Vaiko globos (rūpybos) tvarka Lietuvoje

Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų.

Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.

Laikinoji ir nuolatinė globa (rūpyba)

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.

Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa

Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, siektina, kad jis iš karto patektų į šeimos aplinką, kur jam būtų suteiktas rūpestis ir šiluma. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai), galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau ne visada tai įmanoma. Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą.

Globos formos

Globa (rūpyba) šeimoje

Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.

Globa (rūpyba) šeimynoje

Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.

Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje

Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.

Įvaikinimas

Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais.

Taip pat skaitykite: Viskas apie įvaikinimą NZ

Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.

Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.

Globėjai ir globotojai

Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).

Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.

Nuolatinis globotojas - asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį.

Taip pat skaitykite: Globėjo teisės

Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas ir nepilnamečių tėvų su vaiku (-ais), o jeigu nuolatinis globotojas vykdo ir budinčio globotojo veiklą, vienu metu jis negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius nuolatinio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 4.

Budinčio ir nuolatinio globotojo veikla - tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška, tai veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Reikalavimai globėjams (rūpintojams)

Globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami:

• asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jis nori laikinai globoti (rūpinti) jaunesnį kaip 10 metų vaiką;
• ne jaunesni nei 21 metų amžiaus, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį.

Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.

Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas asmuo:

1. ne jaunesnis negu dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis;
2. nepripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje;
3. nuo kurio nėra atskirtas vaikas;
4. kuriam nėra ar nebuvo apribota tėvų valdžia;
5. jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai nebuvo nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. asmuo nebuvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų;
6. kuris nėra teistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl asmens, kuris buvo nuteistas už kitas nusikalstamas veikas ar kuriam buvo paskirtos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, teisės būti vaiko globėju (rūpintoju) sprendžiama, įvertinus padarytos (padarytų) nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) ar administracinio (administracinių) nusižengimo (nusižengimų) pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgus į vaiko interesus;
7. iki šešiasdešimt penkerių metų, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką;
8. jeigu jo ir globos centro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis nebuvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo;
9. kuris Vyriausybės patvirtintuose Vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka yra tinkamai pasirengęs globoti (rūpinti) vaiką;
10. kurio sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo atitinka aukščiau paminėtų 2, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 punktuose nustatytus reikalavimus, o kiti kartu gyvenantys vyresni kaip šešiolikos metų asmenys - aukščiau paminėtų 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytus reikalavimus.

Kaip tapti globėju?

1 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.

2 žingsnis. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046a formos gavimo.

3 žingsnis. Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai:

• Prašymas.
• Sveikatos pažyma 046a formos.
• Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju.

4 žingsnis. Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą. Tai užtruks ilgiausiai 20 dienų.

5 žingsnis. Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, prašykite, jog būtumėte siunčiami juos išklausyti į artimiausią savivaldybę.

6 žingsnis. Išvados globai gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai.

7 žingsnis. Laukimas ir sprendimo priėmimas.

Dėl informacijos apie vaikų globą (rūpybą) kviečiame kreiptis į globos centrą.

Globos centro veiklos principai

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ (toliau - PPI) kokybės politika yra PPI vidaus dokumentas, apibrėžiantis PPI vykdomos veiklos kokybės politikos valdymo tvarką, kuri apima misiją, viziją, vertybes, tikslus ir įsipareigojimus bei organizacines priemones gerinti vykdomos veiklos kokybę.

Paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės koncepcijos (toliau - Gyvenimo kokybės koncepcija) tikslas - apibrėžti kaip VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro paslaugų gavėjai individuliai suvokia ir vertina savo gyvenimo kokybę bei išmatuoti subjektyvų klientų gyvenimo kokybės vertinimo pokytį Globos centro teikiamų paslaugų kontekste. Globos centro klientų gyvenimo kokybę yra svarbu apibrėžti siekiant suprasti, kaip klientai vertina skirtingų gyvenimo sričių atitikimą jų poreikiams ir lūkesčiams, įstaigos teikiamų paslaugų kontekste bei įvertinti kaip teikiamos paslaugos prisideda prie paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės gerinimo.

Koncepcijoje yra išskiriama paslaugų gavėjų vaikų gyvenimo kokybė bei suaugusių paslaugų gavėjų (globėjų, įtėvių, šeimynos dalyvių, budinčių globotojų, besirengiančių jais tapti) gyvenimo kokybė.

Siekiant įvertinti Globos centro paslaugų gavėjų subjektyvų gyvenimo kokybės suvokimą, naudojami tokie gyvenimo kokybės matavimo instrumentai kaip darbuotojų atliekamas stebėjimas, vertinimas (prieš darbo pradžią ir pabaigus darbą su vaikais), anketinė apklausa (viena vaikams, kita suaugusiems paslaugų gavėjams, atliekama ne mažiau kaip kartą per metus).

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ Globos centro (toliau - Globos centras) paslaugų gavėjų įgalinimo koncepcija apibrėžia Globos centro darbuotojų taikomas priemones teikiant socialines paslaugas, kuriomis daromas paslaugų gavėjui poveikis formuojant galios santykius: įsitraukimą, dalyvavimą, sąmoningumą ir autonomiją, užtikrinant, kad visiems įvaikintiems vaikams, globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, informacinė psichosocialinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje.

Įgalinančios aplinkos kūrimas - organizacijoje yra ilgalaikė ir nuolatinė veikla. Neretai, globėjai ar įtėviai, susidūrę su problema kreipiasi į specialistus ir mano, kad netinkamas vaiko elgesys ar kitos, su vaiku susijusios, problemos bus išspręstos suteikus pagalbą vaikui. Tačiau dažnai vaiko elgesys yra tiesiogiai susijęs su aplinka, kurioje vaikas auga, todėl vienas iš pagrindinių specialisto uždavinių įgalinti vaiko globėją pamatyti savo auklėjimo įgūdžių kokybę, įvertinti savo gebėjimus tvarkytis su iškilusiomis problemomis ir spręsti konfliktines situacijas savarankiškai. Didelis dėmesys skiriamas paties globėjo elgesiui koreguoti, ugdyti empatiją, suprasti ir atliepti ne tik fizinius, bet ir emocinius vaiko poreikius. Įžvelgti savo resursus tvarkytis kasdienėse situacijose be specialistų įsikišimo.

Įvertinus problematiką, vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, yra skiriamas psichologas, tačiau su vaiku dirbantis specialistas visada įtraukia į procesą ir suaugusiuosius, auginančius vaiką, organizuoja konsultacijas, teikia rekomendacijas, suteikia grįžtamąjį ryšį apie rezultatus dirbant su vaiku.

Individualaus įgalinimo esmė - nuolatinėmis socialinių paslaugų gavėjo pastangomis, suvokiant savo gebėjimus, pereiti iš pasyvios būklės į aktyviąją.

Individualaus įgalinimo veiksmai ir priemonės:

• bendraujame su paslaugų gavėju veiksmingai ir atvirai;
• atkreipiame dėmesį į paslaugų gavėjo asmenines patirtis;
• atkreipiame dėmesį į paslaugų gavėjo socialines, psichologines ir emocines problemas;
• supažindiname paslaugų gavėją su jo teisėmis ir kaip galima jomis naudotis;
• pagal individualius poreikius, paslaugų gavėjui ar jo šeimai parengiamas individualus pagalbos planas, išsikeliami uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti;
• paslaugų gavėjas išsako savo nuomonę, akcentuodamas savo poreikius ir siekius, prisiima atsakomybę už save ir savo veiksmus;
• suteikiame galimybę paslaugų gavėjui laisvai rinktis įgalinančias priemones;
• motyvuojame, palaikome ir skatiname paslaugų gavėją stiprinti savo gebėjimus ir tikėti savo jėgomis;
• konsultuojame, suteikiame informaciją paslaugų gavėjui aktualiais klausimais.

Individualų įgalinimą rodantys požymiai:

• motyvacija būti įgalintam;
• informatyvumas, produktyvumas;
• dalyvavimas sprendimų priėmime;
• pasitikėjimas savimi, gebėjimas pasirūpinti savimi;
• tinkamo elgesio įgūdžiai, atvirumas;
• pozityvus, į problemos sprendimą orientuotas požiūris;
• komunikacija, bendradarbiavimas;
• grįžtamasis ryšys.

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro (toliau - Globos centras) paslaugų gavėjų įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą politikos ir procedūrų aprašu (toliau - Aprašu) siekiama užtikrinti visapusišką paslaugų gavėjų įtraukimą į įstaigos vykdomas veiklas, jų planavimą, numatytų veiklų ir priemonių įgyvendinimą ir veiklos rezultatų vertinimą.

Paslaugų gavėjų įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą būdai:

• pagalbos vaikui ir budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams poreikių vertinimas ir pagalbos plano sudarymas. Paslaugų gavėjai turi galimybę žodžiu, raštu ar kitokiu komunikacijos būdu išreikšti savo poreikius ir dalyvauti poreikių vertinimo ir pagalbos plano kūrimo procese. Paslaugų gavėjai pasirašo poreikių vertinimo ir pagalbos planavimo formą taip išreikšdami savo dalyvavimą ir sutikimą;
• paslaugų gavėjų dalyvavimas organizuojamuose renginiuose. Paslaugų gavėjai turi galimybę dalyvauti Globos centro organizuojamuose renginiuose; mokymuose; paskaitose; vaikų stovykloje. Kartą per metus paslaugų gavėjų prašoma užpildyti paslaugų gavėjų apklausos anketą apie paslaugų naudą, efektyvumą, pasitenkinimą globos centro teikiamomis paslaugomis, paslaugų gavėjų teisių užtikrinimą, įsitraukimą į poreikių vertinimą ir pagalbos planavimą, taip pat prašoma pateikti nuomonę, kokių paslaugų ar mokymų, renginių pageidautų. Paslaugų gavėjai turi galimybę užpildyti apklausą ir įvertinti organizuojamus renginius, mokymus, paskaitas (kuriems reikalinga registracija), ir suteikti grįžtamąjį ryšį apie juos.
• paslaugų gavėjų skundai, prašymai, pranešimai. Paslaugų gavėjai turi galimybę raštu, žodžiu ar elektroniniu būdu teikti skundus, prašymus ir pranešimus pagal „Skundų, prašymų ir pranešimų nagrinėjimo tvarkos aprašą“, kurie yra registruojami ir nagrinėjami atitinkamame gautų dokumentų žurnale;
• įsitraukimo vertinimas.

Globos centro Paslaugų gavėjų įtraukimo į individualaus planavimo proceso procedūra numato kaip paslaugų gavėjai yra įtraukiami ir dalyvauja pagalbos planavimo procese. Pagalbos planas yra pagrindinis darbo su paslaugų gavėjais bei pagalbos planavimo, teikimo ir vertinimo dokumentas, kuriame atsispindi siekiami tikslai, uždaviniai, pagalbos priemonės, įsipareigojimai, terminai bei juos vykdantys asmenys. Pagalbos poreikių vertinimą ir pagalbos planavimą kartu su šeima atlieka globos koordinatorius pagal poreikį kartu su kitais globos centro specialistais.

Poreikių vertinimas:

• globos koordinatorius (pagal poreikį kartu su kitais globos centro specialistais) užmezga kontaktą su globojamu (rūpinamu), prižiūrimu, įvaikintu vaiku, jo globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, įtėviais bei su kartu gyvenančiais jų šeimos nariais ir įvertina visus globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko individualius sveikatos, vystymosi, ugdymo(si), specialiuosius ir kitus poreikius, atsižvelgdamas į globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko gebėjimus, gabumus, situaciją vaiko šeimoje;
• atliekant poreikių vertinimą, išskiriamos globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko, globėjo (rūpintojo), budinčio globotojo ar įtėvių ir kartu gyvenančių šeimos narių stiprybės ir silpnybės tenkinant konkretų poreikį, atsižvelgiama į šeimos siūlymus ir nuomonę.

Plano sudarymas: remiantis surinkta informacija sudaromas pagalbos planas.

Pagalbos plano peržiūra: pagalbos planas peržiūrimas atsiradus reikšmingoms aplinkybėms ar iškilus naujiems pagalbos poreikiams, kurie turi įtakos pagalbos plano įgyvendinimui arba kokybiškam paslaugų teikimui.

Paslaugų gavėjų įsitraukimo į individualaus planavimo procesą rezultatai vertinami remiantis paslaugų gavėjų ir specialistų vertinimu. Paslaugų gavėjai vertina savo įsitraukimą į pagalbos planavimą kartą per metus užpildydami paslaugų gavėjų apklausos anketą. Globos koordinatoriai paslaugų gavėjų įsitraukimą vertina pagal nustatytus kriterijus naudodami „šviesoforo principą“ („žalia“ - įsitraukia, „geltona“ - iš dalies, „raudona“ - neįsitraukia).

VšĮ "Pagalbos paaugliams iniciatyva" Globos centro nuolatinio tobulinimosi ir mokymosi sistema skirta sistemiškai, nuosekliai ir periodiškai planuoti paslaugų teikimą, įgyvendinti paslaugų teikimo procesus, analizuoti ir palyginti paslaugų teikimo rezultatus bei nusimatyti tobulinimosi veiksmus. Siekiant tenkinti paslaugų gavėjų, Globos centro darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių poreikius bei lūkesčius ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, periodiškai analizuojamas, vertinamas ir gerinamas paslaugų teikimas, jų naudingumas, prieinamumas, keliama darbuotojų kvalifikacija bei peržiūrimi veiklos rezultatų ar paslaugų teikimo rodikliai.

• planuojamas bendradarbiavimas su partneriais, finansuotojais ar kitomis suinteresuotomis šalimis.
• numatant konkrečios paslaugų kokybės gerinimo ir organizacijos aplinkos, t.y. mikroklimato, infrastruktūros ir pan.

tags: #globeju #vertinimo #tvarka