Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko socialiniam vystymuisi. Šiuo laikotarpiu formuojasi socialinio elgesio pagrindai, vaikas "atranda" žmogiškųjų santykių veiklos įvairovę bei socialinių funkcijų pasaulį. Socialinė kompetencija, įgyta vaikystėje, yra susijusi su tuo, kaip žmogus prisitaikys prie aplinkybių vyresniame amžiuje. Nuo to, kaip sėkmingai bus ugdomi gyvenimo įgūdžiai pradiniame ugdymo etape, priklauso tolesnis vaiko gyvenimas.
Gyvenimo Įgūdžių Ugdymas
Gyvenimo įgūdžiai - tai gebėjimai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individo gebėjimas veiksmingai susidoroti su kasdieninio gyvenimo poreikiais ir problemomis. Tai tokie gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kai jie susiduria su gyvenimo realijomis.
Gyvenimo įgūdžių ugdymas yra laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichinės sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių, mažinanti rizikos veiksnius vaikams. Formuodami gyvenimo įgūdžius, galime padėti vaikams tapti psichologiškai atspariems ir ateityje išvengti daugelio problemų.
Socialinis Emocinis Ugdymas
Socialiniai emociniai gebėjimai (vadinamasis emocinis intelektas, socialinis intelektas) - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Gyvenimo įgūdžiai veikia vaiko sveikatą: fizinę, protinę, emocinę, socialinę, asmeninę ir dvasinę sveikatą.
Socialinė sveikata - susijusi su žmogaus požiūriu į save kaip visuomenės narį. Tai žmogaus sugebėjimas prisitaikyti prie visuomenės ar socialinės grupės, kuriai jis priklauso. Ji atspindi žmogaus santykius su šeima, draugais, bendradarbiais ir kitais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Žaidimai autistiškiems vaikams
Emocinė sveikata padeda mums suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti. Ugdant sveikatą ikimokykliniame amžiuje svarbiausia paties vaiko veikla, jo aktyvumas. Svarbu ne suteikti žinių, o ugdyti sveikos gyvensenos gebėjimus, vertybines nuostatas per patyrimą, išgyvenimus, veiklą.
Vaikų motyvavimui, sudominimui pasitelkiami žaidimai, piešimas, konstravimas, pokalbiai, diskusijos, tautosakos bei grožinės literatūros kūrinių skaitymas ir kt. Socialinę patirtį vaikas įgyja bendraudamas ir bendradarbiaudamas, veikdamas kartu su suaugusiuoju.
Žaidimai - Pagrindinė Vaikų Veikla
Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla, natūraliai sukurianti bendravimo ir bendradarbiavimo situacijas. Išskirtinę vietą tenka vaidmeniniams žaidimams tokiems, kaip "Poliklinika", "Šeima", "Ligoninė", "Parduotuvė", "Biblioteka" ir kiti. Geriausias gyvenimo įgūdžių ugdymas - tai praktinė veikla. Sėkminga ji tada, kai vyksta nepastebimai, nuoširdžiai ir natūraliai bendraujant su vaiku jo kasdieninėje veikloje.
Mažieji pratinasi padengti stalą, nuvalyti dulkes, sutvarkyti žaisliukus ir darbo vietą, suklijuoti suplyšusias knygutes, prižiūrėti augalus gamtos kampelyje ir pan.
Organizuojant sveikatos ugdymą neapsiribojame vien tik žinių perteikimu. Suteikdami vaikams žinių apie kūną, ugdome pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, padedame suvokti save kaip savitą ir ypatingą. Stengiamės, padedame vaikams pamatyti, kokią jie daro pažangą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti azartinių lošimų problemą
Vaikas sužinojęs daugiau apie save, bus atidesnis ir jaunesniam broliui ar seseriai, savo grupės draugams. Apsilankome medicinos kabinete, matuojame kūgį, sveriamės.
Asmens Higiena
Tinkamai suformuoti asmens higienos įgūdžiai svarbūs siekiant išlaikyti sveikatą. Asmens higienos taisyklių laikymasis - daugelio ligų profilaktika. Tvarkingumo būtinybę, kūno bei aprangos švarą diktuoja ne tik higienos reikalavimai, bet ir žmonių santykių normos.
Tyrinėdami ir atrasdami vaikai aiškinasi higienos taisyklių laikymosi svarbą. Atlieka tyrimus: "Kas kenkia mano dantukams?", "Ar švarios mano rankelės?" ir kt. Žaidybinėse situacijose vaikai imituoja prausimąsi, rankų plovimąsi, šukavimąsi, drabužėlių priežiūrą.
Bendradarbiavimas su Šeima
Tėvai aktyviai dalyvauja ugdomojoje veikloje, lopšelio-darželio organizuojamuose renginiuose, padeda juos organizuoti. Mityba - tai ne tik fiziologinis poreikių tenkinimas, svarbi yra ir valgymo kultūra. Mokomės mandagumo žodžių. Prieš valgį linkime skanaus, po valgio dėkojame už skanų maistą ir tiems kas pagamino valgį.
Nepamirštame mandagumo žodžių. Vaikai lopšelyje-darželyje mokomi kultūringai elgtis, sąmoningai valdyti savo jausmus. Skatiname pasisveikinti, pasiteirauti, kaip sekasi, padėkoti, pasakyti, kad mylime, laukiame, labai pasiilgome.
Taip pat skaitykite: Kaip linksmai praleisti laiką namuose su dviem vaikais: žaidimų idėjos
Grūdinimasis - puiki susirgimų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo priemonė.
Lopšelyje-darželyje suteikiame vaikams žinių ir formuojame įgūdžius, kuris jiems reikės namuose, kieme, gatvėje. Mokome vaikus pasirūpinti savimi, aiškinamės, kas ir kodėl yra saugu, o kas ne, ko vaikai negali daryti ir kodėl.
Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad žmonių sveikata 20% priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Todėl labai svarbu, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai susipažintų su svarbiomis ir visuomenei reikšmingomis problemomis, sugebėtų jas pažinti, vertinti, spręsti.
Prevencija
Vaikai įgyja žinių apie galimus pavojus dėl neatsargaus vaistų vartojimo, netinkamo buitinių cheminių medžiagų vartojimo, kokios yra neigiamos rūkymo bei alkoholio vartojimo pasekmės. Formuojamos nuostatos: saugoti ir stiprinti sveikatą, laikytis saugos buityje, vengti kenksmingų medžiagų ir rizikingo elgesio.
Ugdant sveikatos saugojimo kompetenciją, vaikai ne tik įsisąmonina sveikos gyvensenos pagrindus, bet taip pat formuojasi jų gyvenimo įgūdžiai: savarankiškumas, pasitikėjimas ir savikontrolė, gebėjimas laikytis taisyklių, susirasti draugų, bendrauti bei spręsti problemas ir kt.
Svarbu Kiekvienas vaikas yra gabus ir unikalus, o pedagogas jam tik padeda atskleisti savo potencijas. Pedagogas turi stengtis išsaugoti ir puoselėti visus vaiko sugebėjimus, kaip pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais, iniciatyvumas, kūrybingumas, nuoširdus noras pažinti ir prasmingai elgtis su pasauliu. Reikėtų paisyti vaiko vidinių paskatų, motyvų.
J. Bortkevičienė - MASTERCLASS - Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą? (Trailer)
Socialiniai Įgūdžiai: Pavyzdžiai ir Nauda
Vaiko socialinių įgūdžių ugdymas yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir nuoseklumo. Ne visi vaikai greitai susiranda draugų, tačiau su tėvų pagalba jie gali pamažu mokytis bendrauti, suprasti kitus ir mėgautis draugyste.
Socialiniai įgūdžiai, tokie kaip bendradarbiavimas, empatija ir komunikacija, yra ugdomi per žaidimus, grupinius užsiėmimus ir kasdienes situacijas.
Vaiko moralinės vertybės formuojasi per šeimos, mokyklos ir bendruomenės įtaką. Tėvų ir globėjų pavyzdys, jų vertybių ir elgesio normos daro didelę įtaką vaikų moraliniam ugdymui.
Kasdienės situacijos, tokios kaip dalijimasis žaislais, pagalba draugams ar pagarba vyresniems, suteikia vaikams galimybę praktikuoti ir ugdyti savo moralines vertybes. Šios patirtys padeda vaikams suprasti, kaip jų veiksmai veikia kitus, ir formuoja jų atsakomybės jausmą.
Vaikai, kurie mokosi apie gerumą, sąžiningumą ir pagarbą, dažnai tampa empatiškais suaugusiaisiais, kurie sugeba kurti teigiamus santykius su kitais.
Sukurkite aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus, padrąsinkite jį, būkite pavyzdžiu, ir pamatysite, kaip jis žingsnis po žingsnio atranda savo vietą tarp bendraamžių.
Žaislai ne tik teikia pramogą, bet ir atlieka svarbų vaidmenį jūsų vaiko pažinimo vystymuisi. Jie tarnauja kaip priemonės, stimuliuojančios jų jauną protą ir skatinančios svarbius pažinimo įgūdžius.
Kai kalbama apie vaikų vystymąsi, edukaciniai žaislai yra vertinga priemonė, padedanti jiems įgyti esminių socialinių įgūdžių. Šie žaislai suteikia vaikams galimybę bendrauti su kitais, puoselėja prasmingus santykius ir skatina teigiamą socialinį elgesį.
Įtraukdami lavinamuosius žaislus į vaiko žaidimų laiką, suteiksite jam galimybę ugdyti ir tobulinti savo socialinius įgūdžius. Vaikai, pasižymintys stipresniais socialiniais-emociniais įgūdžiais geba kurti draugiškus tarpusavio santykius, tiek bendraamžių, tiek ir suaugusiųjų gretose.
Socialiniai vaikų įgūdžiai veikia ir jų akademinius pasiekimus. Mokykloje kuriami socialiniai ryšiai veikia vaiko požiūrį į mokyklą, norą priklausyti jos bendruomenei bei poreikį tobulėti.
Ikimokykliniame amžiuje tinkamai formuojami socialiniai įgūdžiai kuria sąlygas vaiko gebėjimams išreikšti save, veikti kūrybiškai, kurti santykius su aplinkiniais, priimti sprendimus konfliktinėse situacijose, valdyti savo veiksmus ir emocijas kritinėse situacijose.
Stebint, kad ikimokykliname amžiuje tarp vaikų kyla įvairios konfliktinės situacijos, specialistės su ugdytiniais aptaria temą „Kas yra draugiškas elgesys?”.
Lapkričio 12 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdytiniams buvo vesti užsiėmimai apie toleranciją. Jų metu vaikai susipažino su tolerancijos sąvoka, sužinojo kuo kiekvienas esame ypatingas bei skirtingas, kaip svarbu besąlygiškai priimti vienam kitą.
Žiūrėjo ir aptarė edukacinį filmuką apie tolerantišką elgesį bei dekoravo šių metų Tolerancijos dienos simbolį - vėjo malūnėlį bei plakatą. Lapkričio 28 d. užsiėmimų metu vaikai minėjo Draugystės dieną.
Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, svarstė Všį „Socialinės partnerystės centras“ ir kitų nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi Dėl socialinių įgūdžių ugdymo pamokų bendrojo lavinimo mokyklose įvedimo.
Pasak S. Makštutienės, šiuo metu socialinius įgūdžius lavinančios programos taikomos ne visose mokyklose, jos taikomos nenuosekliai, už programas sumokami dideli pinigai, tačiau trūksta jas įgyvendinti pasirengusių, norinčių ir galinčių mokytojų.
Komiteto nariai kėlė esamą mokytojų kompetencijos problemą - kiekvienas mokytojas turėtų būti kompetentingas ugdyti vaiko socialinius įgūdžius, nepriklausomai nuo jo mokomo dalyko.
Komiteto narys Sergejus Jovaiša pastebėjo, kad pilietinio ugdymo pamokos, etikos pamokos - tai dalykai į kuriuos privalėtų būti integruotas ir socialinių įgūdžių ugdymas.
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Ž. Žukauskaitė-Kasparienė atkreipė dėmesį į tai, kad naujai priimtos Švietimo įstatymo pataisos numato mechanizmus vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti. Taip pat yra rengiamasi atnaujinti vaikų ugdymo mokyklose turinį.
Komitetas nusprendė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu pateikti komitetui turimus tyrimus apie Šiaurės šalių ir kitų valstybių gerąją patirtį, ugdant vaikų socialinius įgūdžius.
| Socialiniai įgūdžiai | Pavyzdžiai | Nauda |
|---|---|---|
| Bendradarbiavimas | Žaidimas kartu, pagalba draugui | Geresni santykiai, komandinis darbas |
| Empatija | Supratimas kitų jausmų, atjauta | Stipresnės draugystės, mažiau konfliktų |
| Komunikacija | Aiškus kalbėjimas, klausymasis | Efektyvus bendravimas, problemų sprendimas |
| Konfliktų sprendimas | Derybos, kompromisai | Santarvė, taika |
tags: #zaidimai #ugdantys #socialine #kompetencija