Muzika - tai nemokami vaistai be šalutinio poveikio. Daugybė tyrimų pagrindžia muzikos galią reguliuoti žmogaus emocijas, gerinti nuotaiką ir mažinti streso poveikį. Žvelgiant į tyrimus, atliktus šia tema, pastebima didi rezultatų įvairovė. Muzika lydi mus kasdien - vieni be jos neįsivaizduoja nė dienos, kiti klausosi rečiau, tik tam tikromis progomis. Dažniausiai muziką renkamės dėl patinkančios melodijos, žodžių ar emocijų, kurias ji sukelia.
Muzikos emocinis poveikis
Muzika yra vienas stipriausių emocijų žadinimo šaltinių. Skirtingi stiliai gali sukelti labai įvairias būsenas - nuo džiaugsmo iki liūdesio, nuo įkvėpimo iki ramybės. Tyrimų autorių teigimu, bent 30 minučių kasdien klausydami muzikos, galime lengviau susidoroti su stresu ir valdyti savo emocijas. Net ir tas, kurios yra ne grynai emocinės, bet ir fizinės.
Muzika padeda atgauti ramybę po sukrėtimų, lengviau susikaupti, pakelia nuotaiką, suteikia energijos ar tiesiog leidžia atsipalaiduoti. Ji mažina emocinį nuovargį. Jums padės pagrindinės melodijos, kurių tempas yra žemesnis nei vidutinis. Liaudies ir vaikiška muzika suteikia saugumo jausmą. Hiperaktyviems vaikams naudinga dažnai ir ilgai klausytis ramios, tylios muzikos. Fleitos, smuiko ir fortepijono garsai atpalaiduoja ir ramina.
- Liūdnos, minorinės tonacijos turi sunkinantį, slegiantį poveikį.
- Džiaugsmingos, didingos - pakelia nuotaiką, didina kraujospūdį, raumenų tonusą.
- Greiti pulsuojantys ritmai gali sukelti neigiamas emocijas.
- Gamtos garsai (jūros, miško ošimas) ir valsai (sūkuriuojantis ritmas - trys ketvirtadaliai) suteikia raminamąjį poveikį.
Eksperimentai ir tyrimų rezultatai
Eksperimento metu tiriamiesiems buvo duodama pauostyti nemalonių kvapų. Viena grupė uostė patalpoje grojant maloniai, džiugiai muzikai. Kita grupė negirdėjo jokių pašalinių garsų. Tuomet tiriamieji turėjo nurodyti, kaip stipriai juos paveikė nemalonūs kvapai. Mokslininkai padarė išvadą - muzika padeda mums lengviau išgyventi nemalonias patirtis.
Hunter ir kt. (2010) atlikę tyrimą su skirtingomis liūdesį (minoras ir lėtas tempas) ar laimę (mažoras ir greitas tempas) koduojančiomis muzikinėmis ištraukomis atrado, kad dalyviai savas emocijas vertino padidėjusiu laimės lygmeniu, klausantis muzikos, koduojančios laimę ir padidėjusiu liūdesio lygmeniu, klausantis muzikos, koduojančios liūdesį. Visgi, liūdna muzika, kaip teigia Vuoskoski ir kt. (2012), gali kelti ne tik neigiamas emocijas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Svarbu pastebėti, kad muzikos poveikis emocijoms yra universalus reiškinys. Multikultūriniame kontekste Cowen ir kt. Tyrimai atlikti naudojantis elektroencefalografu, vertinančiu smegenų veiklos aktyvumą klausantis muzikai atskleidžia, kad skirtingos muzikos skambėjimas aktyvuoja skirtingas smegenų sritis. Pakili muzika aktyvuoja dešinįjį smegenų pusrutulį, liūdna, priešingai - kairįjį.
Kaip teigia Scherer ir Zentner (2001), muzika emocine prasme atlieka dvejopą rolę - koduoja ir perduoda bei sukelia emociją. Tai, kokią emociją individualus muzikinis kūrinys koduoja, priklauso nuo skirtingų su muzika siejamų charakteristikų visumos. Čia išskiriami individualūs garsai ir tonai, muzikos tempas, ritmas, garsumas. Tačiau tai, kokią emociją muzikinis kūrinys sukels klausytojui gali nustebinti. Perteikimas gali priklausyti nuo kūrinio atlikimo vietos, laiko ir motyvo.
BRECVEM modelio funkcijos
- Smegenų kamieno refleksas - žymi procesą, kurio metu smegenų kamienas perima muzikos akustines savybes kaip galimo svarbaus ar neatidėliotino įvykio signalą.
- Vertinimo sąlygotumas - žymi procesą, kurio metu muzikos kūrinys sukelia teigiamą ar neigiamą emociją su kuria kūrinys buvo pakartotinai asocijuojamas.
- Emocinis užkratas - žymi procesą, kurio metu muzikos kūrinys sukelia emociją, nes klausytojas suvokia emocinę muzikos išraišką.
- Vizualiniai įsivaizdavimas - žymi procesą, kurio metu klausytojui emocijos kyla dėl mintyse kuriamų vaizdinių.
- Epizodinė atmintis - žymi procesą, kurio metu klausytojui kyla emocijos, nes muzika sukelia atsiminimus apie konkretų gyvenimo įvykį.
Muzikos poveikio fiziologinės ypatybės
Skirtingi garsai aktyvina skirtingas smegenų sritis. Garsas yra vibracija, o vibracijos veikia kiekvieną mūsų kūno ląstelę. Muzikos terapija, dar vadinama muzikine psichoterapija, taikoma įvairiose srityse: nuo protinio pervargimo ir nerimo iki psichosomatinių sutrikimų. Ji padeda atsipalaiduoti, sumažinti stresą, atkurti vidinę pusiausvyrą.
Atsipalaidavimui dažniausiai rekomenduojama lėto tempo, švelni muzika be aukšto dažnio garsų. Tai gali būti klasikiniai kūriniai, gamtos garsus primenančios kompozicijos ar specialiai meditacijoms sukurta muzika. Galima drąsiai teigti, kad muzika turi daug teigiamų poveikių žmogaus sveikatai. Muzika - tai tarsi nematomas palydovas, galintis pakylėti sielą, praturtinti protą ir pažadinti jausmus.
Būsenų muzikos terapija. Švelnumas Nr.1
Muzikos įtaka kūnui labai plati. Jis gali skatinti intelektualinę veiklą, palaikyti įkvėpimą, ugdyti estetines vaiko savybes. Harmoninga muzika geba sutelkti moksleivių dėmesį ir padeda greitai įsiminti naują medžiagą. Muzikos terapija padeda suvokti muzikos kalbą, įvairius garsus, ritmus, melodijas, tempą, tembrą, režimą, turi psichologinį ir fiziologinį poveikį žmogaus organizmui.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos galimybės neįgaliesiems
Muzikos terapija ir praktinis taikymas
Muzika dažnai siejama su nuotaika, kai mėgstama daina gali pakelti nuotaiką, suteikti energijos ir padėti atsipalaiduoti. nors kiekvieno asmeniškai prie širdies artima muzika yra pati veiksmingiausia. Muzikos terapija turi teigiamą poveikį kiekvienam, nepaisant jo muzikinio skonio, įgūdžių ar muzikos supratimo.
- Skirtingi muzikos žanrai sukelia skirtingus neurologinius dirgiklius.
- Klasikinė muzika suteikia komforto ir atsipalaidavimo.
- Roko muzika, priešingai, gali sukelti diskomfortą.
- Dėl dirginančio muzikos pobūdžio širdies plakimas padažnėja ir tampa silpnesnis.
Atskiri muzikos elementai, sudarantys muzikos kalbą, turi tiesioginį poveikį įvairioms žmogaus kūno sistemoms. Jei muzikos ritmas skamba rečiau nei pulso ritmas, tai melodija atpalaiduos kūną, švelnūs ritmai ramina, o jei greitesni už pulsą, atsiranda jaudinantis efektas. Norint pakelti bendrą gyvybingumą, pagerinti savijautą ir aktyvumą, reikia ritmingos, gaivinančios muzikos.
Muzikos ir menų integracija ugdyme
Norint suprasti muzikos kalbą, reikia jos ne tik klausytis, bet ir piešti. Muzikiniai garsai atitinka tam tikras spalvas. Muziką galite piešti spalvingomis dėmėmis, potėpiais, kurių spalvinė gama priklausys nuo požiūrio į kūrinį, nuotaikos, vyraujančios emocijos. Bendravimas ir menų integravimas su muzika išmokys įsiklausyti ir klausytis muzikos. Svarbu išmokyti mokinius suprasti muzikinę kalbą ir ją naudojant išreikšti save.
Mokslininkai ir istorinis kontekstas
Nors seniausia melodija (hurianų himnas) siekia tūkstantmečius, graikai garsų pagalba dar senovėje gydė įvairias ligas, muzikos poveikio mums klausimas mokslo pasaulyje vis dar aktyviai sprendžiamas. Parengė dr. Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos Muzikos ir Teatro akademija bei foninės muzikos transliavimo platforma Shakespeare Music vykdo mokslinį tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti foninės muzikos poveikį emocijoms.
| Muzikos efektas | Poveikis žmogui | Rekomenduojamos rūšys |
|---|---|---|
| Nuotaikos pakėlimas | Padidina energiją, gerina savijautą | Džiaugsmingos melodijos, popmuzika |
| Raminimas | Mažina stresą, atpalaiduoja | Klasikinė, gamtos garsai |
| Liūdesio sukėlimas | Sukelia melancholiją, apmąstymus | Minorinės, lėto tempo melodijos |
| Saugumo jausmas | Mažina nerimą, suteikia ramybę | Liaudies, vaikiška muzika |
Muzikos mechanizmai ir individualus poveikis
Kita vertus, klausytojai dažniausiai muzikos klausosi jau turėdami vienokį ar kitokį emocinį foną. Tam, kad suvokti kaip muzika geba paveikti mūsų emocinę savijautą, Juslin & Västfjäll’s (2010) sukonstravo BRECVEM modelį (aprašytas sekcijoje „BRECVEM modelio funkcijos“).
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos poveikis autizmui
Van den Tol ir Ritchie (2014) nurodo, kad kai kurie kūriniai, dėl jų asociacijos su įvairiais visuomeniniais įvykiais (pvz. religinės ceremonijos), gali kelti nuspėjamas emocijas, tačiau muzikos savybė sukelti prisiminimus, gali kurti ir nenuspėjamas reakcijas bei individualias emocijas dėl asmeninių klausytojo patirčių.
Muzikos klausymas gali sumažinti nerimo ir nesaugumo jausmą. visų rūšių ritminiai judesiai, ritminiai žaidimai. Rekomenduokite mokiniams klausantis muzikos nesusikoncentruoti ties tuo, kas nesuprantama, o įjungus lengvą muziką tiesiog atlikti įprastus buities darbus (pvz: namų ruošos darbus).
Muzika - tai tarsi nematomas palydovas, galintis pakylėti sielą, praturtinti protą ir pažadinti jausmus.