Pastaruoju metu vis dažniau pasirodo pranešimų apie galimus nusikaltimus ir pažeidimus slaugos namuose Lietuvoje. Šie pranešimai atskleidžia ne tik pavienių darbuotojų aplaidumą, bet ir gilesnes sistemines problemas, kurios kelia grėsmę pažeidžiamiausių visuomenės narių - senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių - orumui ir saugumui. Reaguojant į visuomenės ir žiniasklaidos spaudimą, valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad asmenys, pažeidę žmogaus teises, prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus ir būtų imtasi prevencijos priemonių, kad tokie įvykiai niekada nebesikartotų.
Sisteminės problemos ir žmogaus teisių pažeidimai
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pasisako už sistemines permainas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros bei socialinės globos sistemose. Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ši konvencija aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje, nebūtų atskirti nuo visuomenės, sukūrus oriam ir savarankiškam gyvenimui reikalingą paslaugų infrastruktūrą, tinkamai pritaikius įvairias sąlygas ir suteikiant reikalingą individualią pagalbą, pagal kiekvieno individualius poreikius.
Deja, Lietuvoje iki šiol apie 6000 suaugusiųjų gyvena atskirtyje, socialinės globos namais pavadintose uždarose įstaigose, iš jų yra atimta teisė gyventi bendruomenėje, būti pilnaverčiais visuomenės nariais, turėti geresnę gyvenimo kokybę. Faktiškai, visi šie 6000 mūsų bendrapiliečių yra įkalinti valstybės ir mūsų visų netiesioginiu bendru sutarimu.
Nors nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką ir deda pastangas, kad dalis šiose įstaigose apgyvendintų žmonių persikeltų, apsigyventų bendruomenėje, labai svarbu ne vien tik vystyti naujų kokybiškų, į asmenį orientuotų ir žmogaus teisių standartus atitinkančių paslaugų spektrą bendruomenėje, tačiau ir siekti, kad į vis dar egzistuojančias nuolatinės socialinės globos įstaigas nebebūtų siunčiami gyventi nauji asmenys.
Deja, bet psichikos sveikatos priežiūros sistemai, už kurią atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, tokia užduotis net nėra iškelta. Tai yra labai didelė spraga, nes realybėje socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos yra glaudžiai susijusios, egzistuoja aiški sistemų sinergija, šios dvi sistemos viena kitą palaiko. Kol socialinės apsaugos sistema stengiasi mažinti socialinės globos įstaigose gyvenančių žmonių skaičių, tą skaičių kasmet papildo sveikatos apsaugos sistema.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Kiekvienas atvejis, kuomet dar vienas žmogus nusiunčiamas gyventi į tokią įstaigą, reiškia dar vieną valstybės pralaimėjimą ir dar vieno asmens pažeistas teises. Ydingos sistemos įkaitais yra tapę ir specialistai, dirbantys joje, kurie yra priversti prisitaikyti prie pasenusios atskirtyje veikiančių įstaigų idėjos ir praktikos.
Trūkstantis personalas ir saugumo problemos
Viena iš opiausių problemų - nepakankamas personalo skaičius slaugos namuose. Kaip teigė vieno iš Krekenavos socialinės globos namų klientų dukra:
„Kai Vilniuje degė senelių namai, naktį budėjo trys darbuotojai, o Krekenavos senelių namuose nuo 15 val. iki pat ryto lieka viena slaugytoja. Neįsivaizduoju, kaip ji viena spėtų paskambinti 112 ir dar tuos žmones gelbėti.“
Anot moters, savaitgaliais situacija dar sudėtingesnė - slaugytojos padėjėja dirba tik iki 12 val. Tokiomis sąlygomis senelių namų slaugytojos dirba jau kone dešimt metų. Ją stebina, kodėl rajono Savivaldybei tokia padėtis socialinės priežiūros įstaigoje atrodo normali, jei nieko nedaroma.
Krekenavos socialinės globos namai pavaldūs Panevėžio rajono socialinių paslaugų centrui. Šio direktorius Gintaras Navickas tvirtina, jog įstaiga turi etatų tiek, kiek numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytuose normatyvuose. Anot jo, globotinių turime 16, tokiam skaičiui nustatyta, kad naktį lieka viena slaugytoja. Ne mes tokį normatyvą sugalvojome. Labai džiaugtumėmės, jei būtų daugiau.
Anot jo, tokia situacija - ne tik Krekenavos socialinės globos namuose. Po vieną slaugytoją vakarais ir naktimis pasilieka ir Ramygalos socialinės globos namuose, kuriuose šiuo metu 15 globotinių, ir analogiškoje įstaigoje Gustonyse, kur rūpinamasi 20 klientų. Pasak G. Navicko, pagal ministerijos patvirtintus normatyvus, du slaugytojai nakčiai liktų, jei įstaiga turėtų ne mažiau kaip 30 klientų.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Panevėžio šv. Juozapo globos namuose gyvena apie 87 globotinius. Pasak įstaigos direktoriaus Patriko Skrudupio, nakčiai su jais lieka ne mažiau nei trys darbuotojų. Anot jo, nuo sausio pasikeitus normatyvams reikalaujama, kad naktimis su 30 globojamų asmenų liktų vienas darbuotojas. Jei globotinių būtų bent vienu daugiau, nakčiai su jais turėtų likti jau du žmonės.
Palyginimui, Olandijoje standartas yra 12-15 žmonių vienam naktiniam budėtojui.
Nepakankamas personalo skaičius kelia pavojų ne tik globotinių saugumui gaisro ar kitos nelaimės atveju, bet ir jų sveikatai bei gerovei. Vienas darbuotojas negali tinkamai pasirūpinti visais gyventojais, ypač tais, kurie yra sunkiai sergantys ar neįgalūs.
Be to, pavojų kelia ir rūkantys pacientai. Gaisro Vilniuje viena iš galimų priežasčių taip pat buvo įvardytas vieno iš žuvusiųjų neatsargus rūkymas.
Maisto kokybės ir higienos pažeidimai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat nustato maisto tvarkymo ir saugos reikalavimų pažeidimų globos įstaigose. Pavyzdžiui, Didvyžių socialinės globos namuose buvo nustatyta, kad:
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
- Daugiau nei du šimtai globotinių buvo maitinami nekokybiškai.
- Patiekalai ruošiami, nesilaikant receptūrose nurodytų žaliavinių produktų ir jų kiekių.
- Ruošiant patiekalus, naudojami seni, nekokybiški maisto produktai.
- Maisto produktai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, kartu su pašaliniais daiktais.
- Dalį globotinių, kuriems buvo skirtos diabetinės dietos, nebuvo parengti jiems specialiai skirti valgiaraščiai.
Pasak VMVT Marijampolės departamento direktoriaus G. Gvazdaičio, iš Didvyžių socialinės globos namų saugiai pakrauti ir išvežti utilizuoti visi nesaugūs maisto produktai.
Tokie pažeidimai rodo ne tik aplaidumą, bet ir galimą korupciją, kai siekiama sutaupyti maisto sąskaita, o tai tiesiogiai kenkia globotinių sveikatai ir gerovei.
Smurtas ir aplaidumas
Deja, pasitaiko atvejų, kai globos namuose fiksuojami smurto ir aplaidumo atvejai. Vienas iš tokių atvejų aprašytas Macikų socialinės globos namuose, kai senolė globos namuose praleido du mėnesius, per kuriuos artimieji, pasitikėdami įstaiga, nematė pagrindo nerimauti. Viskas pasikeitė tada, kai viena sąžininga darbuotoja, pastebėjusi, kad jau trečią dieną laikosi aukšta temperatūra, nusprendė informuoti artimuosius. Atvykę artimieji patys iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje paaiškėjo tikroji būklės priežastis: dėl ilgalaikės tarpvietės nepriežiūros išsivysčiusios žaizdos sukėlė sunkią infekciją. Vėliau diagnozuotas sepsis - gyvybei pavojinga būklė.
Po feisbuke paviešinto įrašo kilo aštri diskusija: vieni piktinosi galimai žiauriu globos namų darbuotojų elgesiu, kiti kaltino artimuosius, esą šie patys paliko žmogų įstaigoje. Tačiau diskusijos fone pasirodė dar svarbesni liudijimai - buvę darbuotojai parašė privačiai, patvirtindami, kad tokia situacija esą ne išimtis, o ilgalaikė problema. Vienas iš jų teigė, kad aplaidumas ir smurtas yra sisteminis reiškinys: „Užgauliojimai žodžiais, fizinis smurtas. Ką mačiau, nelinkėčiau jokiam bejėgiui. Tas pats sveikatos nesuteikimas, nors žmogui skubiai reikia į greitąją… Esant galimybėms, nepalikit ten artimojo.“
Ši istorija - ne tik vienos šeimos drama. Tai signalas visai sistemai, kad globos įstaigų veikla privalo būti nuolat ir realiai prižiūrima, o pažeidžiamiausi žmonės negali būti palikti vieni su tais, kurie turi galią juos prižiūrėti ar… nepastebėti jų kančios.
Kitas kraupus įvykis nutiko vienuose globos namuose, kur du sergantys demencija vyrai taikiai gyveno viename kambaryje, kol netikėtai įvyko pribloškianti drama. Pirminiais duomenimis, vienas vyras mirtinai sumušė kitą. Įtariamasis uždarytas į areštinę, laukiama kardomosios priemonės paskyrimo.
Tokie įvykiai rodo, kad būtina užtikrinti tinkamą globotinių priežiūrą, ypač tų, kurie serga psichikos ligomis ar demencija, ir nuolat stebėti jų būklę.
Nelegalūs globos namai ir neteisėtas laisvės atėmimas
Pasitaiko atvejų, kai asmenys organizuoja nelegalius globos namus, kuriuose nesilaikoma jokių higienos ar saugos reikalavimų. Pavyzdžiui, Priekulėje buvo aptiktas nelegalus globos namas, įrengtas rekonstruojamo pastato pirmame aukšte, kuriame buvo apgyvendinti trys žmonės. Ši vieta neturėjo higienos paso suaugusių asmenų socialinei globai. Trims slaugyti žmonėms teko grįžti pas šeimos narius.
Dar vienas skandalingas atvejis buvo užfiksuotas Rokiškio rajone, kur globos namuose vienas globotinis buvo laikomas už grotų. Kiek ministerijai žinoma, už grotų uždarytas globotinis buvo agresyvus, kartais niokodavo aplinką ir keldavo pavojų aplinkiniams. Tyrimą dėl įvykio pradėjo ir policija. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto laisvės atėmimo, apklausiami asmenys, aiškinamasi, kiek žmonių galėjo nukentėti.
Tokie atvejai rodo, kad būtina griežtinti nelegalių globos namų kontrolę ir užtikrinti, kad visos globos įstaigos laikytųsi įstatymų ir žmogaus teisių.
Savivaldybės abejingumas ir kontrolės stoka
Viena iš priežasčių, kodėl globos namuose pasitaiko tiek daug pažeidimų, yra savivaldybių abejingumas ir kontrolės stoka. Artimieji skundžiasi, kad nepavyksta rasti atsakingų asmenų, kurie galėtų išspręsti problemas. Vilnietė teigė, kad:
„Mama apgyvendinta kambaryje, kuris neatitinka higienos normų, per plyšius languose pučia vėjas. Labai mažai darbuotojų. Bandžiau keletą kartų eiti į administraciją kalbėtis, tačiau tiek praėjusią, tiek užpraėjusią savaitę nepavyko rasti nei laikinai pareigas einančios direktorės, nei pavaduotojos, nei skyriaus vedėjos. Nesuprantu, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė taip atsainiai žiūri į socialinių paslaugų teikimą, kodėl nėra naujo direktoriaus. Gal čia kiti tikslai?“
Tokie atvejai rodo, kad būtina stiprinti savivaldybių atsakomybę už globos įstaigų priežiūrą ir užtikrinti, kad būtų reaguojama į gyventojų skundus ir pranešimus apie pažeidimus.
Išvados
Globos namuose pasitaikantys nusikaltimai ir pažeidimai rodo, kad Lietuvoje būtina skubiai spręsti sistemines problemas, susijusias su socialine globa ir psichikos sveikatos priežiūra. Būtina užtikrinti, kad globos įstaigos laikytųsi įstatymų ir žmogaus teisių, stiprinti kontrolę ir priežiūrą, didinti finansavimą ir gerinti personalo sąlygas. Tik tokiu būdu galime užtikrinti, kad pažeidžiamiausi visuomenės nariai būtų apsaugoti nuo smurto, aplaidumo ir orumo pažeidimų.
1 priežastis, kodėl senjorai atsiduria slaugos namuose (ir ką daryti)
Statistika apie globos namų pažeidimus Lietuvoje
Lentelėje pateikiami apibendrinti duomenys apie dažniausiai pasitaikančius pažeidimus globos namuose Lietuvoje:
| Pažeidimo tipas | Dažnumas | Pasekmės | Atsakingos institucijos |
|---|---|---|---|
| Nepakankamas personalo skaičius | Labai dažnas | Priežiūros kokybės prastėjimas, saugumo rizika | Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Savivaldybės |
| Maisto kokybės ir higienos pažeidimai | Dažnas | Globotinių sveikatos problemos, apsinuodijimai | Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) |
| Smurtas ir aplaidumas | Retas, bet labai rimtas | Fizinės ir psichologinės traumos, mirtis | Policija, Prokuratūra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| Nelegalūs globos namai | Retas | Saugumo ir higienos normų nesilaikymas, žmogaus teisių pažeidimai | Policija, Savivaldybės |
| Neteisėtas laisvės atėmimas | Labai retas, bet labai rimtas | Žmogaus teisių pažeidimai, psichologinė trauma | Policija, Prokuratūra |
Ši statistika rodo, kad būtina nuolat stebėti globos namų veiklą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų įstatymų ir žmogaus teisių.
