Valstybė remia šeimas įvairiais būdais, įskaitant išmokas vaikams, paramą mokinio reikmenims ir būstui. Taip pat yra numatytos pensijos daugiavaikėms motinoms ir tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kas ją gali gauti ir kokios yra jos skyrimo sąlygos.
Kas yra antrojo laipsnio valstybinė pensija
Antrojo laipsnio valstybinė pensija - tai finansinė parama, skirta asmenims, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, dažniausiai už nuopelnus valstybei ar ypatingas aplinkybes. Nuo 2026 m. ši pensija siekia 148,56 euro per mėnesį. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 148,56 euro.
Kas gali kreiptis dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos?
Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis: motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę 5 ar daugiau vaikų (įvaikių); garbės donoras; asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas; olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai.
Sąlygos daugiavaikėms motinoms ir tėvams
Antrojo laipsnio valstybinė pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžių sulaukusiai ar negalią turinčiai motinai ar tėvui, išauginusiems penkis ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų), jei jie yra netekę 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Antrojo laipsnio valstybinė pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžių sulaukusiai ar negalią turinčiai motinai ar tėvui, išauginusiems penkis ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų), jei jie yra netekę 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.
Dokumentai ir kreipimasis
Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimams, daugiavaikiams motinoms arba tėvams dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) įgaliotas Fondo administravimo įstaigas. Nuo liepos 1 d. gyventojai, turintys teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnių valstybines pensijas, dėl jų skyrimo turi kreiptis į „Sodros“ teritorinius skyrius.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Vienas iš būtinų dokumentų, priimant sprendimą dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo (neskyrimo) daugiavaikiams tėvams, yra savivaldybės administracijos išduota pažyma. Jei daugiavaikiai motina (įmotė) arba tėvas (įtėvas) gyveno skirtingų savivaldybių teritorijose, reikia pažymų iš kiekvienos savivaldybės, kuriose jie gyveno.
Skyrimo procedūros pasikeitimai
Iki šių metų birželio pabaigos pirmojo laipsnio valstybines pensijas skyrė Vyriausybė Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu, o antrojo laipsnio valstybines pensijas - pati komisija. Iki tol pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos buvo skiriamos nuo kito mėnesio po atitinkamo komisijos ar Vyriausybės sprendimo pirmosios dienos.
Iki šiol pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo procedūra buvo gana sudėtinga, reikėjo atlikti daug biurokratinių procedūrų, užtrukdavo nemažai laiko kol būdavo priimamas sprendimas. Pensija būdavo pradedama mokėti tik nuo tada, kai visa eilė institucijų užbaigdavo visas nustatytas procedūras. Dabar šios pensijos skiriamos ir mokamos nuo teisės į jas atsiradimo dienos bet ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių, t.y. tokia pat tvarka, kaip ir skiriant socialinio draudimo pensijas, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Dabar visas procedūras atlieka ir sprendimus skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją priima „Sodros“ darbuotojai. Taip pat naujovė - šios pensijos skiriamos ir mokamos nuo teisės į valstybinę pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių (skiriant šias pensijas ne anksčiau kaip nuo 2024 m. liepos 1 d.) iki prašymo skirti šią valstybinę pensiją ir visų reikiamų dokumentų gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje.
Praktinis pavyzdys
Pavyzdžiui, jei daugiavaikė mama sukako senatvės pensijos amžių 2024 m. liepos 1 d., anksčiau ji būtų turėjusi kreiptis į savivaldybę, savivaldybė, surinkusi ir patikrinusi gautus dokumentus, persiųstų juos komisijai, komisija ne rečiau kaip kartą per du mėnesius priimtų sprendimus dėl gautų teikimų. Diena, nuo kurios šiai mamai būtų skiriama pensija, būtų kito mėnesio po sprendimo priėmimo mėnesio, pirma diena. Pavyzdžiui, jei komisija sprendimą priimtų rugsėjo mėnesį, pensija būtų paskirta nuo spalio 1 d. Pensija už praeitį (nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties - mūsų pavyzdyje nuo liepos 1 d.) išmokėta nebūtų. Po pasikeitimų, šiai mamai pensija bus išmokėta nuo liepos 1 d., jei ji dėl jos skyrimo kreipsis ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Jei dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos ši mama kreiptųsi dar vėliau, pensija jai būtų išmokama už 12 mėnesių atgal nuo kreipimosi ir visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos.
Kiti pensijų tipai ir tam tikri dydžiai
Kartu verta žinoti, kad pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio (289,40 EUR) ir Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 297,12 euro (74,28 Eur x 4). Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. - 74,28 euro.
Valstybinių pensijų dydžiai priklauso nuo valstybinių pensijų bazės (VPB). Nuo 2025 m. pradžios VPB yra 73,62 euro. Pensijos Tipas Dydis (2025 m.) Pirmojo laipsnio valstybinė pensija 294,48 euro (4 VPB) Antrojo laipsnio valstybinė pensija 147,24 euro (2 VPB).
Valstybinės pensijos nepriklauso nuo įmokų
Skirtingai nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo. Jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją. Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos.
Valstybinių pensijų našlių ir našlaičių pensijos
Jei sutuoktinis, mama, tėvas buvo I ar II laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, jam mirus, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl valstybinės našlių pensijos arba valstybinės našlaičių pensijos. Valstybinė našlių pensija 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Valstybinė našlaičių pensija yra 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Jeigu našlaičių yra daugiau, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiais likusiems vaikams skirta pensija negali viršyti 80 proc. mirusiajam mokėtos valstybinės pensijos dydžio. Jei nėra asmenų, kuriems skiriama našlio valstybinė pensija, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., bendra našlaičiams mokamų pensijų suma negali viršyti 100 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Nukentėjusių asmenų pensijos
Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo. Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Pareigūnų, karių ir mokslininkų pensijos
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybų pareigūnai; profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo. Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x valstybinių pensijų bazė + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x valstybinių pensų bazė.
Valstybinių pensijų pertvarka ir Seimo sprendimai
Seimas skubos tvarka pradėjo svarstyti naują Valstybinių pensijų įstatymo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti socialinį teisingumą ir panaikinti valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų bei beveik dvigubai padidinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Pasak projektą pristačiusios Monikos Navickienės, tai yra pirmasis valstybinių pensijų pertvarkos etapas. „Pertvarkos tikslas yra pertvarkyti valstybinių pensijų sistemą vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais bei siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių“, − Seimo posėdyje sakė politikė.
Valstybinių pensijų įstatymo pataisomis siūloma pradėti pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto sistemos pertvarką nuo nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų didinimo, kuris, jei Seimas pritars, įsigaliotų jau liepos 1 d. Pakeitimais taip pat numatoma panaikinti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją ir šių pensijų skyrimo funkciją perduoti „Sodrai“. Pritarus šiam siūlymui, būtų įgyvendinamas vieno langelio principas, kai asmeniui dėl jam priklausančios pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos ar dėl skirtingų rūšių pensijų skyrimo užtektų tiesiogiai kreiptis į „Sodrą“.
Kaip pažymėjo M. Navickienė, taip pat atsirastų galimybė skirti šias pensijas nuo teisės atsiradimo, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių. Teikiamomis pataisomis siūloma 87 proc. didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, taip mažinant šių valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų dydžių ir vidutinę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją priartinant prie antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio. Pasak M. Navickienės, vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija (be nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų) nuo 2024 m. liepos 1 d. siektų apie 145 eurus.
Tarp kitų planuojamų pokyčių - siūlymas nustatyti, kad prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją skirtų Prezidento kanceliarija, šiuo metu tai daro Vyriausybė. Pakeitimais taip pat siūloma nustatyti galimybę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją mirus motinai arba tėvui, kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, kitam iš daugiavaikių tėvų.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3906) balsavo 67 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 15 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 18 d.
Biudžeto įtakos ir teisinė reguliacija
Skaičiuojama, kad 2024 m. naujoms siūlomoms priemonėms įgyvendinti reikės 16 mln. eurų, 2025 m. - 31 mln. eurų, 2026 m. - 30 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo metu valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reguliuoja keturi įstatymai: Valstybinių pensijų, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, Teisėjų ir valstybinių pensijų ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymai. Dar du įstatymai - Profesionaliojo scenos meno ir Sporto įstatymai − reglamentuoja kompensacinių išmokų ir rentų skyrimo bei mokėjimo sąlygas kūrybiniams darbuotojams ir sportininkams.
Statistinė informacija
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją gaunantys (2024 m. gegužės) | 196 asmenys |
| Antrojo laipsnio valstybinę pensiją gaunantys (2024 m. gegužės) | 8672 asmenys |
| Valstybinių pensijų bazė (2026 m.) | 74,28 EUR |
| Antrojo laipsnio pensija (2026 m.) | 148,56 EUR |
| Pirmojo laipsnio pensija (2026 m.) | 297,12 EUR |
Praktiniai patarimai kreipiantis
- Kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių arba į „Sodros“ įgaliotą Fondo administravimo įstaigą ir pateikti visus reikiamus dokumentus bei, jei reikalinga, savivaldybės pažymas.
- Jei asmuo turi teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo tam tikros datos, kreiptis ne vėliau nei per 12 mėnesių nuo teisės atsiradimo, kad pensija būtų skiriama nuo teisės atsiradimo dienos.
- Atkreipti dėmesį, kad valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo.