Sociãlinė raidà - tai kultūrinių ir socialinių sistemų, jų įvairių grupių laipsniškų arba radikalių pokyčių seka. Dažniausiai pagrindine kultūrine socialine sistema laikoma vienos šalies teritorijoje gyvenanti visuomenė arba jos pavienės dalys - įvairios bendruomenės. Socialinė raida apima kokybinius (pvz., visuomenėje vyraujančių grupių galios persiskirstymas) ir kiekybinius (pvz., gyventojų skaičiaus didėjimas) visuomeninius pokyčius.
Siekiant paaiškinti socialinę raidą dažniausiai remiamasi konkrečios visuomenės raidos istoriniu kontekstu ir dabarties sąlygomis, asmenis ir įvairias socialines struktūras veikiančiais vidiniais ir išoriniais veiksniais, tikslinėmis raidos skatinimo priemonėmis, įvairiais procesais ir raidos problemomis. Pačia bendriausia prasme visuomenių socialinę raidą lemia vidiniai veiksniai: socialinė elgsena, socialiniai įgūdžiai, įpročiai, nuomonės, mąstymo sistemos, idėjos, teorijos ir vertybės.
Konkrečios visuomenės socialinė raida geriau suvokiama lyginant ją su kitų visuomenių socialine raida arba lyginant vienos visuomenės įvairių istorinių laikotarpių socialines raidas. Istoriškai susiklosčiusi visuomenės socialinė raida gali būti aiškinama remiantis keliomis pagrindinėmis prielaidomis.
Vadinamoji vienalinijinės raidos tezė teigia, kad visų visuomenių socialinė raida vyksta vienoda kryptimi ir pereina panašias stadijas. Teigiama, kad anksčiau ar vėliau pasiekusios aukščiausią raidos lygį visos visuomenės supanašėja. Vadinamoji daugiakryptės raidos tezė teigia, kad visuomenių socialinė raida gali vykti įvairiomis kryptimis. Taip susiklosto įvairios visuomenės, besiskiriančios ne tiek savo raidos lygiu, kiek kokybiškai skirtingomis kultūrinėmis, politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis sistemomis.
Ir vienalinijinės, ir daugiakryptės raidos tezės apibrėžia nuolatinę linijinę socialinę raidą, t. y. raidą, kurioje nėra grįžimo, šuolių ar stagnacijos. Linijinio modelio socialinė raida suprantama kaip kumuliatyvi (nuolat auganti, besipletojanti). Nelinijinės raidos tezės teigia, kad socialinė raida yra ciklinė arba spiralinė, o ne kumuliatyvi.
Taip pat skaitykite: Gyventojų portalas EGAS: viskas apie "Sodrą"
Ciklinės raidos teorijos teigia, kad visuomenės vystosi šuoliais, lyg lipdamos laiptais, pvz., pasiekus tam tikrą kiekybinio augimo ribą įvyksta kokybinis pokytis. Marksistiniu požiūriu, socialinėje raidoje galimos revoliucinės epochos: po ilgo įtampos, konfliktų kaupimosi laikotarpio įvyksta staigūs, fundamentalūs, radikalūs pokyčiai.
Spiralinės raidos tezė pabrėžia, kad visuomenių socialinėje raidoje galimi grįžimai į ankstesnę būseną, bet šie grįžimai kuria kokybiškai naujus pokyčius. Dažniausiai socialinės raidos aiškinimai grindžiami linijinės raidos modeliu, pažangos, stagnacijos ir regreso sąvokomis. Sociologijoje socialinė raida aiškinama remiantis pusiausvyros, evoliucijos teorija, konflikto teorija. 21 a. pradžioje įsigali A. Seno 1998 pagrįsta ir Jungtinių Tautų plačiai taikoma socialinė raida, kaip išlaisvinimo, teorija.
Gyventojų socialinės raidos etapai
Gyventojų socialinė raida skirstoma į kelis etapus, kurių kiekvienas pasižymi skirtingais demografiniais rodikliais ir socialinėmis tendencijomis:
- Tradicinė kartų kaita: Tai didelio gimstamumo ir didelio mirtingumo, nedidelio arba neigiamo natūraliojo prieaugio pakopa.
- Demografinio sprogimo pakopa: mažėjančio mirtingumo ir didelio natūraliojo gyventojų prieaugio pakopa.
- Gyventojų senėjimo pakopa: Šioje pakopoje mirtingumas ir gimstamumas mažėja.
- Šiuolaikinė kartų kaita: Tai mažo gimstamumo ir mirtingumo pakopa.
- Depopuliacijos pakopa: Šiai pakopai būdingas labai mažas gimstamumas ir mažas mirtingumas.
Tradicinė kartų kaita
Šiai pakopai būdingas didelis gimstamumas ir didelis mirtingumas, dėl ko natūralusis prieaugis yra nedidelis arba neigiamas. Didelio gimstamumo priežastys: nėra šeimos planavimo, didelis vaikų mirtingumas, žemas medicinos lygis, dėl ko vyrauja ligos ir epidemijos. Ir gimstamumo, ir mirtingumo rodikliai siekia daugiau kaip 40 ‰, todėl gyventojų skaičius nežymiai svyruoja, bet nedidėja. Pavyzdžiui, atogrąžų miškų gentys išplitusios daugiausia Brazilijoje Amazonės miškuose, Indonezijos Kalimantano ir Naujosios Gvinėjos miškuose.
Demografinio sprogimo pakopa
Ši pakopa pasižymi mažėjančiu mirtingumu ir dideliu natūraliuoju gyventojų prieaugliu. Gerėjant gyvenimo sąlygoms lengviau apsirūpinti maistu, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl gyventojų skaičius sparčiai auga. Pavyzdžiui, Malyje gimstamumas siekia 46 ‰, o mirtingumas 13,6 ‰. Šalies natūralusis gyventojų prieaugis yra 32,4 ‰. (kontraceptikus vartoja tik 8 % moterų) lemia didelį gimstamumą. Turėti daug vaikų.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos apžvalga Lietuvoje
Gyventojų senėjimo pakopa
Šioje pakopoje mirtingumas ir gimstamumas mažėja. Gimstamumas mažėja žymiai didesniais tempais, o mirtingumas toliau lėtai mažėja. Natūralusis gyventojų prieaugis lėtai didėja. Ilgėjant gyvenimo trukmei, vis daugiau atsiranda senyvo amžiaus žmonių. Kinijoje 2013 metais gimstamumas buvo 12 ‰, o mirtingumas - 7 ‰. Esant natūraliajam prieaugiui 4 ‰, gyventojų skaičius pamažu auga. Geresnė mityba, geresnės gyvenimo sąlygos.
Šiuolaikinė kartų kaita
Tai mažo gimstamumo ir mirtingumo pakopa. Ši pakopa būdinga ekonomiškai išsivysčiusioms šalims, kur aukštas moterų išsilavinimas, daug dėmesio skiriama darbui ir visuomeninei veiklai. Užtikrina ilgą gyvenimo trukmę. Prancūzijoje natūralusis gyventojų prieaugis 3 ‰, nes gimstamumas yra 12 ‰, o mirtingumas 9 ‰. Toks natūralusis prieaugis užtikrina kartų kaitą. Šeimos planavimas, vėlyvos santuokos lemia nedidelius gimstamumo rodiklius. Moterų vaisingumo koeficientas yra tik 2,1 vaikas 1 moteriai.
Depopuliacijos pakopa
Šiai pakopai būdingas labai mažas gimstamumas ir mažas mirtingumas. Mažą mirtingumą garantuoja aukštas medicinos lygis ir visavertė mityba, geros gyvenimo sąlygos. Vaikų išlaikymo. Latvijoje gyventojų skaičius mažėja, nes natūralusis gyventojų prieaugis yra - 3,6 ‰ (gimstamumas 10 ‰, mirtingumas 13,6 ‰).
Gyventojų socialinės raidos etapų palyginimas
| Etapas | Gimstamumas | Mirtingumas | Natūralusis prieaugis | Pavyzdžiai |
|---|---|---|---|---|
| Tradicinė kartų kaita | Didelis (virš 40 ‰) | Didelis (virš 40 ‰) | Nedidelis arba neigiamas | Atogrąžų miškų gentys |
| Demografinis sprogimas | Didelis | Mažėjantis | Didelis | Malis |
| Gyventojų senėjimas | Mažėjantis | Mažėjantis | Lėtai didėjantis | Kinija |
| Šiuolaikinė kartų kaita | Mažas | Mažas | Nedidelis | Prancūzija |
| Depopuliacija | Labai mažas | Mažas | Neigiamas | Latvija |
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namų gyventojų teisės