Smurtas prieš moteris išlieka viena rimčiausių socialinių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Nepaisant ilgalaikių pastangų keisti visuomenės požiūrį ir plėtoti pagalbos sistemas, situacija vis dar kelia didelį nerimą.
Statistika ir Tendencijos
2024 m. lapkričio 25 d. Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė pagrindinius Europos Sąjungos (ES) tyrimo dėl smurto dėl lyties tyrimo rezultatus, kurie išties neramina. Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų. Lietuvoje situacija, atrodytų, yra šiek tiek geresnė - smurtą yra patyrę 25,2 % moterų, tačiau tai nereiškia, kad problemos mastas yra mažesnis. Kalbant konkrečiai apie smurtą artimoje aplinkoje, Lietuvoje 16,6 % moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7 %. Šie skaičiai rodo, kad smurtas dažnai vyksta ten, kur moteris turėtų jaustis saugiausiai - savo namuose.
Dėl smurto artimoje aplinkoje didžioji dalis nukentėjusiųjų yra moterys - Lietuvos Statistikos departamento duomenimis net 8 iš 10. Ir moterys čia ne tik pagrindinės aukos, tačiau didžioji jų dalis, beveik 80 proc. Ir, nors Statistikos departamentas skelbia, kad 2019 m. smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų buvo užregistruota mažiau nei 2018 m., visgi jie sudaro 16,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.
Nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministerijos duomenimis, nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras, tačiau 58 proc. nukentėjusiųjų pagalbos niekur nesikreipė.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. Penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina. Dar viena teigiama tendencija - net 69 % apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų - vaikai. Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). Tai nesikeičia jau kurį laiką. 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją.
ES lygmens tyrimas apie smurtą prieš moteris paskutinį kartą buvo atliktas 2014 metais. Lyginant duomenis galima pastebėti pokyčius ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2014 m. fizinį ir / arba seksualinį smurtą teigė patyrusios 31 proc. moterų. „Nors šių metų duomenys rodo, kad fizinio ir seksualinio smurto atvejus įvardijo mažiau - 25 proc. - moterų, visgi toks pokytis per dešimtmetį yra mažas. Didesnis teigiamas pokytis pastebimas intymaus partnerio psichologinio smurto rodikliuose - 2014 m. jį teigė patyrusios 51 proc. Lietuvos respondenčių, 2024 m. - 30 proc.
Nuo 2022-ųjų smurtą patyrusių gyventojų sumažėjo 4 proc., nuo 20 iki 16 procentų. Respondentai beveik po lygiai minėjo, kad patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Seksualinį smurtą sakosi patyrusios 8 proc. moterų ir 0 proc. vyrų, ekonominį - 8 proc. vyrų ir 4 proc. moterų. Smurtą aukos dažniausiai patyrė nuo buvusio bei esamo sutuoktinio, sugyventinio, tėvų ar įtėvių.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
Smurtautojo Portretas ir Alkoholio Įtaka
Visuomenė neretai vadovaudamasi stereotipais piešia tam tikrą smurtautojo portretą. „Jeigu pažvelgtume į Lietuvos Statistikos departamento 2019 m. duomenis, tai standartinis smurtautojo artimoje aplinkoje portretas buvo toks: devyni iš dešimties (89,8 proc.) įtariamųjų (kaltinamų) asmenų buvo vyrai, pusė iš jų (53,1 proc.) - 30-49 m. amžiaus, 57,2 proc. turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, dar 45,7 proc. nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė. Šeši iš dešimties (58,5 proc.) asmenų smurto akto metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų (2018 m. - 60%). Taigi gali susidaryti įspūdis, jog smurtas artimoje aplinkoje - išimtinai žemesnio socialinio sluoksnio „reikalas“, kurio šaknys glūdi priklausomybėse.
Neretai tokiais atvejais smurtautojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų - 58,5 proc. Iš to kyla klausimas, kiek šių medžiagų vartojimas turi įtakos smurto veiksmui. Alkoholis ar narkotinės medžiagos gali skatinti smurtą. Tačiau visų pirma tai nebūtinai susiję su priklausomybėmis nuo šių medžiagų. Tai yra, pačios priklausomybės nebūtinai yra smurto artimoje aplinkoje priežastis.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Tyrėjas M. Karalius pritaria, kad vertinant oficialią statistiką, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas iš tiesų gali būti viena iš aplinkybių vykstant smurtui artimoje aplinkoje: „Atsargiai vadinčiau tai „priežastimi“, ypač jei kalbame apie smurtą lyties pagrindu. Priežastis siečiau su nevienodomis vyrų ir moterų padėtimis visuomenėje, skirtingais jiems keliamais lūkesčiais, dėka kurių smurtas yra arba socialiai pateisinamas, arba nepastebimas. Jeigu statistika geba perteikti iškvietimus dėl fizinio smurto, tai apie kitas smurto taktikas - gąsdinimus, bauginimus, šantažą, ekonominės priklausomybės palaikymą, seksualinę prievartą šeimoje ir kt. - reikėtų kalbėti ir vyrams, ir moterims žalingų tradicinių lyčių normų kontekste.
Visgi jis pastebi, kad šios medžiagos nėra tiesioginė smurto priežastis. „Daugybėje namų ūkių smurtaujama ir nesant alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, o beveik 11 proc. (10,9 proc.) smurtautojų - aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys. Tokiais atvejais smurtas artimoje aplinkoje yra giliai latentiškas, nes, visų pirma, pasireiškia ne tik fiziniu, tačiau ir psichologiniu, ekonominiu ir (ar) seksualiniu smurtu. Šios formos daug sunkiau atpažįstamos tiek nukentėjusių moterų, tiek visos visuomenės. Apie jas linkstama nutylėti“, - pasakoja M.
Aukų Kaltinimas ir Visuomenės Požiūris
Neretai smurto artimoje aplinkoje atvejais pati auka jaučiasi kalta. Kaip pastebi D. Janavičienė, moterys dažnai taikstosi su patiriamu smurtu ir nekritiškai vertina partnerio elgesį, jos yra linkusios jį pateisinti, patį smurtą priima kaip normą. Moterys vengia apie tai kalbėti ir mano, kad pačios yra dėl to kaltos. „Manau, kad daugeliui žmonių (tiek vyrams, tiek moterims) sunku kažkam pasipasakoti, kad jis patiria smurtą. Tai gali būti ir dėl to, kad smurtautojas nuolat pabrėžia, kad auka pati kalta, kad išprovokavo jį (smurtautoją) taip elgtis. Auka patiki smurtautojo žodžiais, todėl atrodo, kad gėdinga yra kažkam pasakoti, yra tikimybė, kad jos nesupras, nepalaikys ar dar kartą apkaltins, atstums. Aukos savivertė žema.
Ir šis požiūris bei jausmai dar labiau sustiprėja, jei pati auka vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas. Šalia to nepadeda ir visuomenės požiūris, kuri linkusi kaltinti auką, jei ji vartojo alkoholį: „2016 m. Eurobarometro apklausoje respondentų buvo klausiama, ar ir kokiomis situacijomis seksualinė sueitis be sutikimo gali būti pateisinama. Nepaisant to, jog 68 proc. ES valstybių gyventojų teigė tokio elgesio nepateisinantys jokiomis aplinkybėmis, 12 proc. atsakiusiųjų seksualinę prievartą pateisintų, jei prievartos auka būtų vartojusi alkoholio ar apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Lietuvoje taip galvojančių - daugiau kaip vienas iš dešimties (14 proc.). Nesinorėtų, jog „alkoholio ir narkotikų“ argumentu šiurkštus smurtas artimoje aplinkoje būtų pateisinamas, kai iš tiesų tai - aukų kaltinimo retorika“, - pastebi sociologas M.
Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris. tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %. Šie stereotipai ne tik atgraso aukas nuo pagalbos ieškojimo, bet ir suteikia smurtautojams pasiteisinimą bei galimybę išvengti atsakomybės. Pastebima ir tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Paaiškėjo, kad net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą. „Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“, - teigia M.
Pagalbos Galimybės ir Rekomendacijos
Nors Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos trūkumas apie egzistuojančias pagalbos galimybes. Ši problema nėra unikali Lietuvai. Europos Sąjungoje tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus.
Respublikiniame priklausomybės ligų centre moterys patyrusios smurtą yra nukreipiamos pagalbos. „Moterys gana sunkiai atsiveria apie tai, kad patiria smurtą. Todėl būtina sukurti saugią aplinką, užmegzti su moterimi kontaktą, kad pasitikėtų. Apie smurtą yra kalbama tiek užsiėmimuose, tiek individualiai. Kalbama apie tai, kas yra smurtas, kur ribos, kad suprastų, kada ir kur yra konfliktas, o kur prasideda smurtas ir kaip nuo to apsisaugoti, kur kreiptis, ieškoti sau pagalbos“, - apie Centre teikiamą pagalba pasakoja D. Janavičienė.
SADM teigimu, finansavimas pagalbos teikimui nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje per pastaruosius metus išaugo du kartus.
Spręsti smurto prieš moteris problemą reikia nuosekliai ir visapusiškai. Pirmiausia būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat būtina investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą. Svarbų vaidmenį šioje kovoje atlieka ir žiniasklaida, kuri turi atsakingai perteikti informaciją apie smurto atvejus, vengiant romantizuojančių antraščių ar aukas kaltinančių naratyvų. Šiuolaikinė žiniasklaida turėtų būti empatiška, skaidri ir orientuota į visuomenės švietimą, o ne sensacijų vaikymąsi.
Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją. Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį.
Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises. Tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis.
- El. www.pagalbosmoterimslinija.lt (chat, el.
tags: #smurtas #artimoje #aplinkoje #burneikiene