Tarpšonkaulinė neuralgija apibūdinama kaip su tarpšonkauliniais nervais susijusi neuropatinė būklė, pasireiškianti staiga atsirandančiu aštraus arba buko skausmo priepuoliais. Neuralgija - tai nervų skausmas, sukeltas nervų pažeidimo ar sudirginimo. Šios ligos metu pacientas patiria skausmo priepuolius, kurie gali būti įvairaus intensyvumo ir trukmės. Neuralgija yra nervų sistemos sutrikimas, dažnai lydimas stipraus ir staigaus skausmo.
Kas yra tarpšonkaulinė neuralgija?
Tarpšonkaulinio nervo uždegimas dar kitaip vadinamas tarpšonkauline neuralgija - tai nervuose atsirandantis skausmas. Tarpšonkaulinę neuralgiją sukelia krūtinės ar juosmens srities, t. y. krūtinės ląstos, nervų suspaudimas. Tai reta būklė, kad skausmas jaučiamas per visą tarpšonkaulinį nervą. Šie nervai išsidėstę tarp šonkaulių, o bet kokio pobūdžio vieno nervo pakenkimas ar nervo funkcijos netekimas sukelia tarpšonkaulinę neuralgiją.
Kliniškas vaizdas ir pagrindiniai simptomai
Pagrindinis tarpšonkaulinės neuralgijos simptomas yra krūtinės ląstos skausmas. Skausmas gali būti jaučiamas abiejose pusėse, jis gali būti duriančio, aštraus, plėšiančio ar maudžiančio pobūdžio. Skausmas gali būti jaučiamas tam tikroje krūtinės ląstos vietoje, apimti visą krūtinės ląstą ar tik vieną jos pusę, gali plisti iš nugaros link krūtinės ląstos priekio ir tapti juosiančiu. Kartais skausmas jaučiamas per visą šonkaulio ilgį.
Tarpšonkaulinei neuralgijai būdingas neuropatinis skausmas pažeisto tarpšonkaulinio nervo ar nervų pasiskirstymo srityje, kuris dažniausiai pasireiškia aštriu, šaudančiu, deginančiu, duriančiu ar veriančiu skausmu, žmogus taip pat gali jausti tirpimą ar dilgčiojimą. Skausmas dažniausiai sukelia skausmo receptorių dirginimas.
- Skausmas stiprėja giliau įkvepiant, juokiantis, kosint, čiaudint, fizinio krūvio metu, atliekant staigius judesius.
- Gali būti duriantis, aštrus, plėšiantis, veriantis arba maudžiantis pobūdis.
- Dažnai skausmas būna vienpusis - įprastai poroje yra pažeidžiamas tik vienas nervas.
- Be tipinio skausmo, gali būti tirpimo, dilgčiojimo jausmas, pilvo, rankų, pečių, galvos skausmas, apetito stoka, karščiavimas.
- Sunkiais atvejais paveikiama net motorinė nervų funkcija.
Nemalonius simptomus gali žymiai sustiprinti fizinis aktyvumas ar netikėti judesiai, pavyzdžiui, staigus pasisukimas, juokas, kosulys, čiaudėjimas ar net kvėpavimas. Dėl išreikšto skausmo asmuo negali giliai kvėpuoti, todėl jo kvėpavimas apsunkėja.
Taip pat skaitykite: Kolektyvinė sutartis: kas naujo socialinių paslaugų srityje?
Diferencinė diagnostika: kaip atskirti nuo širdies ar plaučių problemų
Staatga užklupus aštriai duriančiam ar deginančiam skausmui krūtinėje dauguma išsigąsta, nes susieja su širdies problemomis. Visgi kur kas didesnė tikimybė, kad tai - tarpšonkaulinės neuralgijos požymis. Jeigu pažeidžiami kairės pusės tarpšonkauliniai nervai, klinikinis vaizdas gali būti panašus į širdies ir kraujagyslių ligas, todėl iškyla diferencinės diagnostikos sunkumai.
Siekiant atskirti tarpšonkaulinę neuralgiją nuo kardiologinių problemų reikia žinoti, kad pastarųjų atveju tiesioginis krūtinės ląstos skausmas vargina gerokai rečiau. Dažniau skausmas plinta į kairę ranką, petį, kaklą, apatinį žandikaulį, viršutinę nugaros dalį. Skausmas atsiranda staiga ir nedingsta pakeitus kūno padėtį. Gali trukti nuo keliolikos minučių iki kelių valandų. Be skausmo, dažnai atsiranda dusulys, pila šaltas prakaitas, svaigsta galva, pykina, pasireiškia bendras silpnumas, kyla mirties baimė.
Tarpšonkaulinės neuralgijos diagnozės patvirtinimui svarbu atmesti ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir plaučių, virškinimo trakto ir kitas galimas patologijas. Skausmo krūtinės ląstos srityje diferencinė diagnostika yra itin plati: įvykus trauminiam pažeidimui, reikia ištirti dėl galimų šonkaulių, stuburo lūžių, minkštųjų audinių, vidaus organų pažeidimo, atmesti aortos disekaciją, plaučių sumušimą, hemo/pneumotoraksą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šie nervai gali būti pažeisti arba jų uždegimas gali išsivystyti dėl įvairių ligų ar būklių ir sukelti tarpšonkaulinę neuralgiją. Nervai gali būti užspausti dėl įvairių priežasčių: stuburo iškrypimo, laikysenos sutrikimų, pilvo raumenų įsitempimo, plyšusio pilvo audinio, pilvo išsipūtimo, chirurginių intervencijų, įvairių ligų, nėštumo ir kt.
- Dažniausios priežastys: krūtinės ląstos audinių ir nervų pažeidimas po krūtinės ląstos chirurginių intervencijų bei juostinė pūslelinė (poherpetinė neuralgija).
- Kitos: šonkaulių lūžiai, jatrogeninis sužalojimas chirurginių procedūrų metu, nėštumas, uždegiminiai, infekciniai ar neoplastiniai procesai.
- Jaunesniems pacientams: ilgas, netaisyklingas sėdėjimas ar stovėjimas, stuburo degeneraciniai pakitimai arba laikysenos sutrikimai.
- Rizikos veiksniai: vėjaraupių viruso sukelta infekcija, sporto traumos, autoavarijos.
Ar vaizdiniai tyrimai (MRT, rentgenas) parodytų neuralgiją?
Nepaisant visų šiuolaikinės radiologijos laimėjimų ir plačių galimybių, yra daug patologijų, kurių mes vizualizuoti savo tyrimais negalime. Tarpšonkaulinio nervo neuralgija yra viena iš jų. Mes galime matyti kai kurias nulemiančias priežastis, pavyzdžiui - tarpslankstelinio disko išvaržą, tačiau absoliuti dauguma atvejų yra be radiologiškai matomo pagrindo.
Taip pat skaitykite: Dvišalė taryba
Dėl to, nors atliekant stuburo nuotrauką ar plaučių rentgeną galima atmesti tam tikras kitas patologijas (pvz., šonkaulių lūžius, plaučių patologijas), specifinio tarpšonkaulinio nervo uždegimo tiesiogiai vizualizuoti dažniausiai nepavyksta. Viena iš neuralgijos priežasčių gali būti juostinis herpesas (herpeszoster) ir tuo atveju taikomas specifinis priešvirusinis gydymas, tačiau paciento atveju tai turėtų spręsti gydytojas neurologas.
Kaip nustatoma diagnozė?
Gydytojas įvertina skausmo pobūdį, jį provokuojančius veiksnius ir atlieka apžiūrą. Čiuopiant yra skausmingi tarpšonkaulio (-ių) audiniai - oda, raumenys, skausmas gali būti juntamas liečiant ir ties krūtinkauliu, stuburu ar pažastyje. Siekiant atmesti širdies, plaučių ar stuburo ligas, gali būti skiriami papildomi tyrimai (pvz., EKG, krūtinės ląstos ar stuburo vaizdiniai tyrimai).
Diagnozės nustatymas gali užtrukti. Jeigu yra pažeidžiami kairės pusės tarpšonkauliniai nervai, klinikinis vaizdas gali būti panašus į širdies ir kraujagyslių ligas, todėl pacientai dažnai pirmiausia kreipiasi į gydytoją kardiologą ir tik vėliau, atmetus kardiologinę patologiją, yra nukreipiami gydytojo neurologo konsultacijai.
Gydymas ir reabilitacija
Siekiant atkurti paciento funkcinę būklę ir sumažinti skausmą, parengiamas gydymo planas, atsižvelgiant į skausmą sukėlusią priežastį. Efektyviausią gydymo planą parengs neurologas, įvertinęs būklę, nustatęs jos priežastis ir galimas pasekmes.
| Gydymo dalis | Apaaiškinimas |
|---|---|
| Medikamentinis | Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NSVNU), vaistai nuo epilepsijos, antidepresantai, kartais opioidiniai analgetikai, kapsaicinas, antihistamininiai niežėjimui. |
| Intervencinis | Tarpšonkaulinių nervų blokados vietiniais anestetikais ar kortikosteroidais, epidurinės injekcijos, injekcijos aplink nervų šaknelę, pulsinės radiodažninės stimuliacijos procedūros, nervo suardymas recidyvams. |
| Fizioterapija ir kineziterapija | Individualūs pratimai, TENS (impulsinių srovių terapija), raumenų stiprinimas, laikysenos korekcija. |
| Komplementinės priemonės | Masažas, akupunktūra, psichoterapija, B grupės vitaminai, elektroterapija. |
Sudėtingesniais atvejais gali prireikti intervencinių metodų, pvz., operacijos (tarkime, pacientams, kuriems tarpšonkaulinė neuralgija dažnai kartojasi, todėl tenka suardyti tam tikrą skausmą sukeliančią nervo dalį). Tais atvejais, kai nervą suspaudžia pilvo randai, gali tekti išpjauti siūles.
Taip pat skaitykite: kaip pasirenkamos strateginės neįgaliųjų sporto šakos
Reabilitacija ir gyvenimo būdo rekomendacijos
Fizioterapija ir kineziterapija yra svarbios reabilitacijos dalys: kineziterapijos specialistų atliekamas individualus vertinimas ir asmeninių pratimų planų sudarymas yra būtinas norint užtikrinti, kad paciento poreikiai būtų tinkamai adresuoti. Fizinis aktyvumas, ypač kineziterapijos pratimai, yra ypač svarbūs neuralgijos valdymui. Tinkamai parinkti pratimai gali padėti stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir sumažinti nervų įtampą.
Jei vis užklumpa kaklo ar nugaros skausmai, vertėtų atidžiau pažvelgti į savo gyvenimo būdą. Dirbant sėdimą darbą būtina įsirengti ergonomišką darbo vietą; jeigu dirbate sėdimą darbą, būtinai atsistokite kas valandą ar dvi, pasivaikščiokite, pakeiskite kūno padėtį. Svarbu subalansuotai maitintis, kad organizmui netrūktų maistinių medžiagų, kad normaliai funkcionuotų imuninė sistema. Ne mažiau svarbus pakankamas, bet sykiu ne per didelis fizinis aktyvumas, taip pat dėmesys laikysenai. Riziką sumažina ir žalingų įpročių, ypač rūkymo, atsisakymas. Reikėtų rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine gerove.
Kada kreiptis į gydytoją ir nedarbingumo lapelio svarstymai
Jeigu jus vargina neuralginiai krūtinės skausmai, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli skausmo priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas. Nedelsiant kreipkitės pagalbos, jei skausmą lydi dusulys, prakaitavimas, skausmo plitimas į ranką ar žandikaulį, silpnumas ar alpimas.
Tarpšonkaulinė neuralgija tiesiogiai nekelia rimto pavojaus, tačiau ji stipriai apsunkina kvėpavimą, prastina gyvenimo kokybę, todėl būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus. Gydytojas įvertins, ar pacientui reikalingas nedarbingumo lapelis, priklausomai nuo skausmo intensyvumo, kvėpavimo sutrikimų bei gebėjimo atlikti darbines funkcijas. Kai kada tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai gali būti sunkūs, o negalią sukeliantis skausmas neleidžia judėti ir kvėpuoti.
Neurologė Ryliškienė: aiškiai apie migreną – ko nedaryti sergantiems
Prevencija ir rizikos mažinimas
Norėdamas sumažinti tarpšonkaulinės neuralgijos atsiradimo tikimybę, žmogus turėtų pasirūpinti aktyviu gyvenimo būdu, pakankamu fiziniu aktyvumu, kurio metu nepamirštų skirti pakankamai laiko nugaros raumenų stiprinimui. Visgi, sportuojant svarbu pasirinkti tinkamą krūvį, atitinkantį jūsų galimybes. Taip pat reikėtų kritiškai įvertinti, kaip atrodo jūsų darbo vieta - ar sąlygos yra patogios bei ergonomiškos.
Svarbi ir tinkama gyvenimo higiena - laikykitės darbo-poilsio režimo, mažinkite stresą, rinkitės subalansuotą mitybą, stiprinkite imunitetą bei atsisakykite žalingų įpročių. Sergant virškinimo sistemos ligomis, ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis ar medžiagų apykaitos sutrikimais, svarbus tinkamas šių ligų gydymas. Specifinių rekomendacijų, kaip užkirsti kelią tarpšonkaulinei neuralgijai, nėra; čia galioja bendri sveikos gyvensenos principai.
Kas svarbu atsiminti
- Tarpšonkaulinė neuralgija dažnai diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, o ne vien vaizdiniais tyrimais.
- Jei skausmas pasireiškia kairėje pusėje ir imituoja širdies skausmą, būtina atmesti kardiologines priežastis.
- Gydymas yra kompleksinis: medikamentai, intervencinės procedūros, fizioterapija ir gyvenimo būdo pokyčiai.
- Jeigu skausmas stipriai riboja darbines funkcijas, gydytojas sprendžia dėl nedarbingumo lapelio išdavimo.
Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl asmeninių sveikatos problemų rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba, su jo siuntimu, į specialistą.