Smurtas artimoje aplinkoje - tai skaudi ir dažnai nutylima problema, palietusi daugelį visuomenės narių. Nors dažniausiai įsivaizduojama, kad smurto aukos yra moterys, vyrai taip pat gali patirti įvairių formų smurtą, ypač psichologinį. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto prieš vyrus požymius, jo pasekmes bei galimybes gauti pagalbą.
Ką reiškia smurtas šeimoje?
Pagrindinis smurto artimoje aplinkoje požymis yra tas, kad jis vyksta tarp bendro būsto gyventojų - partnerių, vaikų ar pagyvenusių žmonių. Didžiausia rizika kyla moterims. Pranešama, kad net daugiau nei trečdalis moterų savo gyvenime yra patyrusios tam tikrą smurto artimoje aplinkoje formą. Pažeidžiamoms grupėms taip pat priklauso pagyvenę žmonės, neįgalieji ir vaikai. Nemaža dalis smurto šeimoje patiriama ir prieš vyrus.
Smurto šeimoje formos
- Fizinis smurtas (mušimas, spardymas kojomis, plaukų tempimas).
- Psichologinis smurtas (žeminimas, ignoravimas).
- Žodinis smurtas (keiksmai, įžeidinėjimai).
- Ekonominis smurtas (asmeninių daiktų naikinimas, piniginė pašalpa).
- Socialinis smurtas (trukdymas bendrauti su išoriniu pasauliu, namų areštas).
- Seksualinis smurtas (seksualinis prievartavimas, išžaginimas).
Psichologinio smurto prieš vyrus požymiai
Psichologinis smurtas - tai nebūtinai fizinis smurtas, o elgesys, kai vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Tai apima įvairius veiksmus ir žodžius, kuriais žmogus žeminamas, menkinamas, kontroliuojamas ar bauginamas. Psichologinis smurtas nepalieka fizinių žaizdų, tačiau žaloja aukos psichiką ir emocinę būklę.
- Žodiniai užgauliojimai: žeminantys komentarai, šaipymasis, keiksmai, kritika, ypač viešumoje.
- Kontroliavimas: aukos veiksmų, bendravimo, išlaidų ar net minčių kontrolė.
- Izoliavimas: aukos atskyrimas nuo socialinio tinklo, draudimas bendrauti su artimaisiais.
- Manipuliavimas: kaltės, atsiprašymų, emocinio šantažo strategijos.
- Baudimas per seksą: atsisakymas mylėtis arba prievarta.
- Emocinis šantažas: grasinimai savižudybe, siekiant kontroliuoti.
Psichologinio smurto pasekmės
- Psichikos sveikatos problemos: depresija, nerimo sutrikimai, potrauminio streso sindromas (PTSS) ar kitos psichikos sveikatos problemos.
- Sumažėjęs savivertės jausmas: auka praranda pasitikėjimą savimi ir savo vertę.
- Sunkumai užmezgant ir palaikant sveikus santykius.
- Fizinės sveikatos problemos: ilgalaikis stresas gali sukelti virškinimo sutrikimus, lėtinį skausmą ar kitas somatines problemas.
- Savęs žalojimas ar savižudybė: kraštutiniais atvejais psichologinis smurtas gali paskatinti auką žaloti save ar net nusižudyti.
Stereotipai, stigmatizacija ir vyrai kaip aukos
Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, kurie trukdo pripažinti vyrų patiriamą smurtą. Dažnai manoma, kad vyrai turi būti stiprūs ir negali būti aukomis. Dėl to vyrai vengia kreiptis pagalbos, bijodami būti pasmerkti ar išjuokti. Taip pat, psichologinį smurtą prieš vyrus sunkiau įrodyti, nes jis nepalieka fizinių žymių.
Vyrų artimoje aplinkoje patiriamas smurtas taip pat yra stigmatizuojamas. Kadangi apie tai, kad vyrai namuose taip pat gali patirti fizinį, psichologinį, ekonominį artimųjų smurtą nėra plačiai kalbama, ieškoti profesionalios pagalbos vis dar atrodo nepriimtina. Be to, visuomenėje dominuojančios vyriškumo normos neleidžia nukentėjusiems vyrams parodyti savo pažeidžiamumo.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Kaip atpažinti emocinį smurtą ir ką daryti
- Pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai, kas vyksta, yra emocinis smurtas.
- Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja.
- Nepraraskite savitvardos - emociškai smurtaujantys žmonės puikiai manipuliuoja.
- Jei smurtas nestiprus ir epizodinis, ramus ir aiškus pokalbis kartais gali padėti.
- Jei situacija grėsminga, kreipkitės į policiją.
- Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus.
- Jei nusprendėte nutraukti santykius, pasirūpinkite saugia vieta sau ir vaikams.
- Pasvarstykite, ar patys nesate smurtautojas - sąmoningumas gali padėti keistis.
Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) teikia įvairias pagalbos rūšis: informavimo ir konsultavimo, tarpininkavimo, asmens palydėjimo, ekspertinio vertinimo, specializuotos psichologo pagalbos bei specializuotos teisininko pagalbos. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai siūlo pagalbą visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje. Tiesiogiai susisiekite su artimiausia organizacija, atliekančia SKPC funkcijas - iš viso yra 14 organizacijų.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs pranešimą iš policijos apie smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas susisiekia su nuo smurto nukentėjusiu asmeniu ir pasiūlo nemokamą ir anonimišką konsultanto, psichologo ir teisininko pagalbą. Į SKPC galima kreiptis ir asmeniškai. SKPC konsultantai, psichologai ir teisininkai teikia emocinę paramą, informuoja ir konsultuoja smurtą patyrusius asmenis jiems aktualiais klausimais, padeda parengti reikalingus dokumentus, tarpininkauja dėl paslaugų teikimo kitose įstaigose.
Visa Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistų teikiama pagalba yra KONFIDENCIALI ir NEMOKAMA, teikiama tiek nuotolinėmis priemonėmis, tiek ir susitikus. ✅ Konsultacijos teikiamos darbo dienomis nuo 8 iki 18 val. ✅ Pagalba teikiama lietuvių ir rusų kalbomis.
Vyrų krizių centrai ir specializuota pagalba vyrams
Vyrų krizių centrai specializuojasi teikiant pagalbą vyrams, patiriantiems įvairias krizes, įskaitant smurtą. Nuo 2017 m. gruodžio mėn. psichologinė pagalba vyrams teikiama K. Donelaičio g. Kauno apskrities vyrų krizių centre. Nemokamos psichologo konsultacijos teikiamos darbo dienomis ir darbo valandomis.
Vyrų pagalbos linijos ir nuotolinė pagalba: 2025 metais toliau teikiama nuotolinė nemokama anonimiška kompleksinė pagalba Lietuvos vyrams. Internetinės psichoterapijos diskretiškumas gali būti svarbus, ypač per pirmuosius susitikimus.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Praktiniai apribojimai ir finansavimo iššūkiai
Net padėti norintiems vyrų krizių centrams nepakanka lėšų ir tai yra pagrindinė veiklą ribojanti problema. Pavyzdžiui, Kauno apskrities vyrų krizių centre nukentėjusius nuo smurto vyrus stengiamasi įtraukti arba į savižudybių prevencijos, arba į kompleksinės pagalbos šeimai programą. Išskirtinai nukentėjusiems nuo smurto asmenims finansavimas neskiriamas. Minėtos programos veikia vos 70 valandų per mėnesį ir sunku sutalpinti visus programos profilį atitinkančius vyrus, todėl patyrusiems smurtą vietos beveik nelieka.
Dar didesnė problema yra pirminė pagalba, nes ne visi vyrų krizių centrai patys siūlo psichologų ir teisininkų konsultacijas. Kai šiais klausimais bendradarbiaujama su kitomis organizacijomis ar rajono savivaldybe, procesas pailgėja ir pagalba nebėra suteikiama svarbiausiu momentu, o padėti, jei vyrui namie kyla pavojus ir reikalinga laikina nakvynės vieta, nėra galimybių. Ribotas biudžetas įstumia centrus į besisukantį ratą - vengiama reklamuoti centrus, viešai nekalbama apie tai, kad vyrams atsidurti aukos pozicijoje ir ieškoti pagalbos nėra gėdinga, nes po kiekvieno straipsnio žiniasklaidoje kreipimųsi padaugėja.
Prevencinės programos ir elgesio pokyčiai
Kalbant apie pagalbą vyrams, daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama smurtinio elgesio keitimo programoms. Intervencinė programa smurtautojams šeimoje - tai Stepono Batoro fondo parengta Grupinė elgesio pataisos programa, kuri remiasi feministiniu-psichoedukaciniu modeliu. Pagrindinė šio modelio idėja - galios ir kontrolės ratas, dažniausiai naudojamas vyrų prieš žmonas ar partneres.
Programos dalyvėms pateikiama teorinė medžiaga apie smurto artimoje aplinkoje formas. Atliekamos smurtinio elgesio atvejo teorinės analizės, namų darbai. Jų metu dalyvės atlieka naudoto smurto atvejo teorines analizes, jas pristato ir aptaria grupėje. Taip pat grupėje vyksta elgesio be smurto inscenizacijos. Programos metu dalyvės nuolat pildo ir atnaujina asmeninius saugumo planus, padedančius atpažinti smurtinį elgesį sukeliančius dirgiklius.
Programoje keliamas reikalavimas, kad užsiėmimus vestų du žmonės (vyras ir moteris), kurie rodo vyro ir moters bendradarbiavimą ir sukuria galimybę pristatyti vyro ir moters požiūrį. Toks vadinamasis Duluto modelis yra taikomas daugelyje šalių.
Taip pat skaitykite: Vyro psichologinio smurto pasekmės
Prevencija, viešinimas ir pokyčiai visuomenės požiūryje
Visuomenė tampa atviresnė ir kalba šia skaudžia tema. Vis daugiau žmonių atpažįsta smurtą ir išdrįsta kreiptis pagalbos, o kas jos ieško, jiems galima padėti. Keičiasi ir vyrų nuostatos. Jie daug atviresni atrasdami ir priimdami pagalbą nei anksčiau. Šiuos pokyčius lėmė įgyvendinamos viešinimo kampanijos prieš smurtą, reklama, žiniasklaida.
Pasak specialistų, kai vyksta smurto prevencijos viešinimo kampanija, kreipimųsi skaičius išauga dvigubai ar trigubai. Žinojimas, kad žmonės turi kur kreiptis, kam paskambinti, skatina juos atrasti pagalbą. Šios istorijos labai stipriai paveikia ir paskatina vyrus kreiptis pagalbos ir spręsti asmenines problemas, įveikti krizes.
Kaip psichoterapija ir internetinė terapija gali padėti
Psichoterapijos tikslas yra ne tik supratimas ir parama, bet ir vidinių išteklių bei pasitikėjimo savimi suaktyvinimas. Psichoterapinis procesas padės suprasti, kaip veikia jūsų santykių dinamika. Internetinė psichoterapija suteikia galimybę susisiekti su ekspertu iš bet kurios vietos, o jos diskretiškumas gali būti svarbus klientui, ypač per pirmuosius susitikimus.
Psichoterapeutas gali būti pirmasis žmogus, kuriuo pasitikite, arba žmogus, su kuriuo galite išgyventi buvusių santykių pasekmes. Profesionalė pagalba smurtą patiriantiems ar patyrusiems asmenims yra itin reikalinga, ypač dėl to, kad neretai smurtas veda prie depresijos, potrauminio streso sutrikimo, sumažėjusios savigarbos, kaltės ir gėdos jausmo.
Ką daryti dabar - trumpas veiksmų planas
- Jei jaučiate grėsmę gyvybei, nedelsdami kreipkitės į policiją.
- Susisiekite su artimiausiu Specializuotos kompleksinės pagalbos centru (SKPC) arba vyrų krizių centru.
- Ieškokite psichologinės pagalbos: gyvai arba internetu, anonimiškai jei reikia.
- Sudarykite saugos planą ir, jei reikia, pasirūpinkite laikina nakvyne.
- Kreipkitės pagalbos ir paramos iš artimųjų, draugų ar kolegų.
- Apsvarstykite galimybę dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose, jeigu tai aktualu.
| Paslauga | Teikėjas | Ypatumai |
|---|---|---|
| Emocinė parama | SKPC, vyrų krizių centrai | Nemokama, konfidenciali, darbo dienomis |
| Psichologo konsultacijos | SKPC, psichoterapeutai | Gyvai arba nuotoliniu būdu, KET modelis |
| Teisinė pagalba | SKPC teisininkai | Dokumentų rengimas, teisinės konsultacijos |
| Elgesio keitimo programos | Intervencinės programos, Batoro fondo programos | Grupinės programos, Duluto modelis |
Specialistai teigia, kad įveikti ar pasitraukti iš smurtinių santykių nėra lengva, bet - įmanoma, o išeitis yra, jei pakanka motyvacijos, ieškoma sprendimų ir priimama pagalba. Svarbu atpažinti smurtą, pripažinti savo poreikį pagalbai ir pasinaudoti esamomis institucijomis bei programomis.