Muzika ir kultūra visada buvo svarbi bendruomenių gyvenimo dalis, o ypač - neįgaliųjų integracijai ir saviraiškai. Šiame straipsnyje panagrinėsime Raguvos neįgaliųjų kaimo kapelos istoriją, kuri prasidėjo nuo kuklios klubo-skaityklos ir išaugo į pripažintą kolektyvą, dalyvaujantį respublikiniuose konkursuose ir garsinantį savo kraštą.
Panevėžio rajono žemėlapis
Klubo-skaityklos įkūrimas ir dramos būrelio susibūrimas
1951 m. Panevėžio rajono kultūros skyrius Breiviškių kaime Juozo Šumskio namuose įsteigė klubą-skaityklą. Įstaigos vadovu buvo paskirtas Vladas Žilys, tada dar septyniolikmetis. Pradžioje knygų skaičius skaitykloje nebuvo didelis - tik apie 360 egzempliorių, ir nemažai jų buvo senos. Pagrindinis Vlado uždavinys buvo organizuoti skaitytojus, kad skaitytų spaudą, kurią laiškininkai ne kasdien ir atnešdavo.
Kadangi buvo nemažai entuziastų, greitai subūrė dramos būrelį. Statė vienveiksmius, dviveiksmius spektaklius, trumpas pjeses, rodė saviems, vežė į Bygailius, Vabalninką, Kupiškio rajoną. Jau 1953 m. buvo 13 narių saviveiklininkų. Iki tol niekur aplinkui nebuvo jokių kultūros namų.
Pirmieji spektakliai ir pripažinimas
Pirmas rimtas parengtas spektaklis - „Šilgalių šeima“. Spektaklis parodytas Bygailių pradinės mokyklos patalpose. Sulaukta labai gero žiūrovų įvertinimo, salė buvo pilna. Koncertuoti vykdavo su arkliais, kuriuos pakinkydavo Vytautas Švelpa iš Pamarnakio. Patyrus pripažinimą, pats kolūkio pirmininkas J. Zabielavičius ėmėsi režisuoti Gogolio „Vedybas“. Premjera vyko Povilo Breivės klojime Breiviškių kaime.
Taip pat skaitykite: Senelių globos namų reorganizacijos Raguvoje
Jau 1953 m. buvo įsteigti dar du klubai-skaityklos. Zabielavičius nupirko malkomis kūrenamą sunkvežimį. Tas sunkvežimis buvo patikėtas Antanui Kopūstui iš Palaukių ir Jurgiui Žinkevičiui iš Vepų, mat kol vienas vairuodavo, kitas nenustodavo kūrenti, nes kitaip sunkvežimis nebūtų važiavęs. Į gastroles važiuodavome nebe arkliuku, o sunkvežimiu. Šis svarbus įvykis meno mėgėjus pavedėjo gerokai toliau už gimtojo kaimo ribų.
Naujų žanrų atsiradimas ir šokių kolektyvo susibūrimas
Suaktyvėjo veikla, gausėjo saviveiklininkų. Dramos veikalai buvo statomi 1952-1954 m., kai dar nebuvo meno vadovų. Vėliau ėmė rastis ir kitų žanrų. 1954 m. susibūrė pirmasis pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas. Panevėžio rajone dar tokių kolektyvų niekur nebuvo. Šokių būrelio pirmieji šokėjai: Aleksas Vidugiris su žmona, Kazimieras Gurklys, Genė Brazdžiūnienė, Antanas Šaparnis, Vanda Morkūnienė, Povilas Žekonis, Ona Meiliūnienė. Šokių vadovas buvo Kazimieras Paštukas, muzikantas Petras Mėdžius.
Repertuare turėjo 11 šokių, nors K. Paštukas nebuvo ragavęs mokslų, metodinės ir kitokios literatūros taipgi neturėjo. O mokė ką atsimindamas iš jaunystės laikų - padespaną, kadrilį ir kitų šokių.
Mišraus choro įkūrimas ir repeticijos
Kaip sakoma, gera pradžia - pusė darbo. Šio kolektyvo pavyzdžiu dar 1959 m. susibūrė mišrus choras, sujungęs 60 žmonių būrį. Ir po du, tris kartus per savaitę rudens žvarbiam lietui drengiant ar šiauriniam stūgaujant, per klampią molynę ar didžiausius vėpūtinius, dažnai po 5-7 km brido jie į repeticiją - pamiršdami geliantį nuovargį, ne visada spėdami ką perkąsti. Nebuvo dar tada autobusų, žinoma, vienas kitas atkrito, išliko ištvermingiausieji, labiausiai mylintys dainą. Pamažu brendo kolektyvas, vis darniau skambėjo balsai, klostėsi savos tradicijos…
Į kultūros namus rinkosi choristai, folklorinio ansamblio nariai, pramoginių šokių atlikėjai - senjorai, repetavo, kapela, vyrų, moterų mišrūs vokaliniai ansambliai. Jaunimo šokių kolektyvas susikūrė 1954 m., buvo 16 žmonių. 1955 m. Panevėžio rajono apžiūroje pelnė pirmąją vietą. Buvome pastebėti ir pakviesti į baigiamąjį koncertą Panevėžio dramos teatro salėje.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Nuo 1958 m. buvusios pradinės mokyklos patalpose, kur vėliau įkurta Paežerio kolūkio valgykla, žmonėms buvo demonstruojami kino filmai. 1958 m. Kiaulėno dvare mūsų jaunimui leista organizuoti šokių vakarus, statyti dramos spektaklius. Apšvietimas vis dar buvo žibalinės lempos. Parodėme N. Ostrovskio „Ne visuomet katinui Užgavėnės“, Žemaitės „Marti“, „Po laukine obelėle“.
Brandus kultūrinis darbas ir sėkmė konkursuose
Kultūros namų zonos apžiūroje 1958 m. 1958 m. 1959 metai buvo brandaus kultūrinio darbo periodas. Paežeriečiai nuo 1965 m. jau dalyvavo kiekvienoje šalies šventėje, koncertavo per nacionalinę ir net per sąjunginę televiziją. Kovo mėn. rajono „Sidabrinių balsų“ konkurse vyrų vokalinis užėmė pirmąją vietą, moterys - antrąją; tarptautiniame konkurse mišrus choras iškovojo vėlgi pirmąją vietą. Balandžio mėn. šokėjai iš Panevėžio grįžo laurais vainikuoti, gegužės mėn. iš Palangoje vykusio jau šalies „Sidabrinių balsų“ konkurso vėl grįžo laureatais. Sėkmė mus lydėjo rajono, zonos, šalies konkursuose.
Geri darbo rezultatai priklausė ne vien nuo saviveiklininkų entuziazmo, bet ir nuo meno vadovų sugebėjimo dirbti su žmonėmis. Nuoširdus ačiū vadovei Danutei Valaitienei, Aleksandrui Lyberiui, Vytautui Malčiui. Jų kantrybė, meilė ne tik dainai ir šokiui, bet ir žmonėms, nuoširdus darbas padėjo įkopti į pirmaujančių gretas. Ypač didelis nuopelnas puoselėjant kultūrinę veiklą buvo kolūkio pirmininko Z. Radišausko, už tai apdovanotas „Kultūros žymūno ženklu“. Jis pats dainavo chore nuo pat pirmų dienų ir rūpinosi, kad su kolūkio autobusais būtų atvežti į repeticijas kiti dalyviai.
Kultūros namų atidarymas Paežeryje
O Paežeryje 1960 m. vasario 19 d. sekretorės Zinos Meškonytės iniciatyva, pritariant kolūkio pirmininkui J. Zabielavičiui, atidaryti kultūros namai. Tada jau buvo geros sąlygos meno saviveiklai. Visą elektros instaliaciją atliko vyr. 1962 m. 1980 m. V. „Labai mylėjau savo darbą ir jį supančius žmones. Stengiausi viską matyti ir žinoti, kas dedasi apylinkėje. Rūpinausi švietimo ir kultūros reikalais.
1991 m. iširus kolūkiams buvo sudėtingas laikotarpis Lietuvos kultūriniame gyvenime, taip pat ir Tiltagaliuose. Šiuo laikotarpiu (1990‒1992 ) kultūros namų direktore dirbo Regina Matuzevičienė, nuo 1993 m. 2004 m. Panevėžio rajone įvyko reorganizacija. 2005 m. 2006 m. Tiltagalių kultūros centro Karsakiškio padalinio orkestras „Karsakiškio garsas“ tapo šalies laureatu ir pelnė „Aukso paukštės“ nominaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Tiltagalių kultūros centro veikla
2006 m. 2007 m. 2013 m. Tiltagalių kultūros centras renovuotas ir pradėjo vykdyti Tiltagaliuose universalaus daugiafunkcio centro (UDC) veiklas. 2014 m. 2015 m. 2017 m. 2017 m. 2018 m. Tiltagalių kultūros centro Geležių padalinio įgyvendintas projektas pilietinė iniciatyva „Tautinio Nepriklausomybės šaliko mezgimas“, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Miestelį vienijanti veikla išaugo iki pilietinės iniciatyvos, kuri netrukus pasklido po Panevėžio regioną.
2018 m. 2019 m. solistė Ieva Skupaitė (vad. 2019 m. 2019 m. 2020 m. 2020 m. 2021 m. 2021 m. 2021 m. Tiltagalių kultūros centro vaikų teatras su spektakliu „Sibiro haiku“ (vad. 2021 m. 2021 m. 2021 m. 2011-2019 m. 2013 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2021 m.
Alternatyvios mados festivalis „Pašėlęs ruduo“
Vienas iš didžiausių metų renginių yra kraštiečių šventė Antaninės - šienapjūtės pradžios šventė. Vienas iš populiariausių ir išskirtinių renginių - alternatyvios mados festivalis „Pašėlęs ruduo“, kuriame pristatomos mados iš augalų. 2010 m. Tiltagaliuose įvyko pirmasis labai daug dėmesio sulaukęs renginys - alternatyvios mados festivalis-konkursas „Pašėlęs ruduo“.
Šiandien Raguvos neįgaliųjų kaimo kapelos istorija tęsiasi, įkvepiant naujas kartas muzikuoti ir puoselėti savo krašto kultūrą. Jų pasiekimai rodo, kad atsidavimas, sunkus darbas ir meilė muzikai gali nuvesti į dideles aukštumas, nepaisant jokių sunkumų.
tags: #raguvos #neigaliuju #kaimo #kapela