Valstybinis Socialinis Draudimas: Kas Moka ir Už Ką?

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - tai valstybės mokestis dirbantiems asmenims, skirtas valstybės gyventojų socialinei gerovei palaikyti. Šį mokestį galima vadinti pensijų, motinystės, sergančių asmenų bei nedarbo išmokų mokesčiu (nereikia painioti su sergančių asmenų gydymu - VSD mokestis skirtas tik išmokoms ir jų administravimui).

Anksčiau socialinio draudimo mokesčiai buvo vadinami tiesiog „Sodros“ mokesčiais, ir buvo bendri tiek sveikatos apsaugai, tiek kitoms socialinėms reikmėms. Tiek „Sodros“, tiek PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetai yra atskiri nuo valstybės bendro biudžeto, kaip ir atskiras jų surinkimas bei administravimas.

PSD (privalomasis sveikatos draudimas) - tai valstybės mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau - SDĮ).

Bendras VSD mokestis lyginant su PSD yra ženkliai didesnis, tačiau tą nesunku paaiškinti, žinant jog esminė šio mokesčio dalis nukeliauja pensijoms išmokėti.

Valstybinio socialinio draudimo įmoka (angl. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dydis, darbuotojo ir darbdavio mokamų įmokų santykis skiriasi įvairiose šalyse.

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos magistro programos

Mokantieji valstybinio socialinio draudimo įmokas yra laikomi apdraustais šiuo draudimu ir gali pretenduoti į valstybės pensiją, nedarbo ir kitas pašalpas.

Valstybinio socialinio draudimo įmoka labiau atitinka valstybinio mokesčio ar subsidijos, o ne draudimo įmokos požymius: ji yra privaloma, mokama į valstybinį fondą, gaunamos išmokos nėra susijusios arba mažai susijusios su įmokų dydžiu.

Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai). Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD yra atskaičiuojamas nuo atlyginimo.

Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas.

VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %. VSD įmokos apima darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą bei privalomąjį sveikatos draudimą. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas - 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc.

Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema

Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms).

Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų, t. p.

Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas.

Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse).

21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.

Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas: kas tai?

Kas yra draustas PSD?

PSD (privalomasis sveikatos draudimas) žmonėms suteikia teisę į sveikatos draudimo paslaugas nemokamai (realiai, tik didžiajai daliai paslaugų). Jei asmuo nėra draustas šiuo draudimu, jis už gydymo paslaugas turi susimokėti pats. Paprastai sakant, žmogui nuėjus, kad ir į polikliniką, jam bus išrašomos sąskaitos už suteiktas paslaugas.

Socialiai remtini asmenys. Nepapuolantys į šias grupes asmenys, norėdami naudotis valstybinėmis sveikatos sistemos paslaugomis nemokamai, PSD įmokas turi mokėti savarankiškai.

PSD įmokų dydis susijęs su minimaliu darbo užmokesčiu, ir kartu su pastaruoju dažnai kinta. Taip pat, skirtingoms asmenų kategorijoms (priklausomai nuo veiklos pobūdžio) yra nustatytas skirtingas mokesčio tarifas.

Mokesčio mokėtojai - Fiziniai asmenys VMI iki 2015-12-31 administruoja:

• Ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių: žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra mažesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai (toliau - EDV) arba žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai;
• Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla pagal verslo liudijimą ir Savarankiškai besidraudžiančių asmenų PSD įmokas.

Mokesčio tarifai

Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų PSD įmokos:

Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra 2 ir mažiau EDV (nesvarbu, ar tokie gyventojai yra PVM mokėtojai, ar ne), patys už save kas mėnesį moka fiksuotas 3 proc. minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas.

• Nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 nustatyta minimalioji mėnesinė alga - 300 Eur, taigi mėnesinė PSD įmoka - 9 Eur (300 Eur x 3 proc.);
• Nuo 2015-07-01 nustatyta minimalioji mėnesinė alga ­- 325 Eur, taigi mėnesinė PSD įmoka - 10 Eur (325 Eur x 3 proc.),

Šių gyventojų metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 3 proc. 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, taigi metinė 2015 metų mokestinio laikotarpio PSD įmokų suma ― 114 Eur (9 Eur x 6 mėn.+ 10 Eur x 6 mėn.).

Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra didesnis negu 2 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai, patys už save kas mėnesį moka fiksuotas 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas.

• Nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 nustatyta minimalioji mėnesinė alga - 300 Eur, taigi mėnesinė PSD įmoka - 27 Eur (300 Eur x 9 proc..),
• Nuo 2015-07-01 nustatyta minimalioji mėnesinė alga ­- 325 Eur, taigi mėnesinė PSD įmoka - 29 Eur (325 Eur x 9 proc.)

Šių gyventojų metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, todėl 2015 metų mokestinio laikotarpio metinė PSD įmoka - 336 Eur (27 Eur x 6 mėn. + 29 Eur x 6 mėn.).

Fiziniai asmenys, kurie vykdo individualią veiklą įsigiję verslo liudijimus, kas mėnesį moka fiksuotas 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos,galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas.

Šių gyventojų metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, todėl 2015 metų mokestinio laikotarpio metinė PSD įmokų suma ― 336 Eur (27 Eur x 6 mėn. + 29 Eur x 6 mėn.).

• Nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 nustatyta minimalioji mėnesinė alga - 300Eur, taigi mėnesinė PSD įmoka - 27 Eur (300 Eur x 9 proc.);
• Nuo 2015-07-01 nustatyta minimalioji mėnesinė alga ­- 325 Eur, taigi mėnesinė PSD įmoka - 29 Eur (325 Eur x 9 proc.)

Savarankiškai besidraudžiančių asmenų PSD įmokos:

Pagal SDĮ 17 str. 9 dalį asmenys, nepriklausantys minėto straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse išvardintiems draudžiamiems asmenims ir nedraudžiami PSD valstybės lėšomis (SDĮ 6 str. 4 dalis), už save kas mėnesį moka fiksuotas 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas.

• Nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 nustatyta minimalioji mėnesinė alga - 300 Eur, taigi mėnesinė PSD įmoka - 27 Eur (300 Eur x 9 proc.);
• Nuo 2015-07-01 nustatyta minimalioji mėnesinė alga ­- 325 Eur, taigi mėnesinė PSD įmoka - 29 Eur (325 Eur x 9 proc.).

Asmenų, kurie draudžiasi savarankiškai, metinė PSD įmoka negali būti mažesnė kaip 9 proc. 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, todėl metinė 2015 metų mokestinio laikotarpio PSD įmokų suma - 336 Eur (27 Eur x 6 mėn.+ 29 Eur x 6 mėn.).

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

• Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra mažesnis kaip 2 EDV, gali PSD įmokų nemokėti, jeigu yra apsidraudę kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje: priklauso SDĮ 17 str. 1-5 dalyse išvardintiems asmenims arba yra apdrausti valstybės lėšomis.
• Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai, gali PSD įmokų nemokėti, jeigu yra apsidraudę kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje: priklauso SDĮ 17 str. 1-8 dalyse išvardintiems asmenims arba yra apdrausti valstybės lėšomis.
• Fiziniams asmenims, kurie vykdo individualią veiklą įsigiję verslo liudijimus ir tuo pačiu priklauso asmenims, nurodytiems SDĮ 17 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje arba (ir) kurie patenka į apdraustųjų valstybės lėšomis sąrašą (nurodyti SDĮ 6 str. 4 dalyje), PSD įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, t. y. jie PSD įmokas už verslo liudijimą moka tik už tas kalendorinio mėnesio dienas, kuriomis turi galiojantį verslo liudijimą. Dienos įmoka apskaičiuojama taip: kalendorinio mėnesio įmokos dydis dalijamas iš to mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginama iš verslo liudijime nurodytų to mėnesio dienų skaičiaus.
• Kai gyventojas įsigyja verslo liudijimą, kuris yra skirtas nekilnojamojo pagal prigimtį turto nuomai kitiems gyventojams, PSD įmokos už šį verslo liudijimą nemokamos, nes nelaikoma, kad gyventojas vykdo individualią veiklą.

Deklaravimas ir sumokėjimas: Mėnesio PSD įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos.

Fiziniai asmenys, kurie vykdo individualią veiklą įsigiję verslo liudijimą, PSD įmokas už mėnesius, už kuriuos jie moka ir (arba) už juos yra mokamos SDĮ 17 str. 1,2,6 dalyse nurodytos PSD įmokos arba (ir) patenka į apdraustųjų valstybės lėšomis sąrašą (SDĮ 6 str. 4 dalyje nurodyti asmenys), turi teisę sumokėti kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos.

Nuo 2016-01-01 visas PSD įmokas administruoja Sodra. Daugiau informacijos www.sodra.lt

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kompetencijai priskirtais klausimais konsultacijas ir informaciją galima gauti telefonu 8 5 2364100 arba VLK tinklapyje.

Prasta demografinė sudėtis - palyginti daug pensinio amžiaus žmonių lyginant su dirbančių asmenų skaičiumi. Tokia situacija susiklostė dėl palyginti nedidelio gimstamumo bei didelės darbingo amžiaus gyventojų emigracijos į kitas šalis. Šią problemą spręsti galima kelias būdais: stabdant emigraciją ir skatinant imigraciją, mažinant nedarbą, bei didinant pensinį amžių.

Didelė dalis "vokeliuose" mokamų atlyginimų (šešėlinė ekonomika) - didina mokesčių naštą sąžiningai juos mokantiems piliečiams.

Dabar galima atkreipti dėmesį į tai, kad techniškai, didžiąją dalį (dirbantiems pagal darbo sutartį, praktiškai - visą dalį) šių mokesčių sumoka darbdavys, tai darydamas kiekvieną mėnesį, o už pavėlavimą skaičiuojami delspinigiai.

Kaip jau minėta, šių mokesčių administravimo sistemos tikrai painios, bet reikia tikėtis, kada nors jos taps skaidresnėmis.

Mokesčiai susiję su darbuotojo atlyginimu pagal darbo sutartį 2019:

1. Mokesčiai, nuskaičiuojami nuo darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Šie mokesčiai vadinami darbuotojo mokamais mokesčiais (techniškai šiuos mokesčius sumoka darbdavys), o padidėjus mokesčiams, bet nepasikeitus sutartam darbo užmokesčiui, realus gautas atlyginimas sumažės.
   • Gyventojų pajamų mokestis - 20%/27% (didesnis tarifas tik retais atvejais).
   • Sveikatos draudimas (PSD) - 6,98%.
   • Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - 12,52%. Mokestis "Sodros" biudžetui.
2. Mokesčiai, papildomai priskaičiuojami prie darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ (tai sutartyje nurodytas atlyginimas kartu su priedais). Tokie mokesčiai vadinami darbdavio mokamais mokesčiais (techniškai visus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius sumoka darbdavys, o realiai darbuotojai). Pasikeitus šiems mokesčiams darbuotojo realus gaunamas darbo užmokestis nesikeičia.
   • Įmokos į Garantinį fondą - 0,16%.
   • Įmokos į Ilgalaikio (ne)darbo išmokų fondą - 0,16%.

VSD mokestis, kuris dažnai vadinamas tiesiog "Sodros" mokesčiu, turi mokėti ne tik gaunantys atlyginimą, bet ir dirbantys savarankiškai. Kiekvienai iš šių veiklų nustatytas atskiras VSD mokesčio tarifas (kuris nuo 2017 metų reikšmingai keitėsi), taip pat jo dydis priklauso nuo to, ar mokėtojas papildomai kaupia II-os pakopos pensijų fonde (tokiu atveju įmoka didėja 2 proc.).

Žr. Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys). Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pvz., Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys). Motinystės (tėvystės) socialinis draudimas moka pašalpas moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, t. p.

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos.

6 straipsnis.

1. Nesukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (toliau - senatvės pensijos amžius) ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų, Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė, žvalgybos pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai arba partneriai (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau - partneris) - tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, specialiuoju atašė ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas, ar specialusis atašė perkeltas ar priimtas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su žvalgybos pareigūnu, profesinės karo tarnybos kariu, jeigu žvalgybos pareigūnas laikinai perkeltas tarnauti ar profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis arba partneris draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo profesinės tarnybos kario pareiginės algos ar žvalgybos pareigūno tarnybinio atlyginimo arba valstybės tarnautojo, specialiojo atašė ar pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens darbo užmokesčio, arba Respublikos Prezidento darbo užmokesčio, o kai pareiginės algos, tarnybinio atlyginimo ar darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, - nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Deleguotų asmenų sutuoktiniai arba partneriai draudžiami tik tuo atveju, jeigu deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija.
2. Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma.
3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš asmens su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos trečio ar ketvirto lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio asmens su negalia globėju, rūpintoju ar aprūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį asmenį su negalia (teikiantys jam pagalbą namuose), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jeigu jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.
4. Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
5. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus mažesnė už atitinkamų metų 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.
6. Gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, jų darbo laikotarpiu draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokas šiuo atveju privalo mokėti draudėjai.
7. Sportininkai, kuriems Lietuvos Respublikos sporto įstatymo nustatyta tvarka yra mokama valstybės stipendija, neviršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Sportininkai, kuriems Sporto įstatymo nustatyta tvarka yra mokama valstybės stipendija, viršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo pagal Sporto įstatymą mokamos valstybės stipendijos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų.

tags: #valstybinis #socialinis #draudimas #moketojai