Nedarbingumo pažymėjimas - tai dokumentas, suteikiantis asmeniui teisę laikinai nedirbti dėl ligos ar traumos. Tačiau kyla klausimas, ar turint nedarbingumo pažymėjimą galima laikyti egzaminus aukštosiose mokyklose ar kitose įstaigose?
Nedarbingumo pažymėjimo taisyklės ir apribojimai
Gavus nedarbingumo pažymėjimą, taikomos tam tikros taisyklės ir apribojimai. Nekeliauti, nesimokyti, nevartoti alkoholio, nedalyvauti renginiuose - tokios ir panašios taisyklės taikomos gavus nedarbingumo pažymėjimą, nepaisant to, ar susirgote plaučių uždegimu, gripu, ar jums atlikta operacija, ar susilaužėte pirštą, nors tai, atrodo, dirbti trukdo, bet nueiti į renginį - ne.
Kaip teigia „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis, gydymo režimą, apžiūrėjęs pacientą, nustato jį gydantis gydytojas. Jeigu nustatytas ne gulimasis, o tausojantis režimas, pacientui nedraudžiama eiti į parduotuvę, vaistinę, vykti pas gydytoją ar eiti pasivaikščioti, nurodo S. Jarmalis.
„Taisyklėse nėra detalizuojama, esant kokiems sveikatos sutrikimams kokios taisyklės taikomos, ir šios taisyklės aktualios ne tik dėl ligos išmokų, bet ir dėl paties sveikatos priežiūros sveikimo proceso“, - sako S. Jarmalis.
Vis dėlto S. Jarmalis teigimu, per metus patikrinama apie 40 tūkst. rizikingų atvejų, keturiais iš penkių nedarbingumo pažymėjimas užbaigiamas dar iki gydytojų konsultacinės komisijos arba jos metu. „Tai reiškia, kad šis kontrolės būdas yra labai efektyvus“, - teigia S. Jarmalis.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Ar galima laikyti egzaminą turint nedarbingumo pažymėjimą?
Jei turite nedarbingumo lapelį, vykti į egzaminus negalite. Logika tokia - kad į darbą nueiti negalite, o į egzaminą nuvažiuoti tai jau galite. Jei „Sodra“ patikrintų, ar kas nors paskųstų (dažniausiai daro pavydūs kolegos ir pan.), tuomet „Sodra“ turi teisę nesumokėti.
Nedarbingumo pažymėjimą turintis asmuo įvardijamas kaip pažeidžiantis taisykles, jei jis:
- gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į GKK posėdį;
- nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo;
- neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų;
- atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
- dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo);
- vartojo alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas;
- elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Tačiau, jei žmogaus veiksmai neužtęsia ligos, jeigu jis laikosi gydytojų nurodymų, tai jokio pažeidimo nėra. Tačiau vėlgi, tik gydytojai gali nuspręsti, kokį poveikį žmogaus sveikatai daro vienoks ar kitoks jo elgesys.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), vykdydama nedarbingumo kontrolę, sėkmingai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis. Jau pasirašytos sutartys dėl asmens duomenų teikimo su Vilniaus universitetu bei Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Jų dėka galima nustatyti neakivaizdinio skyriaus studentus, kurie į mokslo įstaigą atvyksta laikyti egzaminų ir įskaitų, būdami laikinai nedarbingi (turėdami gydytojų išduotus nedarbingumo pažymėjimus).
Pasak „Sodros“ direktoriaus pavaduotojo Ričardo Kaminsko, tokie studentai pažeidinėja jiems gydytojo nustatytą gydymo režimą bei elgesio taisykles nedarbingumo metu. „Neretai pasitaiko, kad studentai sąmoningai renkasi ne mokymosi atostogas, bet simuliuoja ligą, taip gaudami nedarbingumo pažymėjimus. Norėčiau perspėti dar nežinančius, kad nustačius tokius „ligonius“, ligos pašalpa iš „Sodros“ biudžeto jiems nebus mokama.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
„Sodros“ kontrolė ir patikrinimai
„Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių.
„Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalime, - teigė J. Bimbirienė. - Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (toliau - GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.“
Beje, vyrauja nuomonė, kad „Sodros“ darbuotojai keliauja tikrinti sergančiųjų į namus, tačiau tai tėra mitas. Mitas yra ir tai, kad „Sodra“ tikrina sergančiųjų sąskaitas. Dar vienas mitas - sergant niekur negalima eiti iš namų.
„Sodra“ nurodo, kad sergantis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė. Vis dėlto būtinybe nelaikomi masiniai renginiai ir kitos pramogos. Būtinybe nelaikomas ir darbas, nes, jei asmuo gali dirbti, „Sodra“ neturi mokėti ligos išmokos.
Galimos pasekmės už taisyklių pažeidimus
Nustačius pažeidimus iš sirgusiojo gali būti atimta ligos išmoka. Tačiau „Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
„Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą“, - nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.
Statistika
„Nedarbingumo pažymų Lietuvoje per metus išduodama apie milijoną, tų, kurie pažeidžia taisykles, per metus nustatome apie 500. Tai yra vienetai, dėl kurių darbdavys susirūpina ir paskui pavyksta tai įrodyti. O per metus apie 30-40 tūkstančių pacientų mes patikriname sistemiškai - ne žmogaus taisyklių pažeidimus, o apskritai yra keliamas klausimas, abejonė, ar žmogus iš tikrųjų serga, - komentavo S. Jarmalis.
2019-aisiais laikinas nedarbingumas buvo nutrauktas dviem tūkstančiams žmonių, tačiau, kaip teigia „Sodros“ atstovai, dažniausiai tokie atvejai nustatomi ne pagal skundus ar prašymus patikrinti, nors tokių atvejų daugėja.
Teisės pamoka „Nepilnamečių darbas: viskas, ką reikia žinoti“ | Darbuotojų kategorijos
| Metai | Nutrauktas nedarbingumas |
|---|---|
| 2019 | 2000 |
Svarbu žinoti, kad „Sodra“ keičiasi informacija ir gauna duomenis, kurie gali būti svarbūs teisei gauti ligos išmoką iš įvairių institucijų bei turi rizikos valdymo informacines sistemas, kurios vertina rizikos veiksnius, nustato įtartinus atvejus ir tais atvejais ligos išmoka neskiriama, ar tokie žmonės kviečiami į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatos ir darbingumo.
tags: #ar #galima #laikyt #egzamina #nedarbingumo