Šiame straipsnyje apžvelgiami tyrimai, atlikti siekiant įvertinti savarankiškumą ir pažinimo funkcijas globos namuose gyvenančių asmenų tarpe, bei ergoterapijos poveikį šiems rodikliams.
Tyrimas Utenos Socialinės Globos Namuose
Tyrimo Metodika
2016 m. vasario 1 d. - 2016 m. rugpjūčio 15 d. VšĮ Utenos socialinės globos namuose buvo atliktas 40 asmenų tyrimas.
Atsitiktinės atrankos būdu jie buvo suskirstyti į įprasto poveikio ir tiriamąją grupes.
Įprasto poveikio grupės asmenims buvo taikoma įprasta ergoterapija, paremta pratimų kartojimu - 5k./sav., keturias savaites.
Tiriamosios grupės asmenims buvo taikoma įprasta ergoterapija - 3 k./sav., kartu diferenciniu mokymu grįstu lavinimu - 2 k./sav., keturias savaites.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti socialinį savarankiškumą?
Pažinimo funkcijų vertinimui buvo naudojamas Monrealio kognityvinis testas (MoCA - LT).
Savarankiškumo vertinimui buvo naudojama Instrumentinės kasdienės veiklos anketa (IKVA).
Papildomų duomenų rinkimui (lytis, amžius, išsilavinimas) buvo naudojama autorės sudaryta anketa.
Duomenims analizuoti buvo naudota SPSS Statistics 22. 0 programos versija.
Duomenys pateikti kaip aritmetinis vidurkis ± standartinė paklaida (SD).
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti autistiško vaiko savarankiškumą?
Tyrimo Dalyviai
Tyrime dalyvavo 40 asmenų, gyvenančių socialinės globos namuose.
Įprasto poveikio grupėje buvo 5 vyrai (68,2 ± 2,63 metų amžiaus) ir 12 moterų (70,83 ± 1,46 metų amžiaus).
Tiriamąją grupę sudarė 10 vyrų (66,5 ± 2,78 metų amžiaus) ir 13 moterų ( 73,23 ± 2,34 metų amžiaus).
Tyrimo Uždaviniai
- Įvertinti globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijas ir savarankiškumą taikant įprastą ergoterapiją.
- Įvertinti globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijas ir savarankiškumą taikant įprastą ergoterapiją kartu su diferenciniu mokymu grįstu lavinimu.
Tyrimo Išvados
- Visų asmenų, kuriems buvo taikyta įprasta ergoterapija savarankiškumas ir 4 (iš 7) pažinimo funkcijų rodikliai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05).
- Visų asmenų, po įprastos ergoterapijos ir diferenciniu mokymu grįsto lavinimo, savarankiškumas ir visi pažinimo funkcijų rodikliai reikšmingai pagerėjo, išskyrus įvardijimą (p < 0,05).
- Visų asmenų savarankiškumas po taikytų metodų reikšmingai pagerėjo (p < 0,05).
Tyrimas Kauno Vaikų Raidos Klinikoje "Lopšelis"
Tyrimo Metodika ir Dalyviai
Tyrimas buvo atliktas 2009 metų gruodžio - 2010 metų kovo mėnesiais Kauno vaikų raidos klinikoje „Lopšelis“ kūdikių namų skyriaus trijose grupėse.
Pirmosios dalies tyrime dalyvavo 38 vaikai: 21 berniukas (55,3 proc.) ir 17 mergaičių (44,7 proc.).
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų socialinis savarankiškumas: iššūkiai ir sprendimai
Tiriamųjų amžius buvo nuo 6 iki 45 mėnesių.
Antroje dalyje atlikus gautų duomenų analizę, buvo atrinkta 10 vaikų: 6 berniukai (60 proc.) ir 4 mergaitės (40 proc.), kurių smulkiosios motorikos raida buvo sulėtėjusi arba atsilikusi labiau negu savarankiškumo raida.
Šiems vaikams kūdikių globos namuose buvo taikyta ergoterapija.
Tiriamųjų amžius buvo nuo 11 iki 29 mėnesių.
Tyrimo Rezultatai
Vertinant smulkiąją motoriką, apskaičiavome, jog 22 vaikai (57,9 proc.) buvo normalios raidos, 13 vaikų (34,2 proc.) nustatėme raidos sulėtėjimą, o 3 vaikams (7,9 proc.) - raidos atsilikimą.
Vertinant vaikų, augančių kūdikių globos namuose, savarankiškumą, nustatėme, jog 25 vaikai (65,8 proc.) buvo normalios raidos, 12 vaikų (31,6 proc.) nustatėme raidos sulėtėjimą, o 1 vaikui (2,6 proc.) - raidos atsilikimą.
Tiek vaiko savarankiškumas, tiek smulkioji motorika priklauso nuo vaiko amžiaus (kinta vaikui augant).
Norint įvertinti pasikeitusių gyvenimo sąlygų įtaką vaiko vystimuisi nepriklausomai nuo amžiaus, sukūrėme naują požymį - kurią dalį savo gyvenimo (procentais) vaikai gyvena kūdikių globos namuose.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo ilgiau vaikas gyvena kūdikių globos namuose, tuo jo savarankiškumas ir smulkioji motorika silpnėja.
Išanalizavus sensorinės integracijos sutrikimų vertinimo anketos rezultatus, buvo suskaičiuotas suminis 9 sričių balas.
Jis kito nuo 55 iki 95 balų, suminio balo vidurkis 76,2 balai.
Sensorinės integracijos sutrikimų įverčio (suminio balo) ir laiko, kurį vaikai praleido kūdikių globos namuose koreliacijos koeficientas r=0,35, p=0,08.
Taigi su 90 proc. patikimumu galima tvirtinti, kuo ilgiau vaikas gyveno kūdikių globos namuose, tuo sensorinės integracijos sutrikimai yra ryškesni.
Buvo skaičiuojamas ergoterapijos efektyvumas vaikams, augantiems kūdikių globos namuose, kuriems buvo taikyta ergoterapija.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo ilgiau vaikas gyveno kūdikių globos namuose, tuo ergoterpijos poveikis buvo mažesnis: koreliacijos koeficientas r=-0,46, p=0,19 (statistiškai reikšmingo rezultato negavome matomai dėl mažos tyrimo imties).
Kontroliuojant pagal amžių, dalinis koreliacijos koeficientas r=-0,59, p=0,097.
Taigi su 90 proc.
Sensorinio apdorojimo sutrikimas: ergoterapijos demonstracija
Tyrimo Išvados (Kauno Klinika)
- Didelei daliai kūdikių (20 (42,1 proc.)), augančių globos namuose, sutrinka smulkiosios motorikos funkcijų raida: 13 vaikų (34,2 proc.) nustatytas smulkiosios motorikos raidos sulėtėjimas, 3 vaikams (7,9 proc.) - raidos atsilikimas.
- Kūdikiams, augantiems globos namuose, sutrinka savarankiškumo įgūdžių raida. Nustatyta, jog 12 vaikų (31,6 proc.) būdingas savarankiškumo įgūdžių raidos sulėtėjimas, o 1 vaikui (2,6 proc.) - raidos atsilikimas.
- Kūdikiai, augantys globos namuose, turi sensorinės integracijos sutrikimų. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 9 (35 proc.) respondentai turi nežymių sensorinės integracijos sutrikimų, 10 (38 proc.) tiriamųjų pasižymi vidutinio lygio sensorinės integracijos sutrikimais, o 1 (4 proc.) respondentui sensorinės integracijos sutrikimai yra žymūs.
Globotinių Nuomonės apie Gyvenimą Bendruomeniniuose Vaikų Globos Namuose (BVGN)
Didelių globos namų pertvarka Lietuvoje yra sulaukusi įvairių vertinimų. Ne paslaptis, kad dažniausiai griežtai neigiamai ją vertina gyventojai, šalia kurių ketinama statyti grupinio gyvenimo namus.
Tačiau socialiniai darbuotojai, padedantys proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms integruotis bendruomenėje, pasakoja, kad praktikoje pradinį šaltuką galiausiai įveikia tiesioginė patirtis - iš esmės visais atvejais kaimynų nuostatos pasikeičia susipažinus ir pabendravus su neįgaliaisiais.
Socialiniai darbuotojai ir grupinio gyvenimo namų bei apsaugoto būsto gyventojai buvo apklausti tyrime apie pertvarkos eigą.
Iš viso apklausti 105 gyventojai, įsikūrę grupinio gyvenimo namuose, 8 - apsaugotame būste ir 15 negalią turintiems žmonėms padedančių socialinių darbuotojų.
Iš 105 apklaustų grupinio gyvenimo namų gyventojų 94 sakė asmeniškai susipažinę su kaimynais.
Daugumos gyventojų su negalia nuomone, kaimynai juos priima gana gerai, bet pažymi, kad iš pradžių būta nepasitikėjimo.
Panašiai kalba ir socialiniai darbuotojai. Jų teigimu, iš pradžių daugeliu atvejų bendruomenė priešinosi neįgaliųjų su proto ar psichikos negalia įsikūrimui kaimynystėje - rašė raštus į savivaldybę, rinko parašus, įsikūrus akylai stebėjo.
Didžiausią įtaką požiūrio kaitai į gerąją pusę turi tiesioginė teigiama patirtis.
Tyrėjams nagrinėjant konkrečius atvejus taip pat matyti, kad dažniausiai gyventojai gana šaltai arba net priešiškai žvelgia prieš įsikuriant grupinio gyvenimo namams, o vėliau susipažinę savo nuostatas pakeičia.
Pavyzdžiui, Kėdainių mieste 2018 m. kuriant grupinio gyvenimo namus buvo susidurta su sunkumais ieškant būsto, savininkas nesutiko parduoti reikiamo būsto, buvo rašomi skundai savivaldybei, prieita net iki to, kad skleista klaidinga informacija, esą šalia kuriami nakvynės namai, bet ilgainiui situacija pasikeitė - kaimynai dalijasi derliumi, bendrauja vieni su kitais.
Lietuva atsisako didelių, jaukumo stokojančių globos namų, kuriuose rūpinamasi proto, psichikos ar kompleksinę negalią turinčiais gyventojais bei pereina prie individualesnio požiūrio į kiekvieną asmenį.
Tradicinės socialinės globos įstaigos primena dideles ligonines, jose gyvena šimtai žmonių, jos nutolusios nuo gyvenamųjų vietovių, o visos reikalingos paslaugos dažnai suteikiamos institucijos viduje.
Grupinio gyvenimo namai - visiška priešingybė tokioms institucijoms.
Tai - įprastas namas tarp kitų gyvenamųjų namų, neišsiskiriantis nei savo fasadu, nei gyvenimu viduje.
Iki persikėlimo į visi tyrime dalyvavę grupinio gyvenimo namų gyventojai gyveno institucinio tipo socialinės globos įstaigose.
Jie ten praleido nuo pusės iki 48 metų, o vidutiniškai - 33 metus.
Net 92 proc. Savijautos pagerėjimą grupinio gyvenimo namų gyventojai visų pirma siejo su ramybe ir saugumu.
Antroje vietoje įvardijamos didesnės saviraiškos galimybės.
tags: #savarankiskumas #globos #namuose