Valstybės strateginių sporto šakų sąraše, kurioms teikiama pirmenybė, neliko bokso, buriavimo ir sunkiosios atletikos. Strateginės laikomos į olimpinių žaidynių programą įtrauktos sporto šakos, kurių atstovai per nustatytą laikotarpį įgyvendina tam tikrus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus pasiekimus. Pagal Lietuvos sporto įstatymą, strateginių sporto šakų „plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą“, t. y. „Pagal Sporto įstatymą, privalome kas ketverius metus tvirtinti strateginių sporto šakų sąrašą.“
Ministerijos pozicija aiški: ministerija visiškai nesikišo, tiesiog paliko galioti ankstesnę tvarką. Taip teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas. Tai reiškia, kad kartelė nebus žeminta dėl trumpalaikių rezultatų, o sporto šakos įvertinamos pagal nuoseklumo principą. Prieš ketverius metus įtraukimo pakeitimai susiję su jaunimo pasiekimais - užimtos vietos jaunimo rungtyse kvalifikuojasi tapti strategine šaka.
ŠMSM pateikiami kriterijai nurodo, kad sporto šakos priskiriamos strateginėms, jei jų sportininkai nuo 2020 metų pradžios užėmė bent vieną aukštą vietą suaugusiųjų ir jaunimo varžybose. Šis kriterijų rinkinys yra proporcingai sudedamas į Nacionalinės sporto tarybos pasiūlymus ir ministro patvirtinimą. Komunikacijoje su ministerija aiškinama, kad norint laikyti sporto šaką strategine, nebūtina pereiti prie griežtos kartelės - svarbu išlaikyti nuoseklų augimą ir stabilų finansavimą.
Jaunieji buriuotojai iššūkių turi dėl amžiaus klasifikacijų: pagal šias klases jaunieji sportininkai negali valdyti suaugusiųjų jachtų, todėl tarptautiniai jaunimo čempionatai nėra rengiami. Buriavimas kartais laikomas vienu iš retų sporto šakų, kur gamta daro didelę įtaką rezultatams, todėl taikomos pereinamosios jachtų klasės. „Jeigu dabar mūsų jaunimas, kuriam yra 14-18 metų, sportuotų su suaugusiųjų jachtomis, jie paprasčiausiai nesugebėtų jų suvaldyti“, - byloja R. Daubaras.
Apie bokso situaciją kalbama atvirai: reikia turėti du prizininkus Europos suaugusiųjų olimpinėje rungtyje per ketverius metus, tačiau ministerija šio kriterijaus neužskaito, kai rezultatą pasiekė vienas asmuo. Praėjusiais metais moksleiviai ir jauni bokso atstovai pasiekė Europos čempionatų finalus, bet sidabro medaliai nesuteikė įprasto aukštesnio įvertinimo. Pasak Grybauskaso, negalima kartelės kėlimi už apskaičiuotą perėjimą į aukštesnį lygį, nes tai sukelia diskusijas apie tai, kurios sporto šakos turi būti įtrauktos, o kurios - ne.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Šiuo metu 2025 metų duomenimis, NSA skelbia 2026 metams skiriamą finansavimą - 20 mln. Eur, iš kurių 84,3 proc. į strateginių sporto šakų sąrašą kol kas neįtraukta. Lietuvos buriuotojų sąjungai numatyta 378,5 tūkst. Eur, bokso federacijai - 281,8 tūkst. Eur, sunkiajai atletikai - 222,4 tūkst. Eur. Lietuvos sporto bendruomenė pastebi, kad strateginėms sporto šakoms skiriamas papildomas 1,2 balo koeficientas, kuris transformuojamas į nacionalinį programinį finansavimą. Jei šiais metais turime 300 tūkst. Eur, po koeficiento sumažinimo finansavimas sumažėja apie 60 tūkst. Eur.
Dvikryptė realybė: ilgalaikiškumo stokos sporte problema. Kaip teigia R. Daubaras, rezultatų pasiekimas per ketverius metus yra sudėtingas, nes federacijų planavimas dažnai orientuojamas į keturių metų ciklą. Siekiant paskelbti strateginę sporto šaką svarbiausia - ar sportininkai turi aukštas vietas tarptautiniuose turnyruose. ŠMSM nurodo, kad strateginis statusas suteikiamas sporto šakai įtraukus ją į olimpinių žaidynių programą arba Žaidynėse bei tarptautinėse varžybose pasiekti aukšti rezultatai.
Be įrodytų rezultatų, svarbus ir sporto šakos tradicijų palikimas: bokso atveju Lietuvoje yra šimtmečio istorija, pirmieji Lietuvos olimpiečiai, daug Europos čempionų ir pasaulio prizininkų. Tačiau, kai rezultatų pasiekimas per vieną ciklą nepavyksta, finansavimas gali būti mažinamas. Štai kaip siūloma pertvarkyti požiūrį: „tas sporto šakas galbūt reikėtų įtraukti į horizontalią, sisteminę veiklą“, kuri netaptų priklausoma nuo trumpalaikių rezultatų. Kitoje ateities perspektyvoje galima įtraukti ir kitas sporto šakas, tokias kaip Kiokušin karatė ar orientavimosi sportas, bet prioritetas vis dar lieka olimpinei programai.
Grybauskas patikina, kad vieningos sporto strategijos Lietuvoje dar nėra. Teigiama, kad reikia platesnio matymo ir sisteminio požiūrio į sportą bei fizinį aktyvumą. Ministerijos teigimu, nuo 2029 m. įmanoma pokyčiai, tačiau šiuo metu svarbiausia - užtikrinti, kad sporto šakos, kurios yra į olimpinių žaidynių programoje arba turi aukštų rezultatų tarptautinėse arenose, būtų palaikomos taip, kad sportininkai ir treneriai galėtų planuoti savo ateitį.
Apibendrinant, strateginių sporto šakų kriterijai įtakoja finansavimą ir ateities planavimą. Nacionalinė sporto agentūra vertina sportininkų pasiekimus ir pagal juos skiria lėšas, o ministerija tikslina kriterijus kas ketverius metus, vadovaudamasi Sporto įstatymu. Sąrašas bent jau šiuo metu išlieka tokio paties formato, o kai kurios sporto šakos - kaip buriavimas, boksas ir sunkioji atletika - kol kas nepatenka į sąrašą, nors tai neįtakoja jų ilgaamžiškumo ar tradicijos Lietuvos sporte.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
| Sąrašo pokyčiai (2022-2026) | Truputėlis pasikeitimų: liko tos pačios sporto šakos, peržiūra kas ketverius metus |
|---|---|
| Pristatytas finansavimas 2026 metams | 20 mln. Eur (iš jų prioritetams - didesnis balansas) |
| Didžiausi gavėjai (2026) | Buriavimo sąjunga, Bokso federacija, Sunkioji atletika |
Šiomis nuostatomis ir toliau mûsų tikslas - suprasti kaip sporto šakų statusas veikia Lietuvos sportinę plėtrą ir kokie žingsniai būtini norint įtraukti daugiau sporto šakų į strateginių sporto šakų sąrašą bei užtikrinti jų tolesnį finansavimą. Šiame procese svarbiausia - nuoseklumas, ilgaamžiškumas ir platesnis požiūris į sporto šakas, kurios turi didelį poveikį Lietuvos gyventojų gyvenimams ir vaikų fiziniam aktyvumui.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
tags: #strategines #neigaliuju #sporto #sakos