Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar vadinama kompulsiniu lošimu arba ludomanija, yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, su kuriuo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nors lošimas daugeliui yra populiari pramoga, kai kuriems žmonėms jis gali virsti žalingu įpročiu, kuris kenkia jų finansams, santykiams ir bendrai gerovei. Didžiausia šalies istorijoje kazino pralošta suma paskatino psichologų ir psichoterapeutų diskusiją apie lošimų priklausomybę, - rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pirmiausia išsiaiškinkime sąvoką „Azartinis lošimas“. Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, tai psichikos sutrikimas, vienas iš impulsų kontrolės sutrikimų. Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošimui, net ir tuo metu, kuomet supranta, kad lošimas sukelia kančias jiems patiems ar jų artimiesiems. Ir nepriklausomai nuo aplinkybių, lošimas ar mintys apie lošimą tampa vieninteliu dalyku, kurio geidžia lošiantysis. Kompulsyvūs lošėjai lošia nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių ir nuotaikų. Jie lošia būdami liūdni, linksmi ar prislėgti.
Tai kas tas probleminis lošimas? Skirtinguose šaltiniuose, tarp probleminio ir patologinio lošimo dedamas lygybės ženklas. Probleminis lošimas - tai rizikingas lošimas, dėl kurio formuojasi problemos kurioje nors svarbioje gyvenimo srityje.
Tačiau tarp spindinčių kazino šviesų ir žaidimo azarto slypi ir tamsesnė pusė - priklausomybė nuo azartinių lošimų. Šiame straipsnyje bus gilinamasi į sudėtingą priklausomybės nuo azartinių lošimų tinklą, nagrinėjamos jos priežastys, pasekmės ir galimi pagalbos būdai.
Azartiniai lošimai, kurių šaknys giliai įsišaknijusios žmonijos istorijoje, tapo milijardus dolerių kainuojančia pramone, siūlančia daugybę pramogų, o kai kuriems ir finansinės naudos. Įvairių formų azartiniai lošimai jau šimtmečius yra žmonijos kultūros dalis. Nuo senovės civilizacijų, žaidusių kauliukais, iki šuolaikinių lošimo automatų ir internetinio pokerio - azartas rizikuoti kažkuo vertingu dėl žymiai didesnio atlygio gundo daugelį. Tačiau tai, kas prasideda kaip pramoginė veikla, kai kuriems asmenims gali greitai virsti slidžiu keliu. Laimėjimo vilionė kartu su žaidimo jauduliu gali sukurti psichologinį kokteilį, kuris lemia pakartotinius lošimus. Nors daugelis žmonių gali atsakingai mėgautis lošimu, dalis jų nesugeba kontroliuoti savo impulsų, todėl išsivysto priklausomybė nuo azartinių lošimų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo azartinių lošimų
Kaip atpažinti priklausomybę nuo azartinių lošimų?
Atpažinti priklausomybę nuo azartinių lošimų gali būti sudėtinga, nes ji dažnai pasireiškia palaipsniui, kai asmenis vis labiau užvaldo noras lošti. Specialistų teigimu, nors priklausomybė azartiniams lošimams yra sunkiai įžvelgiama, tačiau yra elgesio požymių, kurie padeda identifikuoti šią rimtą bėdą.
Pagrindiniai požymiai, rodantys priklausomybę nuo azartinių lošimų:
- Negali nustoti žaisti: Asmuo negali nustoti lošti, net jei jis nori ar žino, kad tai kenkia jam ar jo šeimai.
- Sutrikusi pusiausvyra laiko ir pinigų atžvilgiu: Azartiniams lošimams skiriama per daug laiko ir pinigų, kartais aukojant svarbius asmeninius ir profesinius įsipareigojimus.
- Psichologinės ir fizinės sveikatos problemos: Tai gali sukelti psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir stresas, taip pat fizinės sveikatos problemas (pvz.: dėl nuolatinės sėdimos pozos).
- Socialinis atskirtis: Azartinių lošimų priklausomybė gali sukelti socialinę atskirtį, nes žmogus gali prarasti ryšį su šeima, draugais ir bendruomene.
- Finansiniai sunkumai: Daugelis žmonių, turinčių azartinių lošimų priklausomybę, susiduria su finansiniais sunkumais, įskaitant skolas, bankrotą ir prarastą turtą.
Psichologė Sigita Novikovienė teigia, kad priklausomybė azartiniams žaidimams, arba lošimams dažniausiai nėra matoma. Šią priklausomybę lengviausia paslėpti. Todėl dažniausiai artimieji sužino apie tai tada, kai asmuo susiduria su realiais sunkumais, dažniausiai tai būna finansiniai sunkumai.
Kiti požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Kai žmogus pradeda skolintis pinigus, galima pradėti galvoti, kur jis juos naudoja.
- Gali pradėti dingti daiktai iš namų, arba lošiančio asmens jam brangūs dalykai.
- Taip pat papildomai pastebimas atsiradęs nerimas, įtampa. Žmogus tampa įsitempęs, dirglus, gali būti piktas arba depresyvus, nes jis nuolat galvoja kaip jam spręsti kilusias problemas, iš kur pasiskolinti pinigų ir pan.
- Taip pat gali žmogus atsitraukti, vengti bendravimo, dažniau būti užsidaręs savo kambaryje.
Psichologės Loretos Vaičaitytės teigimu, žmogaus elgesys pasikeičia dėl rimtų problemų spaudimo - sunku sustoti, sunku kontroliuoti lošimo sumas ir dažnumą, ignoruojama realybė, pavyzdžiui, manoma, kad pralošus 10000 eurų, įklimpus į skolas vis tiek netrukus pasiseks ir viską pavyks grąžinti.
Taip pat skaitykite: Žaidimai autistiškiems vaikams
Kadangi grąžinti nepavyksta, slepiama, jog lošiama, toliau skolinamasi, negrąžinama, kai kuriais atvejais imama vogti iš artimųjų ar tuštinti bendras, vaikų santaupas, meluojama dėl jų panaudojimo. Negana to, būna ryškus emocinis nestabilumas - dirglumas, nuotaikos kaita, nerimas, apatija, depresyvumas.
Psichologė - mediatorė Elena Sokolovskaitė sakė, kad priklausomybė azartiniams žaidimams, kaip ir visos kitos priklausomybės pasižymi keliais aiškiais požymiais, t. y.:
- kai žmogus tam tikra veikla siekia greitai ir reikšmingai „pagerinti“ savo emocinę savijautą;
- kai žmogus tam tikros veiklos pagalba bando „pabėgti nuo realybės“;
- kai žmogus, dėl tam tikros veiklos patiria neigiamas pasekmes, bet nepaisant to toliau kartoja tokį elgesį.
Kas lemia priklausomybės atsiradimą?
Psichologas V. Tarasevič sako, kad ne visi turi vienodą riziką tapti probleminiais patologiniais lošėjais. Tyrimai ir praktika rodo, kad atsirandanti rizika susideda ir daugelio faktorių: asmenybes ypatumai, galimos psichikos sveikatos problemos, socialinė aplinka kurioje gyvena ar gyveno, patirtas stresas, poreikis pabėgti nuo patiriamų problemų ir t.t.
S. Novikovienė sako, kad lošimams įtaką daro žmogaus raida, žmogaus psichosocialinė aplinka, charakteris, patirtos traumos gyvenime, polinkis rizikuoti, laimėti ir pan. Kaip bebūtų, dažniausiai žmogus taip slopina kažkokį vidinį skausmą, kuris neretais atvejais būna menkavertiškumo problema. Taip ieškodamas atsvaros ir malonumo jausmo, žmogus pasijunta stipresnis, labiau savimi pasitikintis. Iš praktikos pastebėjau, kad labai dažnai šie žmonės turi sudėtingus santykius su artimiausiais sau žmonėmis.
Psichologė E. Sokolovskaitė pritaria, kad priklausomybių azartiniams žaidimams išsivystymą lemia įgimti žmogaus charakterio, psichikos struktūros ypatumai, aplinka, plačiąja prasme ir įgūdžių patenkinti savo poreikius saugiu būdu trūkumas.
Taip pat skaitykite: Kaip linksmai praleisti laiką namuose su dviem vaikais: žaidimų idėjos
Pagrindiniai azartinių lošimų priklausomybės veiksniai:
- Smegenų cheminės reakcijos: Kai žmogus lošia, smegenys išskiria dopaminą, neurotransmiterį, susijusį su malonumu ir atlygio pojūčiais. Didelis dopamino kiekis gali sukelti priklausomybę, nes žmogus nori patirti dar daugiau šio malonumo.
- Psichologiniai veiksniai: Azartiniai lošimai gali būti susiję su emociniais reiškiniais, tokių kaip įtampos sumažinimas ar nuobodulio malšinimas. Kai kurie žmonės gali pradėti lošti kaip būdą išspręsti savo problemas arba pabėgti nuo kasdienio streso.
- Socialiniai veiksniai: Jei asmuo lošia kartu su draugais ar šeima, tai gali tapti socialiniu įpročiu, kuris skatina dažnesnį lošimą. Be to, reklama ir kiti socialiniai veiksniai gali skatinti žmones dalyvauti lošimuose
- Finansiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms lošimas gali tapti finansiniu išsigelbėjimu, suvokiantis kaip būdą greitai pasiekti didelius pinigus. Tačiau tai gali baigtis finansinio praradimo ir dar didesnio streso augimu.
- Neurobiologiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms yra didesnė tikimybė tapti priklausomais nuo lošimų dėl paveldimų neurobiologinių jautrumų.
Pasak specialistės, visi šie veiksniai gali sąveikauti ir stiprinti vienas kitą, dėl ko žmogus gali tapti priklausomas nuo azartinių lošimų. Priklausomybė nuo lošimų gali turėti neigiamą poveikį asmeniniam, šeimos ir profesiniam gyvenimui, todėl svarbu ieškoti pagalbos ir gydymo, jei asmuo pastebi, kad negali valdyti savo lošimo įpročio.
Ką daryti, jei įtariate priklausomybę nuo lošimų?
Asmenims, kovojantiems su priklausomybe nuo azartinių lošimų, labai svarbu ieškoti informacijos ir paramos, kad pasveiktų. S. Novikovienė įsitikinusi, kad su visomis priklausomybėmis yra vienas kelias: pirmiausiai reikia pripažinti pačiam sau, kad aš esu priklausomas, ir pripažinti kitiems savo problemą. Dažniausiai priklausomi žmonės neigia savo problemą ir bando visaip kaip save pateisinti: kad aš galiu susivaldyti, aš čia tik šiandien, va, man pavyko šiandien išlošti, gi ne tik pralošiu ir pan. Kol pats žmogus nepripažins problemos, ir nenorės jos spręsti, tikriausiai vargu ar kas galės padėti.
E. Sokolovskaitė taip pat sakė, kad tik pripažinus problemą, galima eiti toliau. „Deja, tokiais atvejais, kaip sakoma, priklausomas žmogus apie savo priklausomybę sužino paskutinis. Pripažinti savo priklausomybę ir tai, kad tu nekontroliuoji situacijos yra labai skaudu ir gėdinga, todėl beveik visais atvejais žmogaus psichika apsisaugojama nuo šio fakto sukeliamo skausmo „įjungia“ neigimą. Priimti šį faktą ir kreiptis pagalbos asmeniui gali padėti jo artimoji aplinka arba dar geriau apmokyta suteikti tokią pagalba artimoji aplinka“, - dėstė ji.
Pasak S. Novikovienės, kartais priklausomybę turintiems asmenims tenka pasiekti visišką duobę, kad pradėtų tvarkytis. Dažnai artimieji duoda pinigų skoloms padengti, ir galvoja, kad taip padės susitvarkyti. Tačiau tai nėra sprendimas, padedantis išlipti iš duobės. Duodami pinigus mes padedam tuo metu išeiti iš emocinės duobės. Tačiau paskolinus pinigų, ar padengus skolas, priklausomam žmogui nesusiformuos atsakomybės už savo veiksmus jausmas. Tai reiškia, kad žmogus nesupras, kad pralošimas yra jo elgesio ir veiksmų pasekmė.
Ką daryti, jei dalį šių požymių atitinka jums artimas žmogus arba jūs pats?
- Pripažinkit problemą, neneikit jos.
- Ieškokit profesionalios pagalbos - kreipkitės į savo šeimos gydytoją, psichoterapeutą ar psichiatrą. Ten sužinosite apie gydymo galimybes.
L. Vaičaitytė aiškino: visos priklausomybės yra įveikiamos su profesionalia pagalba, ne kovojant su vėjo malūnais vienam. Kadangi priklausomybė gali slėpti nerimą, depresiją ar bipolinį sutrikimą, kompleksinis gydymas visada efektyviausias. Pirmiausia reikėtų nustatyti diagnozę, tada parenkami vaistai, pvz.: antidepresantai, užregistruojama, kad neleistų į lošimo namus ir einama į psichoterapeuto konsultacijas, kad sumažinti priklausomybę, pagydyti gretutinius sutrikimus. Kai priklausomybė labai didelė, gydoma stacionare.
Jai pritardama psichologė E. Sokolovskaitė sako, kad priklausomybės yra kompleksiškas žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimas, kurį savarankiškai įveikti yra gan sudėtinga, tad būtina kreiptis specialistų, dirbančių šioje sferoje ir gerai išmanančių šią problemą pagalbos. Taip pat, kadangi gijimas nuo šios ligos yra ilgas ir komplikuotas, patartina turėti palaikymo ratą - AA, ar kitos bendruomenės, savipagalbos grupės ir pan.
Pagalbos metodai
Psichologė S. Novikovienė pataria pirmiausiai stengtis vengti bet kokių vietų, kur galėtų lošti, telefone ištrinti visas programėles, ir keisti savo aplinką, kad būtų kuo mažiau pagundos tą daryti. Taip pat svarbu tvarkyti savo finansus, nes kai lošiantis žmogus turi laisvų lėšų, jam dažnai kyla pagunda palošti. Todėl svarbu bent jau pradžioje, kad turimi pinigai nebūtų paskata lošti. Pavyzdžiui, galima gaunamas pajamas, turimus pinigus perleisti artimam žmogui ir imti tik po dalį savo reikmėms.
Pasak specialistės, naudinga susirasti savitarpio paramos grupę, sustiprinti savo palaikymo tinklą, nes kovoti su priklausomybe be palaikymo labai sunku. Todėl ieškoti žmonių, kurie tave supras, turėti bendrų veiklų su jais. Taip pat reikia proaktyviai ieškoti sau užimtumo, kad nebūtų nuobodžiavimo, ar vienišumo jausmo, mokytis nemalonius jausmus malšinti sveikesniais būdais, pavyzdžiui, mankšta, sportas, laikas su draugais, teatras ir pan. Ir aišku, psichoterapija - labai svarbu suprasti priežastis, kas būtent yra, kad šiuo būdu sprendžia savo vidinį skausmą, ir kas tas skausmas yra.
Ž. Daunoravičienė sakė, kad psichologiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija arba psichoanalitinė terapija, gali būti naudingi padedant asmenims suvokti ir įveikti savo azartinių žaidimų priklausomybę. Terapeutas gali padėti identifikuoti ir keisti žalingus elgesio modelius bei mąstymo įpročius. Pasak jos, taip pat padeda grupinė terapija ir įvairios palaikymo grupės: Dalyvavimas grupėje, kurioje yra kitų asmenų, kovojančių su tokiu pat priklausomybės tipu, gali suteikti emocinį palaikymą ir padėti išmokti iš kitų patirties. Tokios grupės gali būti vadovaujamos profesionalių terapeutų arba būti savanoriškos.
V. Tarasevič teigimu, veiksmingiausi būdai yra, kognityvinė-elgesio terapija, schemų terapija, mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas). Tai yra metodai, leidžiantis tvarkytis su klaidingų mąstymu, keisti savo mintys, stiprinti impulsų kontrole, labiau suprasti savo disfunkcines schemas bei hiperkompensacinį mechanizmą.
Psichologė L. Vaičaitytė atkreipė dėmesį, kad hipnoterapija laikoma vienu efektyviausių netradicinių priklausomybių gydymo metodų, taikomų priklausomybei nuo lošimų spręsti.
Anot Ž.Daunoravičienės, kai nepadeda ar netinka terapija, gali būti taikomas medicininis gydymas: tai - gydymas vaistų pagalba, ypač jei žaidimų priklausomybė yra susijusi su kitomis psichikos sveikatos problemomis, tokiais kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Tokį gydymą turėtų skirti ir stebėti medicinos specialistas.
Laimei, yra veiksmingų priklausomybės nuo azartinių lošimų gydymo būdų. Pirmasis svarbus žingsnis - pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos. Ypač veiksminga yra kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti asmenims nustatyti ir pakeisti mąstymo ir elgesio modelius, kurie lemia jų priklausomybę.
Azartinių lošimų priklausomybės diagnostikos kriterijai
Nuolatinis arba kartotinis lošimas nustatomas, kai yra 5 ar daugiau šių požymių:
- Galvojimas apie lošimą (pvz.: prisiminimai apie ankstesnius lošimus, naujų lošimų planavimas, galvojimas apie tai, kur gauti pinigų lošti);
- Siekiant patirti malonumą, lošiama vis iš didesnių sumų;
- Praeityje būta nesėkmingų bandymų susivaldyti, lošti rečiau arba visiškai liautis;
- Bandant rečiau lošti ar visai liautis atsiranda susierzinimas, nerimas;
- Lošiama norint užmiršti problemas arba pakelti prastą nuotaiką (pvz., bėgama nuo bejėgiškumo, kaltės, nerimo jausmų, depresijos);
- Pralošus pinigus kitą dieną grįžtama atsilošti;
- Melavimas šeimos nariams, terapeutui, kitiems, kad nebūtų aišku, kiek iš tikrųjų įsitraukta į lošimą;
- Neteisėti veiksmai (klastojimas, sukčiavimas, vagystė ar pan.) gauti pinigų lošimui;
- Dėl lošimo sugadinti arba nutraukti svarbūs santykiai, prastas darbas, nutrauktas mokymasis ar atsisakyta karjeros;
- Skolinamasi pinigų, kad pagerėtų lošimo nulemta prasta finansinė padėtis.
- Lošimo elgesio negalima paaiškinti manijos epizodu.
Priklausomybės nuo lošimų stadijos
Patologinis lošimas turi tam tikras raidos fazes (pagal R. Custer):
- Laimėjimų fazė. Lošėjui sekasi, jis laimi didelę sumą ar pasiseka keletą kartų iš eilės. Tai nuteikia optimistiškai, atrodo, kad laimėti seksis ir ateityje. Statomos vis didesnės sumos, ir žmogus galutinai įsitraukia į lošimą.
- Pralaimėjimų fazė. Laimėti nesiseka, tačiau lošėjai prisimena savo ankstesnius laimėjimus, ima lošti vieni, skolinasi pinigų, gali užsiimti nelegalia veikla. Keičiasi nuotaikos - atsiranda susierzinimas, atsiribojimas nuo artimų žmonių. Lošia kaskart iš naujo, nes nori atsilošti. Pralaimėjimai eina vienas po kito, didėja pralošiamos sumos ir lošimui reikia vis daugiau pinigų. Žmogus pradeda meluoti šeimos nariams, bendradarbiams apie didėjančias išlaidas, pamažu pralošiamos santaupos, po to pradedama skolintis, iš skolintų pinigų lošiama ir vėl pralošiama.
- Nevilties, nusivylimo fazė. Labai daug laiko praleidžiama lošiant. Kadangi nesiseka, graužia sąžinė, kaltinami kiti, atitolstama nuo šeimos ir draugų. Būdingas lošimas iš itin didelių sumų, šeimos irimas, visiška socialinė atskirtis. Kad gautų pinigų lošimui, lošėjas įsitraukia į nelegalią veiklą. Juntamas bejėgiškumas, mąstoma apie savižudybę ar net mėginama nusižudyti, piktnaudžiaujama alkoholiu ar narkotikais.
| Stadija | Požymiai |
|---|---|
| Laimėjimų | Sėkmė lošiant, dideli laimėjimai, optimizmas, didėjančios statomos sumos. |
| Pralaimėjimų | Nesėkmės, prisiminimai apie laimėjimus, lošimas vienam, skolinimasis, nelegali veikla, nuotaikų svyravimai, melas. |
| Nevilties | Daug laiko lošimui, sąžinės graužatis, kaltinimai, atitolimas nuo artimųjų, šeimos irimas, socialinė atskirtis, mintys apie savižudybę. |
Skolos auga, didėja, kyla sunkiai išsprendžiamų problemų ne tik šeimoje, bet ir darbe, nes mažėja darbingumas, sunku susikaupti, daromos pravaikštos, galų gale darbas prarandamas.
Pirmosios dvi fazės tęsiasi gana ilgai. Nuo pirmųjų lošimų iki trečiosios fazės gali praeiti 10-15 metų. Tačiau po to labai greitai, per dvejus metus galima visiška asmenybės degradacija.
tags: #azartiniai #zaidimai #priklausomybe #diagnoze