Senelių globos namai Lietuvoje tampa vis svarbesne socialinės rūpybos dalimi. Tačiau, deja, ne visų senolių gyvenimas, atidavus turtus svetimiems, susiklosto sėkmingai. Šiame straipsnyje panagrinėsime liūdną realybę, su kuria susiduria kai kurie senoliai globos namuose, įskaitant apleistumą, smurtą, finansinius nesklandumus ir dvasinio palydėjimo svarbą.
Apleistumas ir smurtas
Artimieji šokiruoti, nes jiems sunku patikėti, kad per du mėnesius žmogus galėjo būti paliktas be elementarios higienos. Šeimai skaudžiausia, kad šią kančią senolė išgyveno tyliai, nes pati dėl ligos būklės negalėjo pasiskųsti ar apsiginti. Artimieji iki šiol negali suprasti, kaip įstaiga, kuriai patikėta globa, nesugebėjo pastebėti akivaizdžiai blogėjančios būklės.
Medikų teigimu, tokio masto žaizdos liudija ne vienkartinį aplaidumą, o sisteminę priežiūros stoką. Pasak artimųjų, jie ketina kreiptis į visas atsakingas institucijas, rašyti skundus ir siekti, kad ši istorija būtų nuodugniai ištirta. Jų tikslas - ne tik išsiaiškinti, kas kaltas dėl jų artimo žmogaus kančios, bet ir užtikrinti, kad kitiems tokia nelaimė nepasikartotų. „Neįsivaizdavome, kad taip gali nutikti mūsų artimajam. Jei tylėsime, kentės kiti“, - sako šeima.
Vienas iš artimųjų tikino turintis ir nuotraukų, kuriose užfiksuota senolės būklė - jose aiškiai matyti nepriežiūros pasekmės ir galimos smurto žymės. Pati senolė apie patirtus išgyvenimus papasakoti negali: dėl demencijos ji nieko nebeatsimena.
Po feisbuke paviešinto įrašo kilo aštri diskusija: vieni piktinosi galimai žiauriu globos namų darbuotojų elgesiu, kiti kaltino artimuosius, esą šie patys paliko žmogų įstaigoje. Tačiau diskusijos fone pasirodė dar svarbesni liudijimai - buvę darbuotojai parašė privačiai, patvirtindami, kad tokia situacija esą ne išimtis, o ilgalaikė problema.
Taip pat skaitykite: Smurtas slaugos namuose
Vienas iš jų teigė, kad aplaidumas ir smurtas yra sisteminis reiškinys:„Užgauliojimai žodžiais, fizinis smurtas. Ką mačiau, nelinkėčiau jokiam bejėgiui. Tas pats sveikatos nesuteikimas, nors žmogui skubiai reikia į greitąją… Esant galimybėms, nepalikit ten artimojo.“
Kita buvusi darbuotoja pasakojo apie priešišką atmosferą įstaigos viduje:„Atsidavę darbuotojai ten neišbūdavo, nes labai greit ‘atsikratydavo’, lipdami ant galvos… Yra gerų darbuotojų, bet kokių mačiau, linkėdavau mintyse joms atsidurti toje pačioje vietoje. O jei joms sakydavai kažką, pasiųsdavo ant trijų raidžių ir liepdavo nesikišti ne į savo reikalus.“
Dar vienas anonimas teigė, kad viename iš korpusų laikomi sunkiausi ligoniai, o su jais elgiamasi žeminančiai ir brutaliai. Pasak liudininko, smurtas ir nepriežiūra buvo kasdienybė:„Ten tikrai siaubas… guli sunkiausi ligoniai, tos vadinamos slaugytojos baisu kaip elgiasi. Juos muša, žemina, už cigaretes juos įdarbina, maudo nevaikščiojančius ant grindų numestus… maistą vagia… duoda maistą sumestą kartu į vieną indą ir maitina kaip šunis.“
Pasak jos, nuo netinkamo maitinimo žmonės viduriuodavo, o tada maisto jie negaudavo „porą dienų, nes slaugėms sunku keisti pampersus“.„Visada iššutę, neverto, nevalo, maudo tik kartą per savaitę… Socialinės su darbuotojom yra draugės ir apsimeta, kad nieko nemato.“
Kita buvusi darbuotoja teigė, kad žiaurus elgesys itin ryškus pirmame moterų korpuse:„Per galvas tranko, valgyti net valgykloje atima, visokiais žodžiais iškolioja… Kaip rengia - baisu, atrodo kaip valkatos, galvos neplautos, striukės be sagų.“Ji pridėjo, kad skirtumai tarp korpusų - milžiniški:„Kitų korpusų personalas elgiasi gražiai, matosi, kur žmogus myli darbą, o kur ateina tik algos pasiimti.“
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Ne vienas buvęs darbuotojas pabrėžė, kad globos namuose ilgai neišbūna tie, kurie nori dirbti sąžiningai:„Geros darbuotojos neišsilaiko ten ilgai dėl žiauraus elgesio. Kiek detektorius nežino, kiek slepiama… Patikėkit, kokių baisių dalykų yra.“
Ši istorija - ne tik vienos šeimos drama. Tai signalas visai sistemai, kad globos įstaigų veikla privalo būti nuolat ir realiai prižiūrima, o pažeidžiamiausi žmonės negali būti palikti vieni su tais, kurie turi galią juos prižiūrėti ar… nepastebėti jų kančios. Paviešinti liudijimai rodo, kad problema gali būti daug gilesnė nei vieno darbuotojo aplaidumas - kalbama apie nebaudžiamumo atmosferą, vidines grupuotes ir kultūrą, kurioje silpniausias tampa lengviausiu taikiniu.
Šeima tikisi, kad teisingumas bus ne tik įvykdytas, bet ir matomas, o skausminga jų patirtis padės apsaugoti kitus senolius, kurie dėl savo sveikatos būklės nebegali patys pasakyti, kas su jais daroma. Kaip sako pati šeima: „Jei tylėsime - kentės kiti.“
Duris atvėrė atnaujinti gyvūnų globos namai: išplėstas vietų skaičius ir veterinarijos paslaugos
Finansiniai nesklandumai
Kaimynai teigia, kad senolė išsivežamus pinigus parodė kartu buvusiems socialiniams darbuotojams, tačiau socialinė darbuotoja teigia jokių pinigų nemačiusi. Tačiau socialinės paramos centro žurnalistams atsiųstas atsakymas liudija, kad pacientės pinigus socialiniai darbuotojai matė.
Viena gydymo įstaiga pripažino pacientės gydymui išleidusi apie šimtą eurų, kita atsisakė patikslinti, su kokia pinigų suma ligonė pas juos atvyko ir su kokia buvo išvežta į slaugos ligoninę. Esą to neleidžia asmens duomenų apsauga. Pacientę išvežant į namus dalyvavusi socialinė darbuotoja aiškina jokių pinigų iš viso nemačiusi.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Laidoti apsiėmusios įmonės darbuotojas teigia iš slaugos namų gavęs velionei priklausančius 700 eurų. Socialinė darbuotoja teigia, kad likusią sumą perdavė įmonei, kuri atvažiavo paimti senolės kūno. Sostinės ligoninės, iš kurios pacientė, anot slaugos ligoninės darbuotojų, buvo atvežta su aūtuoniais šimtais eurų, atstovai, paaiškinti, su kokia iš tikrųjų suma pas juos atvyko pacientė, atsisako. Esą to neleidžia įstatymai.
Beveik aklą senolį apgavęs privačių slaugos namų Kaune vadovas Vytautas Miknius nuteistas 1,6 m. V. Miknius buvo nusivežęs jį pas notarę. Ten praktiškai nematantis senolis turėjo pasirašyti dokumentus. Vėliau senolis sužinojo, kad neteko namo su sklypu Kačerginėje. Taip pat tuščia liko ir jo sąskaita, kurioje buvo sukaupta 28 tūkst. Kai teisėsauga V. Mikniui „prispaudė uodegą“, jis sugrąžino 28 tūkst.
Apibendrinant galima teigti, kad finansiniai nesklandumai ir turto pasisavinimo atvejai kelia didelį susirūpinimą dėl senolių saugumo ir finansinės gerovės globos namuose.
Dvasinis palydėjimas
Šiame kontekste svarbu pažvelgti į tai, kokią reikšmę senelių namuose įgyja religija ir dvasinis palydėjimas, kaip keičiasi tikėjimo praktikos senėjant ir kokie yra religiniai aspektai, susiję su senjorų gyvenimo kokybe.
Viena iš tokių vietų, kur senjorai randa paguodą ir ramybę, yra Adutiškio senelių namai. Moteris Adutiškio senelių namuose pamėgo religijos kampelį, į kurį, pasak jos, jai gera ateiti pasimelsti. 86-erių senolė čia nuo rudens, po patirto insulto. „Visą gyvenimą galvojau, kad padirbėsiu, kiek galiu, labai gerai, smarkiai, o paskui eisiu į senelių namus ir tada jau pailsėsiu.
Vanda Žukaitė, Adutiškio senelių namų gyventoja, pasakoja: „Ir nuo to laiko, žinokite, gyvenu labai gerai. Pirmiausia, čia labai gera atmosfera. Daug vietos. Maitina gerai. Slauga gera. Slaugės atidžios. Jos labai malonios. Viskas čia labai patogu. Mus čia ir nuprausia.“
Ši patirtis rodo, kaip svarbu senelių namuose sukurti aplinką, kurioje senjorai galėtų puoselėti savo dvasinius poreikius. „Addere Care“ ligoninėje dirba dvasiniai palydėtojai, padedantys žmonėms, kurie nori spręsti egzistencinius ar dvasinius klausimus. Dvasinio palydėjimo paslaugos yra nemokamos. Jas teikia sertifikuoti dvasiniai palydėtojai, turintys kanoninį vyskupo siuntimą. Nors dvasinis palydėjimas dažnai siejamas su religija, o atsakymus į kylančius klausimus daugelis randa remdamiesi tikėjimu, šios paslaugos teikiamos ir tiems, kurie neišpažįsta jokios religijos.
Taigi, dvasinis palydėjimas ir religija gali suteikti senjorams paguodą, ramybę ir bendruomenės jausmą, kuris yra ypač svarbus senatvėje.
Savivaldybės ir privatus sektorius
Švenčionių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė-Rouda apibendrina, kad kol kas vietos žmonės dažniau renkasi savivaldybės įstaigą 150 gyventojų turinčiame Šventos gatviniame kaime. Jie nusiteikę palaukti lovos būtent tuose globos namuose, mat apie juos daugiau žino, juose gyvena jų kaimynai.
„Konkurencija atsiras tik tada, kai bus ir valstybinių, ir privačių globos namų, - įsitikinusi R. Zobielienė. - Atsirastų ir geresnės paslaugos. Žmonės renka informaciją, atvyksta rekomenduoti kitų. Džiaugiamės, kai žmonės pasirenka mūsų namus, ir nuolat stengiamės, kad paslaugų kokybė būtų dar geresnė.
Privatus sektorius vis aktyviau įsitraukia į globos namų steigimą, o konkurencija tarp valstybinių ir privačių įstaigų skatina paslaugų kokybės gerinimą.
Išvados
Senelių globos namų priežiūros kokybė ir finansinis sąžiningumas yra esminiai aspektai, užtikrinantys orią ir saugią senatvę. Būtina nuolat gerinti priežiūros standartus, užtikrinti finansų skaidrumą ir sudaryti sąlygas dvasiniam palydėjimui, kad senjorai galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.