Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip socialinė stratifikacija reiškiasi šiuolaikinėje Lietuvoje, bei kokius mechanizmus švietimo institucijos vartoti siekdamos mažinti socialinę įtampą ir didinti socialinę sanglaudą. Tyrimo centre - socialiai remtų mokinių patirtys, jų fizinė ir emocinė saugumo patirtis bei santykiai su mokykla, klasės draugais ir mokytojais. Straipsnyje aptariamos trys pagrindinės sritys, kurias ankstesni analitikai (T. Parsonsas) laikė svarbiomis švietimo iššūkiams: asmenybė, visuomenė ir kultūra.
Socialinės stratifikacijos samprata ir jos reikšmė švietimo institucijoms
Pagal visuomenių struktūrą ir socialinių institutų vaidmenį, švietimo sistema turėtų būti visuomenės stabilumo garantija. Vertinant švietimo institutą, svarbu, kad jis atitiktų visuomenės lūkesčius ir poreikius, perduotų tautos kultūros elementus bręstančiai asmenybei. Be abejo, švietimo instituto padėtis transformacijų laikotarpiu priklauso nuo visuomenės pažangos lygio ir vyraujančios kultūros. Švietimas tarnauja įvairių formų reprodukcijai, akumuliuoja ir transformuoja įvairias kultūros formas.
Reikšmingas transformacijas patiriančioje visuomenėje švietimas tampa socialinio saugumo garantija, didina socialinę visuomenės sanglaudą ir mažina socialinę atskirtį, apsaugo asmenis nuo rizikos veiksnių ateityje bei suteikia socialinio mobilumo galimybę. Tačiau kyla klausimas - ar tai tikrai vyksta mūsų šalies švietimo sistemoje? Ar dabartinė švietimo sistema ir politika atitinka visuomenės poreikius ir lūkesčius bei išpildo jai tradiciškai priskirtus uždavinius?
Empiriniai duomenys apie socialinę stratifikaciją Lietuvos mokyklose
Įgyti duomenys iš mokinių, kuriems taikytos socialinės remtinės kategorijos, leidžia įvertinti, kaip turtinė padėtis lemia jausmą saugumu. Apklausti 10-12 klasių mokiniai, įvertinti jų fizinis saugumas, klasių mikroklimatas, tarpasmeniniai santykiai ir vertinimai. Paaiškėjo, kad tik maža dalis socialiai remtinų mokinių jaučiasi visiškai fiziškai saugūs (9 %), o 34 % - iš dalies saugūs. Dauguma teigė, kad mikroklimatas mokykloje yra tik iš dalies palankus (32 %), o 25 % - nepalankus ir nepriimtinas.
Tos pačios apklausos duomenys rodo, kad socialinė turtinė padėtis labai veikia savijautą ir savivertę. Net 47 % teigė, kad jaučiasi nesaugūs dėl tėvų finansinės padėties. Dauguma respondentų (61 %) teigė dažniausiai bendraujantys su žmonėmis iš savo socialinio sluoksnio, formuodami naujas nuostatas ir vertybes, kurios atspindi jų socialinį statusą.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Taip pat svarbu pažymėti, kad didėjant finansinei nelygybei didėja ir išsilavinimo galimybių skirtumai, ypač siekiant aukštesnio išsilavinimo. Tyrėjai nurodo, kad socialinės stratifikacijos procesai mokykloje gali perduoti ir reprodukuoti socialinę hierarchiją, jei švietimo sistema nesugeba užtikrinti visų grupių įtraukties ir lygių galimybių.
Socialinės atskirties mechanizmai mokykloje
Tyrimo duomenys atskleidė, kad dauguma mokinių jau ankstyvoje vaikystėje formuoja nuostatą priklausyti tam tikrai socialinei klasei. Taigi turtinė padėtis ir sociokultūrinės galimybės įtakoja tiek mokymosi motyvaciją, tiek santykius su bendraamžiais ir su švietimo sistema. Disciplina ir elgesio normos klasėje dažnai demonstruoja, kaip socialinis statusas paveikia mokytojų požiūrį ir pasirinktus ugdymo kelių.
Analizuojant neigiamos diskriminacijos vyraujančias tendencijas, autoriai rodo, kad kai kuriais atvejais mokytojų empatiškumas ir gebėjimas įtraukti diskriminuojamus vaikus lieka trūkumų. Dėl to kai kurie mokiniai pasitraukia iš aktyvaus mokymosi, o kiti gabenasi į rizikos grupes, kuriose didesnė tikimybė patirti antrinę socialinę atskirtį.
Socialinės stratifikacijos teorijų įžvalgos šiuolaikinėje visuomenėje
Kultūrinis kapitalas, pasąmoninės ir sociokultūrinės norme formuoja individualų tapatumą ir gyvenimo būdą. Tokio pobūdžio procesai lemia nuosavybės, išsilavinimo ir profesinės mobilumo skirtumus. Tyrėjai teigia, kad socialinė stratifikacija šiuolaikinėje Lietuvoje glaudžiai susijusi su regionų plėtra, ekonomine padėtimi bei etninės ir kultūrinės įvairovės valdymu.
Lietuvos kontekste svarbu paminėti, kad dominuojanti respondentų dalis save identifikuoja vidurinei klasei, o tai atspindi socialinį stabilumą ir galimą raidą šalyje. Tačiau egzistuoja ir žemesnės bei aukštesnės klases, kurias formuoja ne tik ekonominiai ištekliai, bet ir kultūrinis kapitalas, socialiniai tinklai ir galimybės.
Taip pat skaitykite: Visuomenės sveikatos problema – smurtas
Politikos ir praktikos įtaka socialinei sanglaudai švietime
Nuosekliai įgyvendinama socialinė parama, diferencijuotos ugdymo programos bei psichologinė pagalba rizikos grupėms gali prisidėti prie didesnio įtraukties ir mažesnės socialinės atskirties. Tačiau būtina nuosekliai tikrinti, ar šie mechanizmai veikia praktiškai, ir ar jie pasiekia mokinius iš socialiai remtų šeimų.
- Apibendrinama literatūra rodo, kad švietimo institucija turi būti orientuota į įtrauktį ir socialinį saugumą.
- Empirinis tyrimas Lietuvoje parodo, kad socialiniai nelygybės aspektai vis dar veikia mokyklų mikroklimatą ir mokinių saugumą.
- Reikšminga užduotis - sukurti išsamias priemones asmenims iš rizikos grupių, kurios sumažintų diskriminaciją ir skatintų lygių galimybių įvairovę.
Tokios praktikos pavyzdžiai
Teigiamos priemonės, pasižymėjusios įtraukiamumu, apima socialinę ir psichologinę pagalbą mokiniams, mokytojų profesinį tobulinimą, lyčių ir kultūrinių skirtumų jautrumo didinimą, bei emocinį saugumą skatinančias klasės kultūros normas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad mokyklos administracija ir specialistai būtų pasiekiami ir suprantami vaikams bei jų šeimoms.
Apžvalga ir išvados
Šiuolaikinė Lietuvos visuomenė patiria socialinės stratifikacijos manifestacijų švietimo institucijose. Straipsnyje įvertinta, kaip socialiniai ir ekonominiai veiksniai veikia mokinių saugumą, motyvaciją ir pasitikėjimą švietimo sistema. Nagrinėtas autentikus tyrimas rodo, kad didelė dalis mokinių iš socialiai remtinų šeimų jaučia tam tikrą netikrumą ir neatitinkančias lūkesčius aplinkybes.
Švietimo institucija turi garantuoti įtraukimą, užtikrinti socialinį saugumą ir skatinti socialinį mobilumą per nuoseklų finansinį, psichologinį ir pedagoginį palaikymą. Apskaitos analizė rodo, kad be aiškių politikos priemonių ir toliau vyraus socialinė stratifikacija, kuri gali priešinti visuomenės pažangą ir žymiai paveikti jaunimo ateitį.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų profesijos prestižas
tags: #visuomenes #dalijimosi #i #socialines #grupes #desningumu