuspręs, ar reikalinga slauga.
- Informuokite darbdavį.
- Pateikite informaciją „Sodrai“. Elektroniniu būdu informacija perduodama automatiškai per e.
- Palaukite sprendimo. Išmoka pervedama į nurodytą banko sąskaitą, paprastai per kelias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
Svarbi informacija apie išmoką
- Trukmė: Slaugos išmokos trukmė priklauso nuo ligonio ir jo būklės. Įprastai vaikų ligos atveju išmoka mokama iki 14 kalendorinių dienų, tačiau gali būti pratęsta, jei gydytojas nusprendžia, kad vaiko būklė to reikalauja.
- Dydis: Išmokos dydis priklauso nuo jūsų gautų pajamų per paskutinius 12 mėnesių. Paprastai kompensuojama nuo 65 % iki 100 % uždarbio, priklausomai nuo darbo stažo ir įmokų. Konkretaus dydžio apskaičiavimą atlieka „Sodra“, remdamasi jūsų pateiktais duomenimis ir įmokų istorija.
- Ar galima gauti išmoką slaugant ne šeimos narį? Ne, šiai išmokai būtina, kad slaugomas asmuo būtų jūsų šeimos narys: vaikas, sutuoktinis, tėvai ar globotiniai.
- Kodėl gali atmesti paraišką? Paprastai paraiška atmetama, jei žmogus neturi galiojančio draudimo, trūksta socialinio draudimo stažo arba pateikti duomenys neatitinka reikalavimų.
- Ar apmokestinama? Ne, ligonio slaugos išmoka nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
- Kaip pasitikrinti mokėjimo eigą? Informaciją apie mokėjimo eigą galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
Laiku ir teisingai sutvarkius ligonio slaugos išmoką, galima išvengti finansinių sunkumų bei užtikrinti, kad slaugomas žmogus gautų tinkamą priežiūrą.
Paliatyvioji pagalba
Savaitgalį minėtos Pasaulinės hospisų ir paliatyviosios pagalbos dienos proga, ligonių kasa primena apie paslaugas sunkiai sergantiems žmonėms. Paliatyvioji pagalba - tai ne tik medicininė slauga, bet ir kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose, kurią apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Senstant visuomenei jos poreikis auga: užpernai iš fondo apmokama paliatyvioji pagalba suteikta 5 400 žmonių, pernai - per 6 400. Šiemet iki rugsėjo jos prireikė daugiau kaip 5 660 gyventojų.