Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) veikla ir jos darbuotojų veiksmai pastaraisiais metais sulaukė didelio visuomenės dėmesio: vieši korupcijos atvejai, reorganizacija ir platesnės negalios politikos reformos kėlė diskusijas apie pasitikėjimą institucija ir reikalingus pokyčius. Šioje publikacijoje surinkti faktai ir aplinkybės padeda suprasti, kokioje aplinkoje dirbo ar veikia Utenos NDNT komisijos nariai, tarp jų minimos asmenybės ir jų vaidmuo nustatant specialiuosius poreikius bei darbingumo (dalyvumo) lygius.
Korupcijos bylos ir atvejai Utenos NDNT
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, sulaikė buvusią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) Utenos teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoją A. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A. Įtariama, kad kai kuriems asmenims, kurie kreipėsi į NDNT Utenoje, galimai buvo neteisėtai nustatyti specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, be to, kai kuriems asmenims buvo nustatytas žemesnis nei objektyvus (esamas) darbingumo lygis.
Kaip įtariama, buvo suklastoti dokumentai apie tų asmenų sveikatos būklę, NDNT priimti specialiųjų poreikių bei darbingumo lygio vertinimo dokumentai. Nustatyta, kad tuometinė Utenos teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoja asmenims, kurie kreipėsi į Utenos NDNT, neteisėtai nustatydavo žemesnį nei objektyvus (esamas) darbingumo lygį, neteisėtai nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.
Tokiu būdu buvo suklastoti darbingumo lygio (specialiųjų poreikių) vertinimo aktai ir patvirtintos neteisingos vertinimo kriterijų neatitinkančios išvados dėl specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių ir darbingumo lygio nustatymo.
Teismo sprendimai ir baudžiamieji procesai
Utenos apylinkės teismas patvirtino Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir buvusią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoją Audronę Tumalavičienę pripažino kalta dėl kyšininkavimo bei dokumentų klastojimo.
Taip pat skaitykite: Pakeitimai dėl negalios nustatymo
Teisme atlikus supaprastintą įrodymų tyrimą, A. Tumalavičienei buvo skirta maksimali arešto bausmė (90 parų), kuri pagal įstatymą sumažinta vienu trečdaliu, o bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams. Buvo atsižvelgta į tai, kad uteniškė pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų ir teisiama pirmą kartą. Nuteistoji taip pat įsipareigojo valstybės įstaigoms atlyginti padarytą didesnę kaip 3000 eurų turtinę žalą.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
NDNT sistemos probleminės vietos ir rizikos analizės rezultatai
2020 m. STT atliko korupcijos rizikos analizę NDNT veikloje neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių bei jų lygių nustatymo veiklos srityse. Tyrimo duomenys atskleidė sistemines spragas ir rizikas, kurių šalinimas tapo būtinybe.
2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis NDNT didelę dalį teiktų pasiūlymų įgyvendino ar motyvuotai įgyvendino iš dalies. Siekdama dar labiau stiprinti antikorupcinę aplinką, NDNT 2021 m. tapo iniciatyvos „Skaidrumo akademija” dalyve. Metiniame „Skaidrumo akademijos” renginyje NDNT buvo apdovanota, kaip aktyviausia dalyvė, nominacijoje „Už didžiausias ambicijas tobulėti”.
Reorganizacija, pertvarka ir teisinės naujovės nuo 2024 metų
Nuo 2024 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja svarbūs negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija, praneša Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuo sausio 1-osios, po reorganizacijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadinsis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA).
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Ji bus įsteigta apjungus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą bei jam pavaldžias įstaigas. Vienas svarbesnių pokyčių - įsigaliojus naujai tvarkai, visa reikalinga pagalba žmonėms su negalia bus teikiama vieno langelio principu. Tai padės užtikrinti paprastesnį, greitesnį ir efektyvesnį žmonių su negalia aptarnavimą.
„Šiuo metu pagalbos poreikius nustato skirtingos įstaigos, nėra sukurtas mechanizmas, suteikiantis galimybę tarpusavyje koordinuoti veiksmus, keistis informacija. Todėl negalią turinčiam asmeniui, ieškančiam pagalbos, nėra paprasta susigaudyti, kada ir į kokią instituciją kreiptis“, - dalinasi J. Visai negalios reformai įgyvendinti, kurią sudaro daug kompleksinių veiksmų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) biudžete numatyta apie 10 mln. Eur.
Nuostatos dėl vertinimo kriterijų ir naujas požiūris
Pagrindinis tikslas yra užtikrinti žmonių su negalia savarankiškumą visose gyvenimo srityse, įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, palengvinti jų įsiliejimą į darbo rinką, išvengti skurdo ir atskirties. Iki šiol negalios vertinimas Lietuvoje buvo grindžiamas daugiausia medicininiais kriterijais. Nuo 2024 metų pradžios, įsigaliojus naujai tvarkai, bus labiau atsižvelgiama į individualius kiekvieno asmens poreikius.
Siekiama suteikti pagalbą, kuri leistų žmonėms su negalia dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse: švietime, darbo rinkoje, kultūriniame gyvenime, politinėje veikloje ir kt. Be to, sumažinus medicininių kriterijų įtaką vertinant negalią, bus supaprastintas negalios nustatymo procesas ypač sunkios sveikatos būklės asmenims.
Siekiant išsiaiškinti, kokios pagalbos ir konkrečių priemonių reikia žmogui ir šią pagalbą gauti greičiau ir sklandžiau, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje bus sukurta nauja pagalbos vadybininko pareigybė. „Labai svarbu, kad žmogus, turintis negalią, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą. Tikimės, kad dėl šių priemonių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalyvavimo darbo rinkoje dalis 2025 metais padidės iki 39 proc., o 2030 metais - iki 47 proc.“, - sako L. Filatovaitė-Vyčienė.
Taip pat skaitykite: Kompensuojama technika neįgaliesiems
Terminų pakeitimai ir prieinamumo didinimas
Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Tiesa, nors sąvoką „darbingumo lygis“ pakeis „dalyvumo lygis“, tačiau negalios vertinimas procentais nepakis. Jis bus nustatomas ne tik darbingo amžiaus asmenims, bet ir sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus. Tiems pensinio amžiaus asmenims, kuriems iki 2024 metų sausio 1 d. Taip pat keičiasi ir slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinių kompensacijų pavadinimai ir lygiai. Slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos iki 2023 m.
„Pakeisti terminai geriau atitinka jų reikšmę ir yra mažiau diskriminuojantys. Pavyzdžiui, dabar žmogui su negalia nustatomas darbingumo lygis, nors jis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia turi teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose, todėl specialiųjų poreikių ir darbingumo lygio terminai nuo kitų metų bus pakeisti į dalyvavimą“, - paaiškina J.
Dar viena naujovė - nuo šiol bus skiriama daugiau dėmesio, kad negalią turintys asmenys nebūtų izoliuojami nuo informacijos, ji jiems būtų labiau prieinama ir pateikiama suprantamiau. Atsižvelgiant į individualius kiekvieno asmens su negalia poreikius, nuo 2024 m. sausio 1 d.
Skaičiai ir visuomenės lūkesčiai
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš jų tik 34 proc. pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis (socialinėmis paslaugomis, techninėmis priemonėmis, specialistų pagalba ir t.t.). Kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst. Neįgaliųjų bendruomenė su nekantrumu laukia, kas gi stos prie skandalų iškamuotos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) vairo.
„Suprantu tuos, kurie galbūt abejoja kandidatuoti į tokias pareigas, nes sistema iš tikrųjų iškraipyta ir parūdijusi. Savaime suprantama, kad vienas vadovas negali pakeisti sistemos, tačiau reikalingas inovatyvaus požiūrio žmogus, kuris geba suvokti neįgaliųjų problemas kompleksiškai, o ne vien tik išmokų skyrimo tvarkas. NDNT pertvarka yra Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų ir bendrai mūsų šalies skaudulys.
„Priežasčių reikia ieškoti žemesnėse grandyse ir ypač tose apskrityse ar regionuose, kur didesnis nedarbas, kur daugiau kitokių socialinių problemų - žmonės per neįgalumą „susiveikia“ minimalias pajamas. Savaime suprantama, kad vienas vadovas negali pakeisti sistemos, tačiau reikalingas inovatyvaus požiūrio žmogus, kuris geba suvokti neįgaliųjų problemas kompleksiškai, o ne vien tik išmokų skyrimo tvarkas. NDNT pertvarka yra Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų ir bendrai mūsų šalies skaudulys.
Vadovybės ir tolimesni žingsniai
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba vis dar dirba su laikinuoju vadovu. Primename, kad po didelių korupcijos apraiškų, nustatytų sistemoje, ir pradėtų ikiteisminių tyrimų iš pareigų balandžio pabaigoje pasitraukė buvęs tarnybos vadovas Manfredas Žymantas. „Būtų gerai, kad naujas vadovas ateitų kuo greičiau. Ką pastebiu bedirbdama su valdininkais, ypač paskirtaisiais, jei kas nors iš aukščiau nepaveda užduočių, šie nieko ir nedaro. Tad norėtųsi vadovo su platesniu požiūriu ir patirtimi - tada su juo būtų apie ką kalbėti.
„Dabar priėjome prie išvados, kad šiais metais stiprių pakeitimų neinicijuosime, nes vyksta neįgaliųjų situacijos vertinimas Europos mastu, kurį atlieka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas. Neįgaliųjų problemų Lietuvoje apstu. Ir tikrai kiekvienas departamentas arba tarnyba turėtų pasitempti bei pažiūrėti į neįgaliųjų problemas europietiškiau. Deja, iki šios dienos neįgaliųjų politikoje gausu sovietinio mąstymo, kai žmonės su negalia labiau traktuojami kaip išlaikytiniai, išmaldos prašytojai.
- Tikimės aiškių reformų, kurios būtų susijusios su žmogaus teisių, neįgaliųjų teisių įgyvendinimu ir apskritai pačios sistemos reformavimu. Pastaroji dabar yra tikrai ydinga, ji remiasi vien tik medicininiu požiūriu - negalios nustatymu, ir mes tikrai jau ne vienerius metus kalbame apie reformos poreikį.
Rekomendacijos ir veiksmų kryptys
- Sistemos skaidrumo stiprinimas ir antikorupcinių priemonių diegimas visose grandyse.
- Vieno langelio principo diegimas, kad asmuo gautų kompleksinę pagalbą vienoje vietoje.
- Vertinimo kriterijų perkėlimas iš griežtai medicininio į platesnį socialinį ir funkcinį požiūrį.
- Pagalbos vadybininkų pareigybės sukūrimas ir jų įtraukimas į teikiamų paslaugų koordinavimą.
- Informacijos prieinamumo didinimas, kad asmenys su negalia gautų aiškią, suprantamą informaciją apie savo teises ir galimybes.
Korupcija ir antikorupcija: profesoriaus Matthew Stephensono pranešimas
Trumpa lentelė: svarbiausi pokyčiai nuo 2024 m.
| Sritys | Pakeitimai |
|---|---|
| Institucinė struktūra | NDNT apjungimas į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA) |
| Vertinimo kriterijai | Mažesnis medicininių kriterijų svoris, didesnis dėmesys individualiems poreikiams |
| Paslaugų teikimas | Vieno langelio principas, pagalbos vadybininkų funkcijos |
| Terminai | „Darbingumo lygis“ keičiamas į „dalyvumo lygį“ |
Šiame kontekste asmenys, tokie kaip Utenos NDNT komisijos nariai (tame tarpe minimos asmenybės), dirbo ar dirba sudėtingoje ir permainingoje aplinkoje: iš vienos pusės - institucijos vidinės problemos, iš kitos - platesnės teisės aktų ir procedūrų reformos, kurios siekia didesnio skaidrumo bei autentiškesnio dėmesio asmens poreikiams. Ne mažiau svarbu, kad visuomenė ir institucijos kartu dirbtų siekdamos, jog ateityje panašūs korupciniai atvejai būtų išvengiami, o pagalba žmonėms su negalia būtų greita, teisinga ir pagrįsta realiais poreikiais.
tags: #utenos #nedarbingumo #nustatymo #komisijos #nariai #virginija