Socialinis draudimas yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, užtikrinanti pajamas ir paslaugas įvairiose gyvenimo situacijose. Tačiau yra atvejų, kai asmenys gali netekti socialinio draudimo arba jiems gali būti taikomos išimtys dėl įmokų mokėjimo. Šiame straipsnyje aptarsime keletą tokių situacijų Lietuvoje, įskaitant išmokas, kurios neapmokestinamos socialinio draudimo įmokomis, bei lengvatas individualią veiklą vykdantiems asmenims.
Išmokos, Nuo Kurių Nemokamos Socialinio Draudimo Įmokos
Pagal įstatymus, yra tam tikros išmokos, nuo kurių nemokamos socialinio draudimo įmokos. Tai reiškia, kad šios sumos nėra įtraukiamos į apmokestinamąją bazę, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Štai keletas tokių išmokų pavyzdžių:
- Pašalpos, kurią darbdavys išmoka apdraustajam asmeniui mirus jo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais. Svarbu pažymėti, kad ši suma negali būti didesnė kaip 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
- Įmonių, įstaigų, organizacijų mokamos sumos už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą.
Lengvatos Individualią Veiklą Vykdantiems Asmenims
Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kurią po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmą kartą tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu. Ši nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d. pradeda veiklą.
Vebinaras" Mažoji bendrija ar Individuali veikla pagal pažymą?"
Netekto Darbingumo Pensijos
Šiuo metu Lietuvoje yra 150 tūkstančių netekto darbingumo ir invalidumo pensijos gavėjų. 20 tūkstančių žmonių netekę 75-100 procentų darbingumo. Pusė netekto darbingumo pensijos gavėjų - 75 tūkstančiai žmonių - yra netekę 60-70 procentų darbingumo. Pastebima tendencija - didesnę dalį netekto darbingumo pensijos gavėjų sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Kas penktas 55-65 m. Vis dėlto įvairiose amžiaus grupėse netenkama bent dalies darbingumo. Iš visų 35 metų amžiaus gyventojų 2 proc. Išlaidos netekto darbingumo pensijoms yra antros pagal dydį - po senatvės pensijų - „Sodros“ patiriamos išlaidos. 2021 metais netekto darbingumo pensijoms skirta 541 mln. eurų. Pensijos dydis priklauso nuo netekto darbingumo lygio. Netekę 75-100 proc.
Darbingumo Lygis ir Aktyvumas Darbo Rinkoje
Aktyvumas darbo rinkoje priklauso nuo netekto darbingumo lygio. Pusė žmonių netekusių 45 procentų darbingumo toliau dirba. Žmonės su negalia tampa vis aktyvesni darbo rinkoje. Šiais metais dirbo 36 procentai visų netekto darbingumo pensijos gavėjų iki 63 metų amžiaus grupėje. Šių metų rugsėjį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, siekė 1774 eurus. Kuo didesnis netekto darbingumo lygis, tuo mažesnės darbo pajamos, tačiau didesnė netekto darbingumo pensija. Taigi mažesnes darbo pajamas kompensuoja išmokos. Visų apdraustųjų darbo pajamos „į rankas“ vidutiniškai sudaro 1113 eurų.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Darbingumo lygio ir pajamų palyginimas
| Darbingumo lygis | Pajamos "į rankas" (vidutiniškai) |
|---|---|
| Netekę 45% darbingumo (dirbantys) | ~1774 € (prieš mokesčius) |
| Visi apdraustieji | ~1113 € |
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
tags: #kada #netenkame #socialinio #draudimo