Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš pagrindinių socialinių problemų Lietuvoje ir visoje Europoje. Nors bendras suvokimas apie šią problemą gerėja, smurto mastai vis dar kelia didelį nerimą, o smurto aukų grupės skiriasi pagal lytį, patirtį ir pagalbos prieinamumą. Šiame straipsnyje pristatome išsamų Lietuvos smurto statistikos ir visuomenės nuomonės apie smurtą pagal lytį tyrimų apibendrinimą, pagrįstą naujausiais duomenimis.
Tarptautinė kampanija ir smurto mastai Lietuvoje
Lapkričio 25-ąją minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena, o nuo šios datos vyksta ir tarptautinė kampanija „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Šia kampanija siekiama atkreipti dėmesį į smurtą lyties pagrindu bei didinti visuomenės sąmoningumą apie šią problemą.
2025 m. pirmuosius tris ketvirčius Specializuotas kompleksinės pagalbos centras (MIC SKPC) gavo 5701 pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (SAA) arba jo pavojaus. Iš jų net 4364 (tai yra 77 % visų pranešimų) buvo susiję su smurtu prieš moteris. Vyresnioji MIC konsultantė Kristina Kiselytė pabrėžia, kad dauguma moterų smurtą patiria romantiniuose santykiuose, dažnai smurtauja buvę partneriai. Tai rodo, kad smurtas prieš moteris nėra pavieniai atvejai, o kasdienybė Lietuvoje.
Smurtas jaunimo tarpe
Moterų informacijos centro tyrimai rodo, kad smurtas tarp jaunimo yra ženkliai paplitęs - net 47,5 % besimokančiųjų nurodė patyrę fizinį smurtą, o trečdalis - seksualinį. Psichologinis smurtas jaunimo romantiniuose santykiuose yra daug paplitęs, tačiau dažnai sunkiai atpažįstamas. Kai kurie jaunuoliai laiko partnerio sekimą ar telefono tikrinimą priimtinu elgesiu.
Taip pat kelia nerimą jaunų žmonių požiūris į nukentėjusias moteris - dalis mano, kad jei moteris lieka smurtiniuose santykiuose, ji pati yra kalta, o jei paviešinamos intymios nuotraukos, kaltė guli ant moters. Šis aukos kaltinimo fenomenas ypač ryškus, nes net yra atvejų, kai mergina dėl viešų nuotraukų patiria patyčias, o vaikinas - ne.
Taip pat skaitykite: Kas dažniau patiria smurtą?
Europos ir Lietuvos gyventojų požiūris į smurtą
2024 m. Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė ES masto tyrimą, kuriame nustatyta, kad viena iš trijų moterų Europos Sąjungoje per gyvenimą patyrė fizinį ar seksualinį smurtą - tai apie 50 milijonų moterų. Lietuvoje šis skaičius yra 25,2 %, kas atrodo kiek mažiau, tačiau rodo, kad problema išlieka rimta.
Konkrečiau, apie 16,6 % Lietuvos moterų yra patyrusios partnerio fizinį arba seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, o ES vidurkis yra 17,7 %. Tai rodo, kad smurtas dažnai vyksta ten, kur moteris turėtų jaustis saugiausiai - savo namuose.
Taip pat Lietuvos gyventojai turi daugiau smurtą pateisinančių stereotipų nei ES vidurkis. Tik 55 % lietuvių mano, kad smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, tuo metu ES vidurkis siekia 92 %. Kai kuriais atvejais yra manoma, kad moterys perdeda smurto pranešimus arba pačios provokuoja smurtą, o atsakomybė dėl smurto neadekvačiai perkeliama nukentėjusiajai.
Statistika apie smurtą artimoje aplinkoje - pagal lytį
| Rodiklis | Moterys (%) | Vyrai (%) |
|---|---|---|
| Patyrusių fizinį smurtą artimoje aplinkoje | 25,2 | ~10 |
| Patyrusios seksualinį smurtą | 8 | 0 |
| Patyrę ekonominį smurtą | 4 | 8 |
| Smurtą patyrusiųjų, kurie kreipėsi į policiją | 21 | - |
| Smurtą patyrusiųjų, kurie nesikreipė pagalbos | 58 | - |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje per metus nukenčia kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras. Tačiau net 58 % nukentėjusiųjų pagalbos niekur nesikreipia, kas dar labiau komplikuoja smurtautojų atsakomybės užtikrinimą.
Institucinės pagalbos galimybės ir iššūkiai
Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), kurie teikia kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims - teisiškai, psichologiškai ir socialiai. Nepaisant to, daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos dėl baimės, gėdos ir kaltės jausmo.
Taip pat skaitykite: Savivaldybių socialinės paramos iššūkiai
Kauno apygardos probacijos tarnybos atstovė Edita Matusevičienė priduria, kad bausmės be elgesio keitimo programų neefektyvios, nes tik apie 4 % smurtautojų motyvuoti keisti elgesį. Jos teigimu, smurtą patiriančių asmenų apsauga ir smurto prevencija reikalauja kompleksiško institucijų bendradarbiavimo ir programų vykdymo.
Statistika Šakių rajone (2024 m. sausio 1 d. - lapkričio 4 d.)
- Pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje: 455
- Pradėti ikiteisminiai tyrimai: 53
- Išduoti apsaugos nuo smurto orderiai: 158
- Nukentėję asmenys: 31 (6 vyrai ir 25 moterys)
Visuomenės požiūris ir stereotipai apie smurtą
Lietuvos visuomenėje yra įsišakniję žalingi stereotipai, susiję su smurtu šeimoje ir smurtu prieš moteris. Dažnai viešojoje erdvėje smurtas yra pateisinamas arba romantizuojamas - naudojamos iškraipytos antraštės, tokios kaip „šeimos drama“ ar „tragiška meilės istorija“, o smurtautojas vaizduojamas kaip „sunkioje emocinėje būsenoje“.
Taip pat įprasta kaltinti nukentėjusiąją dėl smurto - klausyti, ar ji buvo išgėrusi, kodėl liko santykiuose. Tai dar labiau sumažina praėjusios smurtą moters galimybes sulaukti pagalbos ir didina jos izoliaciją.
Žalinga yra nuostata, kad moteris yra atsakinga už šeimos gerovę ir privalo saugoti santykių ramybę net esant smurtui. Toks požiūris neigia svarbiausią faktą - smurtas yra sąmoningas smurtautojo pasirinkimas, o ne aukos kaltė.
Taip pat skaitykite: Daugiavaikių motinų išmokos
Kodėl nepastebimos vyrai patiriamos smurto formos?
Socialinių kampanijų metu dažnai kyla klausimų, kodėl daugiausiai akcentuojamas smurtas prieš moteris, o ne vyrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. 91 % įtariamųjų smurtu artimoje aplinkoje buvo vyrai, o 80 % aukų - moterys. Tai rodo, kad smurtas vyksta lyties pagrindu, paveikdamas jas nevienodai.
Nors vyrai taip pat gali patirti smurtą, dažniau jis būna viešose vietose ir ne iš partnerių. Todėl vyksta skirtumas smurto dinamikos, priežasčių ir pasekmių srityse, todėl smurtą prieš moteris būtina nagrinėti kaip atskirą problemą.
Socialinė kampanija „Palaikyk“ siekia atkreipti visuomenės dėmesį į moterų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, išgyvenimus ir kovoti su aukų kaltinimu, kuris dažnai trukdo pokyčiams.
Nauja visuomenės informavimo kampanija siekia nutraukti tylą prieš smurtą artimoje aplinkoje
Ilgalaikės tendencijos ir visuomenės nuomonės pokyčiai
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad smurto artimoje aplinkoje patyrusių žmonių dalis per pastaruosius 25 metus išaugo beveik dvigubai - nuo 10 % 1997 m. iki apie 17-20 % šiandien. Tačiau tai greičiausiai rodo didesnį žmonių atvirumą pranešti apie smurtą nei tikrą smurto padidėjimą.
Per 25 metus padvigubėjo ir smurtą patyrusių moterų, kreipiančiųsi į policiją - nuo 10,6 % 1997 m. iki 21 % šiandien. Pakito ir nuomonė apie tai, kas dažniausiai kenčia nuo smurto - dabar gyventojai dažniausiai mini moteris ir vaikus.
2019-2022 m. atlikti tyrimai rodo, kad visuomenės požiūris pastaraisiais metais blogėja mažai, tačiau stereotipai apie smurtą prieš moteris išlieka. Padidėjo ir pasitikėjimas policija bei Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų žinomumas.
Apibendrinimas ir rekomendacijos
Smurtas prieš moteris Lietuvoje išlieka rimta socialine problema, paveikiančia daugumą šeimų ir bendruomenių. Problemos sprendimas priklauso nuo nuoseklaus ir sistemingo požiūrio, kuris apimtų:
- Ilgalaikį ir pakankamą finansavimą pagalbos paslaugoms moterims, patiriančioms smurtą, užtikrinant pagalbos prieinamumą visoje šalyje.
- Visuomenės švietimą apie įvairias smurto formas - ne tik fizinį, bet ir psichologinį, seksualinį bei ekonominį smurtą.
- Aukas palaikančios ir aukų kaltinimą paniekinančios žiniasklaidos politikos formavimą, vengiant romantizuotų ar smurtą pateisinančių naratyvų.
- Tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp teisėsaugos, socialinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir nevyriausybinių organizacijų.
- Efektyvių smurtinių elgesio keitimo programų diegimą smurtautojams, kad sustabdytų smurto ciklą.
Socialinės kampanijos ir visuomenės sąmoningumo didinimas yra itin svarbūs siekiant sumažinti smurto lygį ir pagerinti pagalbos prieinamumą aukoms. Tik bendromis pastangomis galima kurti saugesnę aplinką visiems.