Kur mažesnis vaikų rūšiavimas, ten stipresnė jų motyvacija mokytis, o kur vyrauja pagarba ir pagalba kiekvienam mokiniui, ten žemesnis patyčių, diskriminacijos, atskirties lygis. Mokiniai ir jų tėvai svajonių mokyklą mato vienaip, o mokytojai - kiek kitaip. Vaikai norėtų, kad pedagogai jų nerūšiuotų pagal mokymosi rezultatus ar šeimos socialinę padėtį, tėvai pritaria vaikų norams. Mokiniai tikina daugiau pagalbos sulaukiantys iš bendraamžių nei mokytojų.
Tyrimas atskleidė, kad mūsų mokyklos yra linkusios į elitizmą, o elito siekimas didina patyčių ir diskriminacijos riziką. Tyrėjų grupės vadovė doc. dr. Lina Miltenienė teigia, jog „apibendrinant situaciją tirtose mokyklose įvertinimas būtų vidutiniškas“, tačiau matomos pozityvios tendencijos: mokytojai personalizuoja ugdymą, vertina kiekvieno vaiko pažangą ir diegia šiuolaikiškus aktyviuosius mokymosi metodus, taip pat projektinį mokymąsi.
Islandijos ir Suomijos pavyzdžiai rodo, kad mokyklose nedominuoja tradicinės klasės linijos, o fizinė aplinka daug pasako apie ugdymo organizavimą. Tačiau tyrimas rodo, kad mokytojai linkę skirti mažiau dėmesio žemesnių gebėjimų mokiniams, o paradoxas slypi tame, jog kuo vaikas geriau mokosi, tuo mokytojo dėmesys didesnis. Emocinis ryšys tarp mokinio ir mokytojo yra svarbus: skirtingai reaguojant į sunkumus, mokiniai dažnai kreipiasi į mokytoją, kai jaučiasi sulinkę pagalbos.
Bendraamžių tarpusavio pagalba yra vienas iš aukščiausiai vertinamų elementų, tačiau patys mokytojai vertina tai kaip problemą: elitizmas skatina konkurenciją ir didina atskirtį tarp skirtingai besimokančiųjų. Tokia praktika dažnai susieina su daugiau klasikinio mokymo, neatitinkančio vaiko individualios situacijos, ir gali kelti patyčias.
Tėvai dažnai nurodo, ką mokykla turėtų keisti: daugiau inovatyvių mokymo metodų, daugiau mokytojų įvairovės, galimybės dirbti grupėse, mokyti klausti, kritiškai mąstyti, o ne tik perrašinėti tekstus. Jie tikisi objektyvesnio vertinimo, orientuoto į vaiko individualią pažangą. Mokytojai, atsakydami į klausimą „ką mokykla turėtų padaryti, kad kiekvienas vaikas sėkmingai mokytųsi“, nurodo didesnį administravimo lankstumą, resursų užtikrinimą, specialiųjų poreikių specialistų įdarbinimą ir kūrybišką darbo laisvę mokyklose.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Įtraukusis ugdymas pranašauja teigiamas permainas: kai vyrauja pagarba ir pagalba kiekvienam mokiniui, mokiniai dažniau įsitraukia į mokymą ir pasiekia geresnių rezultatų, be to, mažėja patyčių lygis. Tokia kryptis apima ne tik socialinių mokslų, bet ir visų disciplinų pamokas, kuriose svarbus žmogiškasis faktorius, įtrauktieji metodai ir bendradarbiavimas.
Kaip rodo praktika ir apklausos duomenys, socialiniai mokslai išsiskiria kaip kryptis, kuri suteikia platesnes galimybes ir įgūdžius reikalingus spręsti šiuolaikinius iššūkius: klimato krizę, migraciją, dezinformaciją ir žmogaus teisių klausimus. Socialiniai mokslai ugdo kritinį mąstymą, duomenų analizę, informacijos valdymą ir supratimą apie žmonių motyvaciją bei elgseną. Studijuodamas socialinius mokslus, jaunas žmogus ne tik supranta visuomenę, bet ir gali ją keisti.
Nors ši kryptis asocijuojasi su domėjimusi visuomene ir humanitariniais klausimais, realybėje ji atveria platų karjeros spektrą: nuo viešojo sektoriaus iki žiniasklaidos, švietimo, nevyriausybinių organizacijų ar rinkodaros sričių. Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 metais reklamos ir rinkodaros specialistų pozicijos buvo tarp dažniausiai skelbiamų laisvų darbo vietų. Socialiniai mokslai prisideda prie gebėjimo pažvelgti į problemas iš įvairių perspektyvų ir rasti sprendimus, kurie nėra vien tik technologiniai.
Kalbant apie studijų pasirinkimą, svarbu atsižvelgti į asmeninius gebėjimus: norą analizuoti, komunikuoti, dirbti su žmonėmis ir suprasti visuomenės procesus. Reikia žinoti stojimo reikalavimus: paprastai reikia įgyti bent tris brandos egzaminus, tarp jų lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką bei papildomą egzaminą; kartais svarbus istorijos egzaminas. Tokia studijų kryptis gali atverti kelią į įvairias sritis - nuo tyrėjų iki politikos arba žiniasklaidos profesionalų.
Projektas „Renkuosi mokyti - mokyklų kaitai!“ skatina įtraukti įvairias iniciatyvas, kurios padeda mokykloms keistis iš vidaus. Tyrimai rodo, jog teigiamas požiūris, kai visos suinteresuotosios puses dirba kartu, veda prie to, kad kiekvienas mokinys patirtų mokymosi sėkmę. Tuo pačiu metu svarbu dialogas tarp mokinių, tėvų ir mokytojų: jie dažnai mini gerąją mokyklos koncepciją kaip gairę pokyčiams.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Be to, dominuoja nuomonė, kad reikia daugiau praktinės patirties, moderniosios technologijos turi būti prieinamos ir įvaldytos, o mokiniai tikisi gerų nuotaikų ir įvairovės tarp mokytojų. Kai mokykla suteikia pakankamai pagalbos elgesiui ir vienišumo mažinimo priemones, jaunoji karta jaučiasi labiau įsitraukusi į ugdymą ir turi norą mokytis.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
tags: #kodel #mokyniai #dazniau #renkasi #socialinius #mokslus