Skaitmeninės žiniasklaidos karaliavimo eroje internetinė TV tapo svarbia kultūrine jėga, formuojančia pokalbius ir puoselėjančia bendruomenes taip, kaip dar prieš dešimtmetį buvo neįsivaizduojama. Internetinės televizijos atsiradimas iš esmės pakeitė žiniasklaidos vartojimą. Dauguma populiariųjų platformų peržengė tradicinio transliavimo ribas ir siūlo daugybę laidų ir filmų vienu mygtuko paspaudimu. Ši lengva prieiga ir įvairovė pakeitė ne tik tai, kaip žiūrime televiziją, bet ir tai, kaip apie ją kalbame.
Internetinės TV įtaka
Tokie šou kaip „Karūna - The Crown”, „Nepažįstami dalykai - Stranger things” ir „Tarnaitės istorija - Handsmade Tail” sukėlė diskusijas, kurios neapsiriboja siužeto punktais ar veikėjų raida. Juose gvildenamos gilesnės visuomenės problemos, tokios kaip politika, žmogaus teisės ir istorinis tikslumas. Internetinė TV padėjo kurti bendruomenes. Gerbėjai iš viso pasaulio bendrauja dėl bendrų interesų, aptarinėja ir analizuoja kiekvieną mėgstamų laidų aspektą.
Šios bendruomenės, dažnai susikūrusios socialinės žiniasklaidos platformose ir forumuose, suteikia priklausymo jausmą ir erdvę bendraminčiams įsitraukti, teorizuoti ir išreikšti savo fandomiškumą. Socialinės žiniasklaidos platformos sustiprino internetinės televizijos įtaką, nes suteikė erdvę, kurioje galima akimirksniu reaguoti ir sąveikauti. Tiesioginis transliavimas per laidų premjeras ar finalinius epizodus tapo bendruomeniniu įvykiu, sukuriančiu virtualų žiūrėjimo vakarėlį, kuriame žiūrovai gali dalytis įspūdžiais realiuoju laiku.
Internetinė televizija taip pat atliko svarbų vaidmenį skatinant įvairovę ir reprezentaciją. Visame pasaulyje veikiančios transliacijų platformos žiūrovus supažindino su įvairesnėmis istorijomis ir požiūriais. Tokie serialai kaip „Orange Is the New Black”, „Master of None” ir „Money Heist” laužo stereotipus, demonstruoja įvairius aktorius ir pasakojimus, kurie meta iššūkį normoms. Internetinė TV tapo ne tik pramoga, bet ir vertingu švietimo šaltiniu. Dokumentiniai filmai ir edukacinės programos, skirtos mokslui, istorijai, kultūrai ir dabartiniams įvykiams, rado savo vietą transliacijos platformose.
Nepaisant daugybės privalumų, internetinės televizijos įtaka neapsieina be iššūkių. Pavyzdžiui, žiūrėjimo be saiko reiškinys kelia susirūpinimą dėl jo poveikio psichikos sveikatai ir gyvenimo būdui. Internetinė TV yra ne tik technologinis stebuklas, bet ir socialinis reiškinys, iš naujo apibrėžęs pramogų ir žiniasklaidos kraštovaizdį. Skatindama socialinius pokalbius, kurdama bendruomenes, skatindama įvairovę ir siūlydama šviečiamąjį turinį, internetinė televizija įsitvirtino kaip svarbi kultūrinė jėga šiuolaikiniame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui.
Derybos su pistoletu ant stalo: Kapčiamiesčio byla | VILMA DANAUSKIENĖ IR KITI IEŠKOVAI - TIESIOGIAI
Socialinė žurnalistika
Tie, kas akyliau stebi televizijos laidas, turbūt ne kartą matė pasakojimų, televizijos reportažų apie žmones, kuriems reikia padėti išspręsti kokias nors problemas. Ypač ten, kur žmones nesutaria tarpusavyje. Kaimynai su kaimynais, vyrai su žmonomis, vaikai su tėvais ir t.t. Televizija tampa savotiška paskutine instancija, padedančia žmonėms susitvarkyti reikalus.
Žurnalistai tokiose laidose nėra tik stebėtojai ar įvykių fiksuotojai, jie patys aktyviai sprendžia, auklėja bėdžius. Tokia savotiška socialinė žurnalistika.
Socialinė atskirtis Lietuvoje
Laidoje iš ciklo „Teisingumo kursas“ pagal Harvardo profesoriaus Michael Sandel parengtą programą, kalbama tema - socialinė atskirtis. Ekonomistas, VU filosofijos fakulteto dėstytojas doc. Romas Lazutka bei Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis aptaria šią problemą.
Europos Komisijos skaičiavimais, kas ketvirtas žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo rizikos riba. Tai - vienas prasčiausių rodiklių ES. Esminiai iššūkiai, lieka per didelė administracinė našta verslui, aukšti darbingo amžiaus žmonių mirtingumo rodikliai, jaunimo emigracija. Tai neigiamai atsiliepia „Sodros“ galimybėms užtikrinti socialines išmokas ir didina biudžeto deficitą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
2014 metais su socialinės atskirties rizika susidūrė 27,3 proc. Lietuvos gyventojų. Nors sumažėjo bendras socialinę paramą gaunančių asmenų skaičius, skurdo rizika auga tarp bedarbių, vyresnio amžiaus, neįgalių gyventojų, taip pat vienišų tėvų. žmonių, gaunančių apie 260 eurų per mėnesį.
Profesorius Romas Lazutka sako, kad Lietuvoje žmonės linkę individualiai tvarkyti reikalus, negu susitarus bendrai.„Daugiau pasikliaunama individualizmu, laisva rinka. Tuo tarpu Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis sako, kad skurdas ir socialinė atskirtis gerovės valstybėje yra ne ekonominė problema, o dorovinė, moralinė problema.
„Lietuva socialinės atskirtie požiūriu tvarkosi gana prastai. Skandinavijos šalyse arba Čekijoje, Lenkijoje socialinei politikai yra skiriamas nemažas dėmesys. Mums yra iš ko pasimokyti, kaip tvarkytis, kad socialinės atskirties būtų mažiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad efektyviausiai atskirtį padeda mažinti motyvacija dalyvauti darbo rinkoje.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Gyvenančių ties skurdo riba | Kas ketvirtas žmogus |
| Socialinės atskirties rizika 2014 m. | 27,3 proc. Lietuvos gyventojų |
| Pagrindiniai iššūkiai | Administracinė našta, mirtingumas, emigracija |
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje