LTV aiko globos sistemos deinstitucionalizacija pastaruoju metu yra viena iš prioritetinių ES, tame tarpe ir Lietuvos socialinės politikos sričių. Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - užtikrinti neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams galimybę gyventi šeimose ir bendruomenėse. Šis procesas apima įvairias paslaugas, skirtas kiekvieno žmogaus individualiems poreikiams patenkinti.
Pertvarkos etapai, tikslai ir teisėkūra
Šiuo metu Lietuvoje vykdomas pirmasis „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų plano“ etapas. Pagrindinis pertvarkos tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas neįgalus žmogus bendruomenėje gautų individualias, jo poreikius tenkinančias paslaugas. Remiantis tyrimais, geriausių rezultatų pasiekiama, kai vienoje vietoje gyvena nuo vieno iki šešių žmonių. Dar 2012 m. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos ir suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires, o 2014 m. - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų planą.
Institucinės globos neigiama įtaka ir pertvarkos prielaidos
Remiantis mokslo informacijos šaltiniais ir teisiniais dokumentais atskleidžiama paėmimo iš šeimos ir institucinės globos neigiama įtaka vaiko psichosocialinei gerovei, menkai ugdoma vaiko savarankiškumas, todėl palikę institucinę globą vaikai patiria gyvenimiškų sunkumų, nepasitiki savimi, negeba patenkinti asmeninių poreikių, sukurti ir išlaikyti socialinių ryšių ir sklandžiai integruotis į visuomenę. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės Alinos Jakavonienės teigimu, neigiamas institucinės globos poveikis jau įrodytas. Globos įstaigose pažeidžiamos žmonių teisės, ypač gyvenimas jose kenkia vaikams ir kūdikiams.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Dėl šios priežasties mažėja šių individų indėlis į ekonomiką. Be to, iš globos institucijų „atsineštos“ suaugusio žmogaus problemos dažnai pareikalauja brangiai kainuojančių valstybės intervencijų. Todėl galima apibendrinti, jog asmenys, vaikystę praleidę globos institucijoje, žymiai dažniau tampa priklausomi nuo valstybės ir kitų paslaugų teikėjų, užuot savarankiškai rūpinęsi savo išlikimu ir gerove.
O gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Globos įstaigos dažnai būna uždaros, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apibrėžimas
Bendruomeninių paslaugų svarba ir modeliai
Pertvarkant vaikų globos namus, kuriamos naujos ir plėtojamos esamos institucinei globai alternatyvios bendruomeninės paslaugos. Vienas iš bendruomeninių paslaugų teikimo būdų - bendruomeniniai vaikų globos namai, kurie veikia pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Skirtingai nei institucinė globa bendruomeniniai vaikų globos namai užtikrina reikiamas sąlygas ir tinkamą edukacinę aplinką, skirtą ugdyti vaiko savarankiško gyvenimo įgūdžius, gerina jo fizinę, psichinę ir socialinę raidą.
Institucijų uždarymas ir žmonių perkėlimas į namus labai svarbus, tačiau vien nuo to neįgaliųjų gyvenimas nepagerės. Svarbiausia - tinkamos bendruomeninės paslaugos kiekvienam asmeniui. Tam, kad jos būtų kokybiškos, būtina nukreipti dėmesį ne į procesą, bet į rezultatą. Tik tinkamai parengtas personalas leis žmonėms gyventi savarankiškai, bendruomenėje, o ne tame pastate, kuriame jie apgyvendinami.
Kalbant apie paslaugas bendruomenėse, būtina įvertinti kiekvieno žmogaus, turinčio proto ar psichikos negalią, individualius poreikius ir pagal tai siūlyti prieinamas paslaugas. Neįgaliesiems teikiamas paslaugas būtina diferencijuoti pagal kiekvieno poreikius. Geriausiai juos žino bendruomenės nariai, todėl bendruomenės integruojant žmones su negalia į kasdienį gyvenimą yra ypač svarbios. Be to, labai svarbus ir tinkamai parengtas personalas. Būtina tobulinti personalo įgūdžius, suteikti jam reikiamų žinių, tinkamą kvalifikaciją, kuri užtikrintų efektyvų globotinių gyvenimą.
Visuomenės vaidmuo ir NVO reikšmė
Svarbų vaidmenį pertvarkos procese turi vaidinti visuomenės švietimas. Reikia formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į negalią turinčius žmones ir didinti bendruomeninių paslaugų prieinamumą. NVO sektorius turėtų vaidinti svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese. Pasak Pauliaus Godvado, bendruomenių atsakomybė kol kas yra silpna, ją būtina stiprinti. Bendruomeninės paslaugos kuria pridėtinę vertę, stiprina bendruomenę, todėl joms turėtų būti skiriamas prioritetas.
Pasak L. Kukuraičio, pagrindinis deinstitucionalizacijos „mūšio laukas“ yra bendruomenė, seniūnija, savivaldybės. Būtent čia žmonėms teikiamos svarbiausios paslaugos. Klasteris skirtas suderinti procesus nacionaliniu lygmeniu. Pasak jo, labai svarbų vaidmenį pertvarkos procese turėtų vaidinti tvirtos šeimos, kurios galėtų imtis atsakomybės už bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Moksliniai straipsniai apie autizmą
Užsienio šalių patirtis ir rekomendacijos
Europos paslaugų teikėjų žmonėms su negalia asociacijos (EASPD) politikos formavimo vadybininkė Sabrina Ferraina pasidalijo užsienio šalių patirtimi pereinant nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų. Pasak jos, pastaruoju metu socialinės apsaugos srityje atsiranda vis daugiau naujų iššūkių. Visuomenė sensta, didesniam skaičiui žmonių reikalinga pagalba. Neigiamos įtakos turi ir ekonomikos krizės, verčiančios apkarpyti socialinio sektoriaus išlaidas. Būtina plėtoti į neįgalius žmones nukreiptas paslaugas trijose svarbiausiose srityse - švietimo, užimtumo ir kasdienės paramos. Be to, labai svarbu neįgaliuosius integruoti į darbo rinką.
Kento universiteto „Tizard“ centro atstovė Agnes Turnpenny kalbėjo apie institucinės globos pertvarką įvairiose pasaulio šalyse ir gyvenimą bendruomenėse. Institucija - tai bet kuri vieta, kurioje žmonės su negalia gyvena izoliuoti, atskirti. Institucijų uždarymas yra socialinis ir politinis procesas. Tai - neįgaliems žmonėms suteikta galimybė gyventi savarankiškai, patiems priimti sprendimus, tvarkyti savo gyvenimą.
Moksliniai tyrimai ir empirinis įdirbis Lietuvoje
Tyrimo problema - kadangi vienas iš prioritetinių bendruomeninių vaikų globos namų tikslų - „užtikrinti vaikui sėkmingą adaptaciją, saugios, emociškai palankios ir šeimai artimos aplinkos sukūrimą“, taip pat „užtikrinti vaiko emocinius poreikius ir formuoti saugų prieraišumą“. Įgyvendinant institucinės globos pertvarką stinga tyrimų, atskleidžiančių vaikų emocines, savarankiškumo formavimosi patirtis deinstitucionalizavimo kontekste. Kiaunytė ir Lygnugarienė (2019) teigia, kad nepakankamai atsižvelgiama į vaikų, augančių globos institucijose ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose, savarankiškumo įgūdžių ugdymosi galimybes pasikeitus emocinei, fizinei ir socialinei aplinkai patirtis šiame procese.
Tyrimo metu analizuojama, kokios patirtys lydi globotinius (rūpintinius) deinstitucionalizacijos procese. Atliktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruoto interviu ir naratyvo analizės metodus. Tyrime dalyvavo 1 asmuo, mergina, gyvenusi instituciniuose vaikų globos namuose, kurie vykdant deinstitucionalizaciją perėjo prie bendruomeninių vaikų globos namų modelio.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad deinstitucionalizacijos proceso metu pagerėjo emocinė, edukacinė aplinka, pasikeitė savarankiškumo bei kitų įgūdžių ugdymo sąlygos, sustiprėjo prieinamumas, bendradarbiavimas. Taip pat paaiškėjo, kad neužtenka suteikti galimybės augti, ugdyti savarankiškumo, socialinius ir kitus reikalingus įgūdžius, kad žmogaus patirčių pasekmes lemia jo požiūris, įgimtos charakterio savybės, atskyrimas nuo destruktyvios šeimos ir augimas tinkamoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Vyriausiojo slaugos administratoriaus pareigos
Empiriniai išvados ir praktinės rekomendacijos
Remiantis mokslo informacijos šaltiniais ir teisiniais dokumentais atskleidžiama paėmimo iš šeimos ir institucinės globos neigiama įtaka vaiko psichosocialinei gerovei, menkai ugdoma vaiko savarankiškumas, todėl palikę institucinę globą vaikai patiria gyvenimiškų sunkumų, nepasitiki savimi, negeba patenkinti asmeninių poreikių, sukurti ir išlaikyti socialinių ryšių ir sklandžiai integruotis į visuomenę. Skirtingai nei institucinė globa bendruomeniniai vaikų globos namai užtikrina reikiamas sąlygas ir tinkamą edukacinę aplinką, skirtą ugdyti vaiko savarankiško gyvenimo įgūdžius, gerina jo fizinę, psichinę ir socialinę raidą.
Institucinės globos pertvarkoje svarbiausia - pereinant prie bendruomenėje teikiamų paslaugų užtikrinti globos įstaigų gyventojų teises, patenkinti poreikius bei užtikrinti šių žmonių orumą. Pasak konferencijoje dalyvavusio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, įgyvendinant institucinės globos pertvarką visų pirma siekiama, kad būtų atsižvelgta į globos namų gyventojų poreikius, todėl šie vertinami individualiai. Ne mažiau svarbūs yra ir darbuotojų, dirbančių socialinės globos srityje, poreikiai, todėl jiems numatyti mokymai, profesinės kompetencijos tobulinimai.
Vaiko globa, laikinoji ir nuolatinė globa, įvaikinimas
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą.
Žmonėms, kurie nori tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais, nuolatiniais globotojais, šeimynų dalyviais ar įtėviais, Globėjų ir įtėvių rengimo programa yra žinių ir pagalbos šaltinis. Jos tikslas yra dalytis svarbia Jūsų tobulėjimui informacija, kad galėtumėte tapti tinkamais globėjais ar įtėviais. Svarbus Globėjų ir įtėvių programos dėsnis - viską pradėti nuo savęs.
Praktinės iniciatyvos ir gerosios patirtys
Sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų įstaigų dirbančių Lietuvoje - dar prieš Antrąjį pasaulinį karą savo istoriją pradėję Utenos vaikų globos namai. Per beveik 100 gyvavimo metų globos namai keitė ne tik veiklos vietą. Pradėję veikti kaip perpildyti vaikų globos namai, kuriuose 50 įvairaus amžiaus vaikų prižiūrėjo tik viena auklėtoja, nuo 2001 m. ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene.
Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai, artimieji, taip siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius. Atvežus į globos įstaigą likimo valiai paliktą vaiką, pirmiausia surandama jo mama, kuriai sudaromos sąlygos apsigyventi tame pačiame pastate su vaiku. Tėvams, kuriems trūksta žinių ir įgūdžių, leidžiančių jiems saugiai ir sėkmingai auginti vaikus, kurti pagarbius tarpusavio santykius, efektyviai įveikti iškylančius neaiškumus ir sunkumus, sudaromos galimybės lankyti Pozityvios tėvystės mokymus.
Plungės rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, socialinei įtraukčiai ir prasmingų veiklų organizavimui. Teikiant šią paslaugą, darbas su socialinių dirbtuvių lankytojais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes. Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas.
Stereaipai, žiniasklaida ir visuomenės nuostatos
VšĮ „Tuxedo Media“ atstovės pristatė Lietuvos gyventojų požiūrį į vykdomą pertvarką, globą ir įvaikinimą. Pasak jų, pertvarką teigiamiausiai vertina jauni žmonės ir tie, kurie dirba su neįgaliaisiais tiesiogiai. Daugelis asmenų institucinę globą vertina per savo emocijos prizmę. Visi pabrėžia, jog formuojant nuostatas labai svarbus žiniasklaidos vaidmuo. Iš žiniasklaidos sužinoma apie pertvarką, ji formuoja viešąją nuomonę.
Visuomenė vis dar dažnai susiduria su stereotipais ir mitais. Neva globos įstaigose gyvenantys vaikai yra blogi, o neįgalieji - pavojingi. Jei visuomenė su neįgaliųjų gyvenimu galėtų susipažinti tiesiogiai, jų įsitikinimai keistųsi, atsirastų pozityvioji patirtis. Deja, globos įstaigos vis dar tebėra pernelyg uždaros. O tai leidžia formuotis neigiamiems stereotipams.
Problemos, pavyzdžiai ir skandalingi įvykiai
2015 m. pradžios įvykiai - seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose - patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą. Deja, tokie šokiruojantys įvykiai nesupurštO sistemos, jie pamirštami, o po kurio laiko vėl kas nors skandalingo nutinka tose įstaigose, kurios turėtų būti iš esmės pertvarkytos.
Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekę į globos įstaigą būdami dar labai maži, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situaciją - paimti vaiką valstybės globon.
Išvados pagal mokslinę ir empirinę analizę
Remiantis mokslo informacijos šaltiniais ir teisiniais dokumentais atskleidžiama paėmimo iš šeimos ir institucinės globos neigiama įtaka vaiko psichosocialinei gerovei, menkai ugdoma vaiko savarankiškumas, todėl palikę institucinę globą vaikai patiria gyvenimiškų sunkumų, nepasitiki savimi, negeba patenkinti asmeninių poreikių, sukurti ir išlaikyti socialinių ryšių ir sklandžiai integruotis į visuomenę. Tyrimo metu analizuojama, kokios patirtys lydi globotinius (rūpintinius) deinstitucionalizacijos procese. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad deinstitucionalizacijos proceso metu pagerėjo emocinė, edukacinė aplinka, pasikeitė savarankiškumo bei kitų įgūdžių ugdymo sąlygos, sustiprėjo prieinamumas, bendradarbiavimas.
Taip pat paaiškėjo, kad neužtenka suteikti galimybės augti, ugdyti savarankiškumo, socialinius ir kitus reikalingus įgūdžius, kad žmogaus patirčių pasekmes lemia jo požiūris, įgimtos charakterio savybės, atskyrimas nuo destruktyvios šeimos ir augimas tinkamoje aplinkoje.
Siūlomi veiksmai tolesnei pertvarkai
- Stiprinti bendruomenių ir seniūnijų vaidmenį pertvarkos procese, užtikrinant paslaugų prieinamumą lokaliai.
- Investuoti į personalo rengimą, superviziją ir kvalifikacijos kėlimą socialinės globos srityje.
- Skatinti NVO ir bendruomenių įsitraukimą, didinti visuomenės švietimą ir mažinti stigmą.
- Įvertinti kiekvieno globos įstaigos gyventojo poreikius individualiai ir orientuotis į rezultatą, ne tik procesą.
- Plėtoti socialines dirbtuves ir užimtumo programas, kurios ugdo konkrečius savarankiškumo įgūdžius ir ekonominę integraciją.
| Tema | Pagrindinis teiginys |
|---|---|
| Institucinė globa | Daranti žalą vaiko psichosocialinei gerovei, skatinanti priklausomybę nuo valstybės |
| Bendruomeninė globa | Suteikia šeimai artimą aplinką, gerina savarankiškumo ugdymą |
| Politikos ir praktikos priemonės | Veiksmų planai, klasteriai, NVO ir bendruomenių įtraukimas |
Rekomendacijos ir praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos patirties (pvz., Utenos vaikų globos namų darbas su šeimomis, socialinių dirbtuvių veikla) rodo, kad pertvarka gali būti sėkminga, jei ji vykdoma koordinuotai, įtraukiant bendruomenes, specialistus ir nevyriausybines organizacijas.