Socialinis pedagogas - tai specialistas, kuris mokykloje yra pagalbos teikėjas vaikams, paaugliams, jų šeimoms, ginantis jų teises bei primenantis pareigas, padedantis vaikui rasti savo vietą visuomenėje. Socialinio pedagogo profesija Lietuvoje yra nauja, bet sparčiai besivystanti.
Socialinio pedagogo tikslai ir uždaviniai
Socialinio pedagogo tikslas - savo darbo veikla įvertinti ir spręsti problemas, susijusias su vaiko pagrindinių reikmių tenkinimu, saugumo ir socialinės adaptacijos užtikrinimu. Taip pat, organizuoti ankstyvąją prevenciją, ugdytiniams teikti socialinę pagalbą, ugdyti socialinius gebėjimus. Socialinis pedagogas atstovauja vaiko teisėms švietimo įstaigoje ir už jos ribų. Tiria socialinės - pedagoginės pagalbos poreikį. Vykdo ir kuria saviraiškos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio sutrikimų bei kitų problemų sprendimo prevencijos programas.
Vadybinė socialinio pedagogo veikla
The management of the social education process in general education schools, organisation and coordination of social assistance to children, as well as control are a particularly hard toil; therefore, a social pedagogue who does not plan and does not strictly regulate his activity may easily “burn out”.
Straipsnyje analizuojama tema aktuali, nes visa socialinio pedagogo veikla yra vadybinė. Pagal veiklos pobūdį specialistui tenka planuoti, organizuoti, kontroliuoti, vadovauti moksleivių socialinio ugdymo procesui. Socialinio pedagogo vadybinė veikla tiesiogiai iki šiol netyrinėta, todėl šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą: kokią ir kaip dažnai vadybinę veiklą atlieka socialinis pedagogas įgyvendindamas savo funkcijas?
The managerial activity of a social pedagogue has not been directly investigated so far; therefore, the paper aims to answer the question what managerial activity and how often a social pedagogue performs while fulfilling his functions. The results of the study of theoretical knowledge of the managerial activities of a social pedagogue revealed that social pedagogues plan, organise, supervise and control both the social education process and their own activity, yet due to the lack of theoretical knowledge of management they do not consider it to be managerial.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Atliekamoje vadybinėje veikloje pastebėta ir trūkumų. Socialiniai pedagogai neracionaliai paskirsto laiką, prisiima jų veiklai nenumatytas funkcijas, nors kiekybiniame tyrime socialiniai pedagogai nurodė, jog yra linkę įsivertinti savo veiklos stipriąsias ir tobulintinas sritis, tačiau atvirų klausimų rezultatai atskleidė, kad, analizuodami savo veiklą remdamiesi PTGP analize, neskiria veiklos stipriųjų pusių nuo ergonominių darbo sąlygų, o tai taip pat rodo vadybinės kompetencijos stoką.
Konkrečios vadybinės funkcijos mokykloje
- Planavimas: socialiniai pedagogai planuoja tiek socialinio ugdymo procesą, tiek savo paties veiklą.
- Organizavimas: organizuoja ankstyvąją prevenciją, įgyvendina prevencines programas, renginius ir intervencijas.
- Vadovavimas: vadovauja moksleivių socialinio ugdymo procesui, dalyvauja mokyklos Vaiko gerovės komisijos veikloje.
- Kontrolė: koordinuoja ir kontroliuoja teikiamą socialinę pagalbą, vertina poveikį ir koreguoja veiklos planus.
Veiklos su moksleiviais, tėvais ir mokyklos administracija
Duomenų analizė atskleidžia, kad dažniausiai atliekami darbo tikslai ir užduotys dirbant su mokiniais, mokinių grupėmis, tėvais ir mokyklos administracija sutampa su svarbiausiais. Dalyvauja mokyklos Vaiko gerovės komisijos veikloje. Padeda tėvams (ar teisėtiems vaiko atstovams) ugdyti savo vaiką: suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas.
Bendradarbiauja su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant vaikų socialines - pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų. Padeda jiems geriau suprasti, kaip vaikų socialinės problemos veikia jų elgesį, pažangumą, lankomumą.
Darbo tikslai ir prioritetai
- Vaiko gerovės užtikrinimas.
- Lankomumo skatinimas ir sugrąžinimas į mokyklą.
- Prevencinis darbas dėl elgesio ir emocinių sunkumų.
- Bendradarbiavimas su socialinėmis tarnybomis ir sveikatos priežiūros institucijomis.
Darbo sąlygos, iššūkiai ir resursai
Tyrimai rodo, kad socialinių pedagogų darbo sąlygos nėra pakankamai geros. Tik pusė jų turi atskirą kabinetą, trūksta priemonių veiklai su mokiniais, nėra lėšų kelionės išlaidoms į namus kompensuoti. Dažniausiai jie dirba su 9-14 metų mokiniais. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria socialiniai pedagogai, yra mokyklos lankomumas, netinkamas mokinių elgesys, materialinės problemos, tėvų alkoholio vartojimas ir vaikų nepriežiūra.
Socialiniai pedagogai mano, kad jų darbą galima pagerinti geresnėmis darbo sąlygomis: atskiras kabinetas, telefonas, veiklos priemonės ir pinigai vizitams į namus, didesni atlyginimai ir mažiau socialinių pedagogų mokyklose arba geriau išvystytas socialinių paslaugų tinklas ir užklasinės veiklos centrai. Nors socialiniai pedagogai jaučiasi palaikomi mokyklos administracijos, jie turi tam tikrų nesutarimų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kompetencijos ir mokymosi poreikiai
Socialiniai pedagogai nesutinka su reikalavimu organizuoti mokinių nemokamus pietus. Jie mano, kad studijų metu neįgijo pakankamai įgūdžių konsultavimo, darbo grupėse ir žinių psichologijos bei teisės srityse. Students' opinion on the education of management competencies in the social pedagogy study programme rodo, kad studentų vadybinės kompetencijos, įgytos studijuojant pagal socialinės pedagogikos studijų programas, yra svarbios praktikai.
Teisinis ir reglamentuojantis kontekstas
Siekiant profesinio tobulumo, kokybės, aukštų rezultatų turime vadovautis pareigybės pagrindiniais dokumentais. Prisiminkime klasikų frazę: “nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės”, todėl pasistengėme pateikti visus pagrindinius įstatymus, nutarimus, aktus ir kitus dokumentus reikalingus socialinio pedagogo tiesioginiame darbe.
| Dokumentas / sritis | Paskirtis |
|---|---|
| LR Švietimo įstatymas, ministerijų įsakymai | Reguliuoja švietimo įstaigų veiklą, pagalbą mokiniui, Vaiko gerovės komisijos sudarymą |
| Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas | Apibrėžia vaiko teises ir jų apsaugą |
| Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai | Nustato pareigas ir atsakomybę |
| Rekomendacijos dėl poveikio priemonių | Gairės dirbant su netinkamai besielgiantys mokiniais |
Taip pat svarbu vadovautis tokiais dokumentais kaip LR Socialinių paslaugų įstatymas, Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelis, Socialinio pedagogo rengimo standartas, bei gausia įvairių ministerijų ir institucijų teisės aktų baze, reglamentuojančia prevenciją, paramą ir darbo organizavimą.
Rekomendacijos socialinio pedagogo veiklai ir renginių organizavimui
- Aiškiai dokumentuoti ir plėtoti darbo planus: kasmetinius, mėnesinius ir savaitinius veiklos planus, įtraukiant prevencines programas ir renginius.
- Organizuoti laiką racionaliai: numatyti laiko rezervus vizitams, bendradarbiavimui su specialistais ir administracija.
- Vystyti vadybines kompetencijas: dalyvauti mokymuose dėl planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės.
- Užtikrinti darbo sąlygų gerinimą: atskiras kabinetas, priemonės, ryšio galimybės, finansinė kompensacija komandiruotėms.
- Bendradarbiauti su mokyklos ir savivaldybės institucijomis: užtikrinti socialinių paslaugų tinklo veikimą ir prieinamumą vaikams ir šeimoms.
- Aiškiai atskirti veiklos rezultatus nuo ergonominių darbo sąlygų analizuojant PTGP tipus, kad būtų tiksliau vertinama vadybinė veikla.
Socialinio pedagogo vieta mokyklos komandiniame darbe
Socialinių pedagogų požiūris į komandinę veiklą mokykloje rodo poreikį aktyviai dalyvauti bendruose sprendimuose ir prevencijos grupėse. Socialinis pedagogas dirba kartu su pedagogais, kitais specialistais, tėvais ir teisėtais vaiko atstovais, bendruomene. Bendradarbiavimas leidžia geriau integruoti socialinę pagalbą į ugdymo procesą ir organizuoti renginius, skirtus mokinių socialiniam ugdymui.
Renginių organizavimo praktiniai žingsniai
- Nustatyti renginio tikslą: prevencija, informavimas, palaikymas ar įtraukimas.
- Sudaryti detalų planą su laiko grafiku, atsakingais asmenimis ir reikalingais ištekliais.
- Pasirūpinti teisiniais ir organizaciniais reikalavimais pagal galiojančius dokumentus.
- Koordinuoti dalyvavimą su mokyklos administracija, pedagogais ir išoriniais partneriais.
- Vertinti renginio poveikį ir dokumentuoti išvadas tolimesniam darbui.
Profesinis tobulėjimas ir mokymo poreikis
Savarankiškas darbas aukštojoje mokykloje socialinio pedagogo vadybinių kompetencijų ugdymo požiūriu: studentų nuomonė parodo, kad būtini praktiniai įgūdžiai konsultavimo, darbo grupėse, psichologijos ir teisės srityse. Savarankiško darbo įtaka socialinės pedagogikos studijų programų studentų vadybinių kompetencijų ugdymui/si atskleidžia poreikį stiprinti vadybinius gebėjimus studijų metu.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinio pedagogo veiklos reglamentavimo gairės, Socialinio pedagogo kompetencija, Socialinio pedagogo lyderystė mokykloje bei kiti moksliniai darbai pabrėžia nuolatinio kvalifikacijos kėlimo ir vadybinių gebėjimų tobulinimo svarbą.
tags: #socialinio #pedagogo #renginiai