Socialinis reiškinys - tai visuomenėje vykstantis procesas, kuris veikia žmonių elgesį, santykius ir socialinę struktūrą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra socialinis reiškinys, kokie jo tipai ir kaip jis veikia mūsų visuomenę.
Socialiniai Tyrimai: Įrankis Socialiniams Reiškiniams Tirti
Sociãliniai tyrmai - tai metodinių, metodologinių ir organizacinių logiškai nuoseklių techninių procedūrų sistema, kurios tikslas - gauti patikimus ir pagrįstus duomenis apie tiriamą socialinį reiškinį ar procesą. Socialiniai tyrimai kartais vadinami sociologiniais tyrimais.
Sąvoka socialiniai tyrimai dažniau vartojama apibūdinant mokslinės informacijos apie visuomenėje vykstančius socialinius reiškinius ir procesus rinkimą, kaupimą ir jų analizę, kuria remiantis siekiama šiuos dėsningumus įvertinti, valdyti ar prognozuoti; taip pat apibūdinant profesinę veiklą (pavyzdžiui, socialinių ir rinkos tyrimų bendrovė). Sociologiniai tyrimai labiau suprantami kaip apibendrinti duomenys apie konkretų tiriamą socialinį reiškinį ar procesą, kurie dažniausiai publikuojami ar paskelbiami kitais būdais, bet nebūtinai vieši.
Socialinių Tyrimų Tipai
Socialinius tyrimus pagal taikomumą galima skirti į:
- Taikomuosius (sprendžia praktines problemas).
- Fundamentaliuosius (tikrina teoriją, atskleidžia naujus faktus ir dėsningumus, kaupia mokslo teorines žinias).
Pagal analizės gilumą ir tikslą - į:
Taip pat skaitykite: Grupės funkcijos visuomenėje
- Žvalgomuosius, arba bandomuosius, pilotinius (sprendžia ribotus uždavinius, dažniausiai tyrimų pradiniame etape, jei tyrimo problema mažai ištirta arba norint gauti papildomos informacijos apie tiriamą reiškinį).
- Aprašomuosius (skirti gauti sudėtingus empirinius duomenis, suteikiančius tiriamų reiškinių ir problemų sprendimų išsamesnį vaizdą; šių tyrimų analizės objektas yra santykinai didelė žmonių aibė, kuri gali būti apibūdinama įvairiais požiūriais).
- Analitinius (skirti išaiškinti socialinių reiškinių priežastinius ryšius).
Pagal trukmę - į:
- Trumpalaikius (vienkartinius, momentinius, kai reiškinys užfiksuojamas vienu konkrečiu momentu).
- Ilgalaikius (longitudinius, tęstinius, kai reiškinys stebimas ir tiriamas ilgą laiką naudojant tą pačią metodiką ir sąlygas). Ilgalaikiai socialiniai tyrimai dar skiriami į vadinamuosius kohortinius (konkrečios gyventojų dalies, dažniausiai tam tikros amžiaus grupės), panelinius (kai ta pati žmonių grupė periodiškai tiriama ilgą laiką) ir tendencijų (ilgesnį ar trumpesnį laiką stebimas socialinis reiškinys ir jo pokyčiai siekiant ištirti ir numatyti tendencijas).
Pagal keliamus klausimus - į:
- Priežastingumo, arba koreliacinius (nustatomi priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų tarpusavio ryšiai).
- Įvertinimo (vertina tam tikras programas, priemones, pavyzdžiui, studijų programas).
- Eksperimentinius (tikrina hipotezę tyrėjo nustatytomis sąlygomis).
- Etnografinius (tam tikrą laiką trunkantis žmonių ar grupių tiesioginis stebėjimas).
Taip pat išskiriama istorinė analizė, kuri nagrinėja praeities socialinius reiškinius ir dažniausiai remiasi dokumentų analize bei lyginamuoju istoriniu metodu.
Benamystė kaip Socialinis Reiškinys
Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas benamystės kaip socialinio reiškinio teorinės sampratos klausimams. Viena svarbiausių benamystės tyrimo metodologinių problemų Lietuvoje yra benamystės sampratos apibrėžimas ir benamystės masto nustatymas. Pokomunistinėje visuomenėje ir toliau lieka neišbaigta benamystės samprata.
Benamystei formuojantis sąveikauja įvairių priežasčių grupės. Straipsnyje analizuojamos skirtingos benamystės priežasčių klasifikacijos, kurios priklauso nuo to, kokiais kriterijais (socialiniais ekonominiais, teisiniais administraciniais, šeimyniniais, asmeniniais, atsitiktiniais) vadovaujamasi, nustatant būsto praradimo priežastis.
Taip pat skaitykite: Terorizmo priežastys ir apraiškos
Benamystės daugiaaspektiškumas leidžia kalbėti apie įvairias jos formas, kurios gali būti išskiriamos ir klasifikuojamos remiantis tam tikrais kriterijais: raiškos, apimties, laikotarpio, erdvės ir kt. Benamystė yra ne tik statinė gyvenimo situacija, bet ir ilgas sudėtingas procesas, turintis keletą raidos fazių laikotarpio ir gyvenimo kokybės požiūriu. Benamystė - tai viena iš socialinės atskirties formų, į kurią patekę žmonės atsiduria už pilietinės visuomenės ribų.
Tyrimai rodo, kad benamių skaičius auga visose pasaulio šalyse. Siekiant kryptingai formuoti socialinės politikos priemones, ieškant būdų, kaip šiuos žmones integruoti į visuomenę, sumažinti jų skaičių arba palengvinti jų būvį, būtina pažinti šį reiškinį - atsižvelgti į konkrečioje šalyje realiai egzistuojančias benamystės formas ir priežastis.
Smurtas kaip Socialinis Reiškinys
Svarus vaidmuo formuojant vaikų požiūrį į smurtą, konfliktus ir jų sprendimo galimybes tenka šeimai - artimiausiai vaiko ugdymosi aplinkai, taip pat mokyklai ir bendruomenei, kurioje vaikas gyvena. Dauguma statistinių duomenų rodo, kad vaikui augant mažėja pavojus tapti smurto auka mokykloje.
Potencialios aukos tampa fiziškai stipresnės ir išmoksta išvengti galimų užpuolimų. Tačiau smurtautojų aktyvumas paauglystėje, ypač vėlyvoje, didėja. Paauglystėje laužo taisykles ir rizikingai elgiasi dauguma paauglių, tokį elgesį dažniau skatina ir palaiko bendraamžiai. Todėl būtina atkreipti dėmesį ir į lyčių skirtumus, ypač kai kalbama apie fizinį smurtą.
Berniukai daug aktyvesni nei mergaitės. Paprastai jie ir fiziškai stipresni už to paties amžiaus mergaites, fizinė jėga yra svarbus statuso rodiklis berniukų grupėse. Nepaisant to, kokiais amžiaus tarpsniais tėvai taiko tokį auklėjimą, jis visuomet sukelia neigiamų pasekmių. Tai rodo apipaišytos ir apspardytos mokyklų sienos, niokojamas inventorius, užrašai įvairiomis kalbomis ant sienų ir baldų, „avangardiniai piešiniai“ ir t.
Taip pat skaitykite: Smurto priežastys ir pasekmės
Vis dėlto vaikai ateina iš šeimos ir svarbus smurto kurstymo veiksnys yra namų aplinka. Yra duomenų, kad pernelyg didelė tėvų globa kelia pavojų vaikui tapti smurto auka, nes jis nemoka fiziškai apsiginti. Kartais tėvai išvis nesidomi ir nežino, kaip jų vaikas elgiasi mokykloje. Pastaruoju metu daug tėvų išvyksta ilgam laikui dirbti į užsienį ir vaikai paliekami seneliams, tetoms ar dėdėms. Specialiųjų mokymosi poreikių turintiems ar neįgaliems vaikams kyla daugiau pavojų patirti smurtą. Tokie vaikai paprastai neturi bendraamžių draugų, kurie galėtų juos apginti. Kai kurie specialiųjų poreikių turintys mokiniai gali agresyviai reikšti savo reikmes. Dauguma konfliktinių situacijų, susijusių su bendravimo problemomis mokykloje, kyla dėl nepakantumo kitokiam mokiniui.
Ne paslaptis, kad žmogaus charakterį lemia du veiksniai: auklėjimas ir genetika. Sakoma, jog prigimties, t. y. 1. Autoritarinis - tėvų žodis tampa įstatymu, už blogą elgesį griežtai baudžiama. Tėvai vengia parodyti savo vaikui švelnumą, retai jį giria. Jiems labiau rūpi savo pačių ambicijos, standartai, norai, o ne vaiko interesai ir asmenybė, todėl tokių tėvų vaikai neišmoksta atsižvelgti į kitų nuomonę. Fizinės bausmės atrodo labai veiksmingos, nes jos sustabdo vaiko elgesį ir padeda patiems tėvams išsilieti. Šie, mušdami vaikus, jiems įdiegia baimę, menkavertiškumą, keršto troškimą.
2. Anarchistinis - tėvai reikalauja iš vaikų keleto dalykų iškart, tačiau netikrina, ar vaikai klauso jų nurodymų. Šeimoje vyrauja anarchija, neaišku, kas viršesnis, kas ko turi klausyti. Tokie tėvai viską leidžia, iš vaikų nereikalauja atsakyti už savo elgesį ir jo padarinius.
3. Autoritetingas - tėvai nustato aiškias ribas ir elgesio taisykles. Šeimos taisyklės labiau demokratiškos negu diktatoriškos. Autoritetingo auklėjimo šeimose paisoma vaikų norų, bet tėvai aiškiai pateikia savo sprendimus ir reikalavimus. Yra šeimų, kuriose vaikai išvis neprižiūrimi ir neauklėjami. Kitas kraštutinumas, kada vaikas auginamas kaip „princas“ ir viską už jį padaro tėvai.
Bausmė yra būtina ir reikalinga vaiko elgesio valdymo dalis, tačiau ji neturi būti fizinė. Svarbiausia - atsiminti pagrindinę taisyklę: dėmesį reikia kreipti tik į vaiko elgesį, nes meilė yra besąlygiška. Vaikas vertas jūsų meilės vien dėl to, kad jis yra, ir toks, koks yra.
Savižudybės kaip Socialinis Reiškinys
Štai žinomas medicinos žurnalas „Lancet“ skelbia, kad dėl nedarbo gyvybės netenka per 45 000 žmonių kasmet. Nedarbas buvo susijęs su 41148 savižudybėmis 2007 metais ir 46131 - 2009 metais, o tai rodo, kad 4983 perteklinės savižudybės buvo susijusios su ekonomine 2008 m. krize. Ne tik nedarbas, bet ir pats darbo pobūdis daro ryškią įtaką žmonių savivokai.
Mokslininkai iš JAV Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos instituto analizavo surašymo duomenis ir palygino savižudybes tarp skirtingų profesijų žmonių. Jie nustatė, kad tarp 2003 ir 2010 metų 1719 žmonių nusižudė darbo vietoje. Savižudybių dėl darbo sumažėjo nuo 1,5 skaičiuojant vienam milijonui darbuotojų 2003 metais iki 1,2 proc.
Pirmajai grupei priklauso apsaugos darbuotojai, gaisrininkai ir teisėsaugos pareigūnai, įskaitant privačius detektyvus. Net 84 proc. pasinaudojo šaunamuoju ginklu. Kitą sudaro tokios profesijos kaip žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės specialistai. Statistiškai ji sudarė II pagal lygį grupę. Nemažą grupę sudarė žmonės, darbininkai iš įvairių remonto dirbtuvių. Ryškesnę grupelę sudaro ir gydytojai. Jiems yra lengvai pasiekiami vaistai. Stresas darbe, nuolatinis pavojus ir galimybė neskausmingai pasiekti mirtį - šios grupės žmones vienijantys bruožai. Vyrai gydytojai pasižymi 70 proc. didesne savižudybių rizika negu kitų profesijų vyrai.
Kas gi leidžia vienoms specialybėms pakilti suicidinių specialybių lentynose į viršūnes? perfekcionizmas (t.y. Teoriniai pamąstymai geri tuo, kad gali daugiau pamatyti. Tačiau po to reikia eiti toliau - numatyti, ką daryti. Elgtis taip, kad būtų sumažintas savižudybių skaičius.
Tiesa, vėl su rimta veido išraiška pripažįstama: „Viena iš pagrindinių ankstesnių Lietuvos sveikatos programų įgyvendinimo nesėkmių buvo stoka darnaus bendradarbiavimo sprendžiant visuomenės sveikatos klausimus. Lig šiol net tarp specialistų neretai vyrauja požiūris, kad savižudybės yra medicininė (psichiatrijos) problema, bet jeigu labiau įsigilinsime į savižudybės rizikos veiksnius, pamatysime, kad psichikos liga nėra pats didžiausias rizikos veiksnys. Lyg ir vėl kalbama teisingai, tačiau tai žurnalistų darbas.
| Metai | Savižudybių skaičius |
|---|---|
| 2007 | 41148 |
| 2009 | 46131 |
Paslaptys kaip Socialinis Teisinis Reiškinys
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę visuomeninių santykių pasikeitimas sudarė palankias sąlygas jų dalyvių elgesio bei raiškos laisvei, o tai savo ruožtu sudarė palankias prielaidas viešai neskelbiamai informacijai (paslaptims) plėtotis. Pastaruoju metu Lietuvoje pastebima tendencija neretai to paties turinio viešai neskelbiamą informaciją (paslaptį) įvardyti skirtingais terminais (pavadinimais), o tai ne tik sunkina nusikaltimų, tiesiogiai susijusių su paslaptimi, tyrimą, bet ir sukelia niekada nesibaigiančias bei jokio konkretaus rezultato nepasiekiančias diskusijas, lemia visos paslapčių sistemos, jei tokia kada nors buvo, griūtį.
Viena vertus, tokia nesuvienodinta paslapčių terminologija neigiamai atsiliepia teisės normų taikymui, gimdo teisinį nihilizmą, sukuria prielaidas ten, kur nėra pakankamai priežasčių, saugoti paslaptis, jas išrasti arba sukurti. Kita vertus, valstybė, suteikusi asmeniui teisę turėti vienas ar kitas paslaptis, kartu privalo užtikrinti tinkamą tų paslapčių apsaugą. Tokia situacija skatina studijuoti teisės aktuose įtvirtintą paslapčių įvairovę, sistemiškai suprasti bei paaiškinti „paslaptis“ kaip savotišką socialinį teisinį reiškinį, atskleisti atskiroms paslapčių grupėms būdingus požymius.
Socialinis Įrodymas
Socialinis įrodymas - socialinis reiškinys, kai aplinkinių žmonių veiksmai ir požiūris daro įtaką mūsų pačių elgesiui. Pavyzdžiui, greičiausiai žmogus pasirinks eiti į tą restoraną, į kurį yra didelė eilė žmonių. Kaip tai mums gali pagelbėti internetinėje rinkodaroje?
- Šiuos atsiliepimus galite importuoti į savo tinklapį.
- Prieš pirkdami žmonės atlieka tam tikrą analizę, todėl pasirūpinkite, jog jūsų verslo Google paskyra būtų sutvarkyta ir su atsiliepimais.
- Sutvarkykite rekvizitai.lt paskyrą. Įkelkite įmonės nuotraukas, aprašymą, nuorodas į soc. tinklus.
- Turėkite ne tik rašytinių atsiliepimų, bet ir video formate.
- Parodykite, kokius rezultatus pasiekėte su savo produktu.
- Jūsų įrašas, kuris turi daug like’ų, komentarų, share’ų sulauks žymiai daugiau dėmesio nei įrašas be jokio žmonių įsitraukimo.
- Sutikite, kai pamatote, kad paskyra soc. tinkluose turi 5 sekėjus, jums tai pasitikėjimo nekelia.
Kiti socialinio įrodymo elementai:
- Sertifikatai.
- Įmonių, su kuriomis dirbate, logotipai.
- Eksperto komentaras.
- Blog’as ir Vlog’as.
tags: #socialinis #reiskinys #tai