Šiame XXI a. sunku savo kasdienybę įsivaizduoti be įvairių išmaniųjų technologijų. Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Metas pakalbėti apie socialinius tinklus. Lyg ir nieko blogo?
Tačiau ši problema ganėtinai „jauna“, todėl mokslininkai šiuo metu aktyviai tiria šią problematiką. Lietuvoje kasdien internetu naudojasi 90 proc. 16-29 metų asmenų. Ne paslaptis, kad daugelis vaikų internetą naudoja socialiniams tinklams pasiekti.
Socialiniai tinklai apibūdinami kaip tinklapiai ar kompiuterinės programos, kurios leidžia bendrauti ir dalytis informacija internete naudojantis kompiuteriu ar mobiliaisiais telefonais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 13-17 metų vaikų iš Lietuvos tuo metu mūsų valstybėje gyveno 156,6 tūkst. Ką kasdien tiek paauglių veikia socialiniuose tinkluose? Ko jie ten ieško ir ką randa?
Ar galima priklausomybė nuo socialinių tinklų?
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Šaltinis: bernardinai.lt
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas. Australijos modifikacija - TLK-AM-10) nėra atskiro šį įprotį žyminčio kodo. Nors buvo svarstoma, tačiau Diagnostiniame ir statistiniame psichikos sutrikimų vadove (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) interneto ar minėtų tinklų naudojimo sutrikimai nebuvo įtraukti. Šiuo metu vienintelis ten paminėtas elgesio sutrikimas - patologinis lošimas.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimo tiksliai nurodyti negalima. Skirtingi tyrimai pateikia skirtingus skaičius, pavyzdžiui, nuo 4,8 proc. iki 47 proc. koledžų studentų. Tyrėjai aiškinasi žalingų įpročių, susijusių su internetu ir socialiniais tinklais, įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ir ją randa.
Gerokai mažiau galima rasti straipsnių, kuriuose paaiškinta, kodėl šie tinklai taip paplitę, ko vaikai juose ieško ir ko neranda realiame pasaulyje. Apklausus 16-64 metų interneto vartotojų, paaiškėjo 10 dažniausių priežasčių, kodėl lankomasi socialiniuose tinkluose:
- smalsauja, ką veikia draugai;
- nori sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius;
- praleidžia laisvą laiką;
- ieško juokingų ar smagių istorijų;
- apskritai bendrauja su žmonėmis;
- dalijasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais;
- dalijasi savo nuomone;
- nori atlikti tyrimą ar rasti norimus pirkti produktus;
- susipažįsta su naujais žmonėmis.
Kaip išsivysto priklausomybė?
Priklausomybė nuo interneto gali būti vertinama pagal liguisto lošimo modelį kaip impulsų kontrolės sutrikimas, kuriame nėra intoksikacijos.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai: nuotaikos kaita (nesaikingas socialinių tinklų naudojimas skatina specifinius nuotaikos pokyčius), nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose), nutraukimo simptomai (neigiami jausmai ir tokie psichologiniai simptomai kaip irzlumas, nerimas, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra apribotas), konfliktai (tarpasmeninės problemos tiesiogiai yra susijusios su socialinių tinklų naudojimu) ir atkrytis (grįžimas prie perdėto socialinių tinklų naudojimo po šio veiksmo nutraukimo).
Naršant įvairiuose programėlėse ar internetinėse platformose žmogus patiria teigiamus jausmus, todėl mūsų smegenyse plūsteli dopaminas, neuromediatorius išsiskiriantis tada, kai yra jaučiami malonūs pojūčiai.
Bandoma nustatyti, kokiems žmonėms gali grėsti sutrikimai naudojantis socialiniais tinklais. Įvardijamos tiek amžiaus grupės, tiek asmenybės bruožai, kurie gali lemti padidėjusią riziką tapti priklausomiems: paaugliai, studentai, vieniši žmonės, intravertai.
Paaugliai, kurie įpranta pasikliauti socialiniais tinklais, kad patenkintų pramogų, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, dažniausiai buvo tie, kurie turėjo sunkumų riboti interneto naudojimo laiką. Panašiai kaip ir tie, kurie socialinius tinklus naudoja padaryti įspūdį kitiems, įgauti aukštesnį statusą, išbandyti naujus identitetus, išvengti atsakomybių ir pamiršti problemas, buvo tie, kurie laikė save labiau nuskriaustais akademiškai ir socialiai.
Tokie bruožai ir įpročiai galėtų būti kaip įspėjamieji ženklai tėvams ir mokytojams, kad paauglys vėliau gali tapti priklausomas nuo interneto. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad per dažnas interneto naudojimas gali būti susijęs su daugeliu aktyvių, iniciatyvių ir tikslingų socialinių tinklų naudojimu socialiniams ir psichologiniams poreikiams patenkinti.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Lyčių skirtumai taip pat pastebimi - didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus ir lankėsi suaugusiųjų tinklapiuose. Nustatytos ir šių veiksmų priklausomybės: mergaitės gerokai dažniau negalėjo atsispirti socialiniams tinklams, berniukai - vaizdo žaidimams.
Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis.
Svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienybės įpročius, tačiau pastebima, jog reiktų sunerimti, jeigu socialiniais tinklais naudojamės mokykloje, universitete ar darbe, vietoj to, kad studijuotume ar dirbtume, valgydami pietus ar vakarienę su šeima ar draugais. Galbūt metas atsijungti?
Vis dažniau populiarėja draugų susibūrimai, kurių metu visi turi palikti išmaniuosius telefonus vienoje vietoje ir pasiimti juos tik išsiskirstant. Taisyklė „jokio telefono“ valgant vis dažniau atsiranda ir daugelio mūsų šeimose.
Priklausomybė nuo telefono. Šaltinis: emedicina.lt
Socialinių tinklų nauda ir žala
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai.
Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą.
Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą. Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis. Populiariausios sveikatos sutrikimų temos internete tarp asmenų iki 17 metų buvo aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir su depresija susiję vaistai.
Dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip socialiniai tinklai galėtų būti panaudoti terapijai ir sveikimui. Siūloma, kad medicininis personalas, dirbantis su save žalojančiais ar turinčiais psichinės sveikatos sutrikimų jaunais žmonėmis, turėtų dažniau dalyvauti diskusijose apie interneto naudojimą.
Tačiau paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Jie dažniau turėjo dėmesio ir aktyvumo sutrikimų simptomų. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu.
Tyrimai parodė, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę, o buvimas su šeima - atvirkščiai - miego trukmei įtakos nedaro.
Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus.
Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos.
Daug dėmesio skiriama socialinių tinklų naudojimui ir savęs vertinimo santykiui. Tačiau nei laikas, praleistas šiame socialiniame tinkle, nei priklausomybės nuo socialinių tinklų simptomai nebuvo susiję su teigiamais socialiniais santykiais.
Apibendrinant neįmanoma nustatyti, ar probleminis interneto naudojimas yra susijęs su ankstesniais psichikos sutrikimais ar sukelia naują rinkinį psichinių sutrikimų. Todėl tiek socialiniai tinklai, tiek kita veikla internete gali būti pagalba paaugliui ar vienintelis būdas užsimiršti, o absoliūtūs jų draudimai tik pablogintų padėtį.
Būtų sunku paneigti, kad dėl naujųjų technologijų didėjo ne tik sergamumas, bet ir mirtingumas dėl savižudybių, susijusių su internetinėmis patyčiomis ir automobilių įvykiais dėl žinučių rašymo vairuojant.
Esama nuomonių, kad probleminis interneto naudojimas tėra šiuolaikinė popkultūros dalis, kuri labai aptarinėjama, bet nieko aiškaus taip ir nenustatoma. Ankstesnėms kartoms nerimą keldavo besaikis televizoriaus žiūrėjimas, roko muzika ar net skaitymas. XVIII amžiaus Anglijoje aistra romanams vertinta taip pat neigiamai, kaip dabartinis pomėgis žaisti vaizdo žaidimus.
Mokiniams, kurie yra priklausomi nuo socialinių tinklų, dažniau pasireiškė kitos elgesio priklausomybės (nuo maisto, apsipirkinėjimo), taip pat ir afektiniai sutrikimai (depresija, nerimas, manija).
Prevencija ir rekomendacijos
Rekomendacijos, kaip padėti vaikams mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose:
- pastebėti ir spręsti jų problemas, psichologinius sutrikimus. Vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje. Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai;
- reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą. Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, probleminis jų naudojimas nepasireiškė. Šios veiklos dažniausiai buvo susijusios su informacijos ir naujienų paieška. Padėtų kuo ankstesnis švietimas apie tai.
Priklausomybė nuo interneto. Šaltinis: demotyvacijos.tv
Siekiant, kad socialiniai tinklai prisidėtų prie jaunų asmenų sveikatos būklės gerinimo, reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas.
Socialiniais tinklais naudojasi beveik tiek pat paauglių kiek ir internetu. Tokį paplitimą būtų sunku suvaldyti. Tačiau galime skatinti teigiamą socialinių tinklų naudojimą - jauni asmenys turėtų galimybę sužinoti apie savo sveikatą, galėtų gauti pagalbą ir paramą internetu. Negalima teigti, kad socialiniai tinklai sukelia psichologinių problemų, nes neaišku, ar jos nepasireiškė anksčiau.
Kaip atsikratyti priklausomybės nuo socialinių tinklų
Ženklai, rodantys, kad galite būti priklausomas nuo socialinių tinklų:
- Jaučiatės neramūs, jei negalite patikrinti socialinių tinklų.
- Praleidžiate vis daugiau laiko socialiniuose tinkluose.
- Socialiniai tinklai trukdo jūsų darbui ar mokslams.
- Atsiribojate nuo draugų ir šeimos.
- Jaučiatės blogai, kai save lyginate su kitais socialiniuose tinkluose.
Patarimai, kaip sumažinti priklausomybę nuo socialinių tinklų:
- Nustatykite laiką, kurį praleidžiate socialiniuose tinkluose.
- Išjunkite pranešimus.
- Raskite kitų veiklų, kurios jums patinka.
- Praleiskite daugiau laiko su draugais ir šeima.
- Kreipkitės į psichologą, jei jums sunku pačiam susitvarkyti su priklausomybe.
Jei jaučiate, kad socialiniai tinklai atima per daug jūsų laiko ir dėmesio, vertėtų susimąstyti apie pertrauką, o gal net visišką jų atsisakymą. Taip nusprendus, kaip ir kitų priklausomybių atveju, vertėtų žinoti kelias taisykles.
Vienos taisyklės, kuri apibūdintų priklausomybę nuo socialinių tinklų, nėra. Kita vertus, daug pasako tai, kaip socialiniai tinklai naudojami. Jei kasdien po kelias valandas skaitinėjate ir žvalgotės po nuotraukas socialiniuose tinkluose, čiumpate telefoną vos jam pyptelėjus apie naują „Patinka“ paspaudimą ar komentarą, ir negalite praleisti nei dienos ko nors nepaskelbę - tai panašu į priklausomybę.
Atsisakyti socialinių tinklų nėra sudėtinga, visgi ekspertai pataria tai atlikti palaipsniui, kad nepatirtumėte didelio psichologinio šoko. Sprendimas palikti socialinius tinklus gali būti skubotas ir impulsyvus, todėl patariama neskubėti ištrinti savo socialinių tinklų profilių - pirmiausia tik išdiekite programėles iš savo telefono vienai dienai arba perkelkite jas į atskirą aplanką ir jomis nesinaudokite. Jei po dienos ar dviejų būtinai norėsite prisijungti, prieš atsidarydami feisbuką ar kitą socialinį tinklą nustatykite programėlės naudojimo laiko limitą.
Jei šių priemonių neužtenka ar tiesiog nusprendėte visiems laikams pasitraukti iš socialinių tinklų, skirkite laiko „atsisveikinti“ - peržiūrėkite savo profilį ir išsisaugokite jums svarbius prisiminimus ar nuotraukas, kurių kitur galbūt neturite. Galioja ir kiti patarimai, įprastai dalijami metantiems rūkyti ar vartoti alkoholį: lengviau tai daryti su draugu; nuolat priminkite sau, kodėl tam pasiryžote; pakeiskite šį įprotį kitu, pavyzdžiui, užsinorėję paskaityti socialinius tinklus eikite pasivaikščioti ar atsiverskite knygą; susiraskite naują hobį (laiko tam juk turite į valias!). Bet kuriuo atveju, jei išties turėjote priklausomybę, būkite pasiruošę organizmo reakcijai: galite tapti irzlūs, jausti nuovargį, nerimą, nuobodulį. Jei patiems su šiais jausmais susidoroti sudėtinga, kreipkitės pagalbos į psichologus, taip pat galite pasidomėti meditacija ir dėmesingumo (angl. Mindfulness) praktikomis.
Socialinių tinklų naudojimo įtaka:
| Poveikis | Aprašymas |
|---|---|
| Psichologinis | Nerimas, depresija, žema savivertė, baimė praleisti ką nors svarbaus (FOMO) |
| Socialinis | Izoliacija, vienatvė, sunkumai kuriant realius santykius |
| Fizinis | Miego sutrikimai, akių įtampa, galvos skausmai, nutukimas |
| Elgesio | Impulsyvumas, atidėliojimas, kitos priklausomybės |
Svarbu prisiminti, kad socialiniai tinklai yra tik įrankis, o ne gyvenimo tikslas. Atsakingas ir sąmoningas naudojimas gali padėti išvengti neigiamų pasekmių ir mėgautis teikiamais privalumais.
tags: #socialiniai #tinklai #idomus #naktiniai #drugiai