2011 m. gegužės 26 d. tapo istorine data - po ilgo rengimo ir svarstymų etapo LR Seimas pagaliau priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą - įstatymą, saugantį, visų pirma, moteris nuo jų partnerių ar sutuoktinių smurto uždaroje namų erdvėje. Įstatymo esminis bruožas - su lytimi susijusio smurto, vyrų smurto prieš moteris, vykstančio uždaroje ir nuo pašalinio stebėtojo akių izoliuotoje šeimos erdvėje, išviešinimo bei užkardymo galimybė, numatant valstybės garantuojamą specializuotą pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, daugiausia moterims ir vaikams.
Policijos vaidmuo ir skubus procesas
Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Kai panaudoto smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, pareigūnai imasi veiksmų, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas pagreitinto proceso tvarka, per kuo trumpesnius terminus.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas teismo sprendimas. Policijos pareigūnas ar prokuroras, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje patiria vaikas) apie smurtautojo laikiną sulaikymą ir jo paleidimą. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia.
Laikinai įpareigoti išsikelti - praktika ir teisinis pagrindas
Seimas yra priėmęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris numato, jog nustačius smurto šeimoje atvejį smurtautojas gali būti įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos arba jam gali tekti nesiartinti prie aukos, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių. Šiuos apribojimus turės skirti ikiteisminio tyrimo teisėjas, procesas turėtų įvykti pagreitintai - per 48 valandas. Per šias valandas smurtautojas taip pat gali būti atskiriamas nuo aukos.
Kai taikomas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Aukai gali būti sudaryta galimybė gyventi smurtautojo būste su vaikais.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Nuosavybės teisė ir viešasis interesas
S. Aviža DELFI pasakojo, kad laikinas smurtautojo iškeldinimas iš jo asmeninės nuosavybės teise valdomo būsto jo nuosavybės teisių nepažeidžia, mat tai yra tarsi laikina apsaugos priemonė. Tačiau, jo teigimu, tokia laikina apsaugos priemonės negalėtų tęstis metų metais. Reikėtų tą klausimą vertinti per viešo intereso prizmę. Viešas interesas reikalauja, kad būtų užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės ir kad būtų užtikrintos silpnesnio sutuoktinio teisės, ypatingai, jeigu jis kenčia nuo smurto. Todėl ta tokia laikina priemonė yra logiška ir pateisinama, o vėliau, jeigu sutuoktiniai nuspręstų išsiskirti, tai tuomet būtų sprendžiamas turto padalinimo klausimas.
Jeigu ta laikina apsaugos priemonė užsitęstų neprotingai ilgai, pavyzdžiui, jei ji užsitęstų keletą metų ir panašiai, tai faktiškai savininkas galėtų kelti klausimą, kad tokiu būdu yra nusavinama jo nuosavybės teisė, mat formaliai jis turto savininkas, bet realiai negali juo naudotis. S. Avižos teigimu, laikinos apsaugos priemonės yra numatytos ir dabar galiojančiame Civiliniame kodekse: pavyzdžiui, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti sutuoktinius gyventi atskirai, kol nagrinėjama byla.
Jeigu šeimoje yra nepilnamečiai vaikai, o būstas yra valdomas asmeninės nuosavybės teise, tai net ir po santuokos nutraukimo gali būti nustatytas uzurfruktas, tai yra teisė vaikams ir su vaikais liekančiam sutuoktiniui gyventi tam tikrame būste iki vaikų pilnametystės. Skiriantis sutuoktiniams, jeigu būstas buvo įgytas iki santuokos ir asmeninės nuosavybės teise priklauso smurtautojui, tai auka būtų priversta ieškotis, kur gyventi, tačiau esant nepilnamečių vaikų teismas gali nustatyti uzurfruktą, arba teisę vaikams ir su jais liekančiam vienam iš tėvų gyventi tame būste iki vaikai taps pilnamečiai.
Europos žmogaus teisių kontekstas
Klausimų, ar laikinas smurtautojo iškeldinimas iš jam nuosavybės teise priklausančių namų kilo keliems parlamentarams, kurie kreipėsi šiuo klausimu į Lietuvos atstovę prie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Elvyrą Baltutytę. Tačiau kaip DELFI pasakojo Seimo Žmogaus teisių komiteto narė, „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė, E. Baltutytė atsiuntė atsakymą, jog, jos nuomone, laikinas smurtautojo iškeldinimas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijai, kuri be kitų teisių, gina ir nuosavybės teisę. Konvencija išties sako, kad nuosavybė yra neliečiama, bet įstatymu nustatyta tvarka ji gali būti paimta visuomenės reikšmėms. Vadinasi, jei tai viešas interesas, tai smurtautojas teismo sprendimu gali atskiriamas nuo šeimos, iškeldinamas iš buto.
Priverstinio iškeldinimo tvarka ir antstolių vaidmuo
Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Abiem atvejais lemiamas žodis priklauso teismui, nors nemalonią priverstinio iškeldinimo procedūrą žmonės dažnai sieja su antstolių valia ir jų priimamais procesiniais sprendimais. Antstoliai tik vykdo teismų sprendimus, kuriems nepaklūstama geranoriškai. Teismų sprendimuose būna aiškiai nurodyta, kokius asmenis ir jiems priklausantį turtą reikia iškeldinti iš patalpų.
Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu nesilaiko jos sąlygų: ne mažiau kaip tris mėnesius (jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas, ardo ir gadina gyvenamąją patalpą, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais gyvenantiems arba greta jų gyvenantiems asmenims. Įstatymas taip pat leidžia teismo tvarka iškeldinti asmenis, kurie savavališkai apsigyvena patalpose be savininko leidimo arba nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Patalpų nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys gali būti iškeldinami ir tada, kai nuomos sutartis pripažįstama negaliojančia. Iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų teismo tvarka gali būti iškeldinami asmenys, kurie neišsikelia iš jų pasibaigus darbo sutarčiai.
Pagal Civilinio proceso kodekso 659 straipsnį priverstine tvarka iškeldinamam asmeniui antstolis nustato ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų ir ne ilgesnį kaip keturiasdešimt penkių dienų terminą sprendimui įvykdyti. Jeigu dėl skolų iškeldinamas asmuo ar jo šeimos narys suserga, antstolis, gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, kai liga nėra chroniška, gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.
Kaip išsaugoti būstą: praktiniai patarimai
Ar sumokėjus skolą galima išvengti iškeldinimo iš buto, jeigu nuomos sutartis yra nutraukta teismo sprendimu? Abiem atvejais lemiamas žodis priklauso teismui. Jeigu teismas savivaldybės prašymu nutraukė nuomos sutartį su įsiskolinusiu nuomininku, tai ir sumokėjus skolą sutartis lieka negaliojančia, o teismo sprendimas iškeldinti skolininkus galioja. Padėti išsaugoti turėtą būstą šiuo atveju galėtų tik nauja nuomos sutartis, todėl patartina kreiptis į savivaldybę ar kitą būsto nuomotoją, kad po skolos sumokėjimo būtų atnaujinti nuomos santykiai. Sudarius naują sutartį, nuomotojas galėtų atsiimti iš antstolio vykdomąjį raštą dėl iškeldinimo, nes ši procedūra nebetektų prasmės.
Suprantama, kad daug paprasčiau būtų panašias finansines problemas išspręsti be teisminių procesų: iš anksto derinant su savivaldybe ar komunalinių paslaugų tiekėjais skolų grąžinimo grafiką, persikeliant į mažesnio ploto būstą. Galbūt yra galimybė gauti socialinę pašalpą.
Taip pat skaitykite: Vyro psichologinio smurto pasekmės
Baudžiamoji atsakomybė, susitaikymas ir nukentėjusiojo teisės
Įvykus smurtui artimoje aplinkoje, t. y. praktikoje labai dažni atvejai, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. Pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. Pasitaiko atvejų, kai kaltininkas pripažįsta kaltę tik tam, kad būtų galima taikyti LR BK 38 str. nuostatas, tai yra, kad galėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju. Policijos pareigūnai proceso dalyviams išaiškina atleidimo nuo atsakomybės galimybę - susitaikymą.
Šeimoje nurimus emocijoms, siekiant išvengti ilgo ikiteisminio proceso ir kuo greičiau viską užbaigti, susitaikoma priešpriešinėse baudžiamosiose bylose, tačiau gavus teismo sprendimą, paaiškėja, kad kiekvienam yra skirta įmoka į Nukentėjusių asmenų fondą (mažiausia yra 10 MGL, 1 MGL -70 eurų, iš viso - 700 eurų).
Vykdomoji praktika, prevencija ir NVO indėlis
Tarptautinės iniciatyvos ir gerosios praktikos analizė padėjo formuoti vietines priemones: Austrijos modelis buvo pristatytas teisėsaugos institucijoms, o šis pavyzdys sukėlė tiek seminaro dalyvių, tiek rengėjų entuziazmą. Vilniaus Moterų namai 2001 m. surengė praktinį seminarą policijos pareigūnams, kur be kitų pranešimą skaitė teisės specialistas Gintautas Sakalauskas, išsamiai pristatęs jau egzistuojančią gerąją pasaulio praktiką, įveikiant smurtą prieš moteris šeimoje, taip pat ir Austrijos kovos su smurtu modelį.
Ilgametė specialistų darbo patirtis, kompetencija bei empatija yra sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas teikiant pagalbą žmonėms, kurie susiduria su nusikalstama veika, tai yra smurtu artimoje aplinkoje. Pilietinės organizacijos, o ypač teikiančios pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, ilgus metus dirbdamos šioje srityje, yra puikiai susipažinusios su gerąja pasaulio praktika. Koalicija Moters teisės - visuotinės žmogaus teisės nuo savo įsikūrimo dienos atstovauja viešąjį interesą, siekdama moterų žmogaus teisių įtvirtinimo, visuomenės solidarumo, tolydžios plėtros.
Santrauka svarbiausių teisinių instrumentų
| Teisės aktas | Reikšmė |
|---|---|
| Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas | Numato laikinas apsaugos priemones: įpareigojimą išsikelti, nesiartinti, atskyrim |
| Civilinis kodeksas (6.611, 3.71 str.) | Reguliuoja nuomininkų iškeldinimą, uzurfrukto galimybes vaikams su liekančiu sutuoktiniu |
| Civilinio proceso kodeksas (659, 769 str.) | Nustato priverstinio iškeldinimo procedūras, antstolio terminus ir sąlygas |
| LR BK 38 ir 140 str. | Baudžiamojo proceso galimybės: susitaikymas, baudžiamasis persekiojimas už smurtą šeimoje |
5 Powerful Ways to Talk to Someone Experiencing Domestic Violence | MedCircle
Šis teisinis reguliavimas ir institucijų praktika leidžia derinti individualias nuosavybės teises su visuomeninio intereso apsauga, kai kalbama apie smurtą šeimoje. Teisminiai sprendimai ir policijos veiksmai turi užtikrinti tiek aukos saugumą, tiek teisines garantijas savininkui, o laikinų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas ir trukti ne ilgiau, nei reikia viešajam interesui ir vaikų teisėms apsaugoti.