Šis straipsnis aptaria, kaip Lietuvos gyventojas gali gauti pensiją iš Šveicarijos, kokia yra Šveicarijos pensijų sistemos sandara, kokie pagrindiniai skirtumai tarp Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemų, kokios sąlygos ir tvarka taikomos pensijų mokėjimui ir kokie praktiniai aspektai svarbūs planuojant kaupimą senatvei.
Šveicarijos pensijų sistemos struktūra
Šveicarijoje veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri užtikrina šveicarams solidžias pensijas, ir ji yra panaši į lietuviškąją. Pirmoji pakopa yra bazinė senatvės ir neįgalumo pensija, t. y. valstybinis draudimas, panašus į mūsų „Sodrą“, tik skirtumas toks, kad kiekvienas turi savo sąskaitą, kurioje jis mato ir žino, kiek į ją yra įmokama. Laikoma, kad ši pensija skirta būtiniausiems gyvenimo poreikiams užtikrinti, kad „nenumirčiau iš bado“.
Tokia gyvenimo poreikiams užtikrinti suma svyruoja nuo maždaug 1013 eurų iki 2000 eurų, ir, nors ji atrodo įspūdinga, Šveicarijoje tai nėra daug. Iš valstybės mokamos I pakopos, Lietuvoje atitinkančios „Sodros“ pensiją, J. Česnakauskas gali tikėtis apie 1500 eurų, jeigu jo šeimyninė ir finansinė padėtis nesikeis, nes šeimoms valstybės išmokos didėja.
Antroji pakopa - privaloma visiems pagal darbo sutartį dirbantiems gyventojams, per metus gaunantiems mažiausiai apie 19 tūkst. eurų. Kadangi bazinė pensija žmogui garantuoja tik apie 1000-2000 eurų per mėnesį ir ji skirta išgyventi, darbuotojai kaupia ir antroje pakopoje, kuri turėtų „palaikyti gyvenimo standartą“ ir padėti gyventi oriai. Šis kaupimas dar vadinamas profesiniu dirbančiųjų draudimu.
Trečioji pakopa jau savanoriška. Ji palanki dėl to, kad iki 6700 (apie 580 eurų) frankų per metus įnešta suma yra neapmokestinama pajamų mokesčiu. Nėra ribojama, kiek į ją galima įnešti. Galiu ten ir milijoną įdėti, jei turiu. J. Česnakauskas kol kas nekaupia III pakopos pensijų fonduose, bet ketina tai daryti.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Įmokos į antrą pakopą ir jų mechanika
Kiekvienas dirbantysis kas mėnesį moka po 2,4 proc. įmokas į II pakopos pensijų fondą nuo savo atlyginimo. Tokią pat sumą į fondą perveda ir jo darbdavys. Pensijos dalį darbuotojas moka kartu su darbdaviu. Nuo kiekvieno mėnesio atlyginimo tiek darbdavys, tiek darbuotojas į fondą sumoka po 4,2 proc. nuo algos senatvės pensijos draudimo įmokas, 0,7 proc. - neįgalumo draudimo ir po 0,225 proc. - nedarbo draudimo įmokas.
Pasirinkus norimą pensijų kasą, darbdavys kas mėnesį į ją pervedą tam tikrą įmoką. Ji vėlgi skaidoma per pusę - t. y. po tiek pat sumoka darbdavys ir darbuotojas. Jeigu asmuo yra jaunas, iki 24 metų, jis moka draudimo įmokas, bet jų nekaupia. Nuo 25 metų jis moka 7 proc. atlyginimo dydžio įmoką (3,5 proc. - darbdavio dalis, 3,5 proc. - darbuotojo dalis), o sulig metais įmokos procentas auga ir likus 10 metų iki pensijos pasiekia 18 proc., t. y. darbdavys ir darbuotojas kas mėnesį sumoka po 9 proc.
Pensijos išmokos antroje pakopoje
Atėjus pensijos laikui, antroje pakopoje sukauptos sumos bazės kontekste paskaičiuojamas metinis pensijos dydis, pritaikant konversijos koeficientą, šiuo metu siekiantį 6,8 proc. Taigi kiekvienais metais žmogui bus išmokama 6,8 proc. antroje pakopoje sukaupto asmeninio fondo dydžio papildoma pensija. Tarkime, jeigu antroje pakopoje sukaupėte 100 tūkst. eurų...
Dar vienas įdomus dalykas - pensijos išmoka priklauso nuo dvidešimtų gyvenimo metų sumokėtų metinių įmokų vidurkio. Tada yra tam tikri atlyginimų dydžių rėžiai, pagal kuriuos tavo bazinė pensija gali svyruoti nuo 1170 frankų (apie 1013 eurų) iki 2350 frankų (apie 2025 eurų) per mėnesį.
Kiti ypatumai ir papildomos galimybės
G. Kancerevyčius atskleidė ir dar vieną įdomybę, kurios nerastume Lietuvoje: „Antroje pakopoje sukauptą dalį aš bet kada galiu išsiimti ir panaudoti, pavyzdžiui, būstui įsigyti ar verslui steigti, o tada vėl kaupti šioje pakopoje iš naujo. Be to, jeigu išvažiuoju gyventi į kitą šalį, galiu išsivežti šią sumą su savimi ir ją pervesti į kitos šalies pensijų fondą arba tiesiog atsiimti. Lietuvoje to padaryti aš negaliu, nors antroje pakopoje yra sukaupti mano paties pinigai.“
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Visos suneštos lėšos yra investuojamos ir apdraustos iki 100 tūkst. frankų. Taip pat įmokas pensijai gauti turi mokėti absoliučiai visi Šveicarijos gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus. „Ar tu dirbi, ar ne - vis tiek privalai susimokėti. Nedirbantieji moka nustatytą metinį minimumą, kai sukanka 20 metų. Tai yra vienas ir Šveicarijos ypatumų“, - pabrėžia jis.
Kaip Lietuvos gyventojas gali gauti pensiją iš Šveicarijos?
- Jeigu gyvenate Lietuvoje - į artimiausią „Sodros“ skyrių arba Užsienio išmokų tarnybą adresu Kalvarijų g. (reikia aiškintis konkrečius adresus ir tvarką).
- Pensija gali būti neskiriama, jei bendra stažo trukmė šalyje mažesnė nei vieneri metai.
- Jeigu įgijote minimalų 15 metų stažą Lietuvoje, turite teisę gauti pensiją už šį stažą.
- Jeigu susumavus Lietuvoje ir kitose valstybėse įgytą stažą Jums trūksta minimalaus stažo, reikalingo netekto darbingumo pensijai gauti, ji nebus paskirta.
- Visą darbo stažą, įgytą iki 1992 m. ir po 1992 m., reikia dokumentuoti atitinkamai pagal „Sodros“ reikalavimus.
Šveicarijos ir Lietuvos sistemos panašios tuo, kad abi turi trijų pakopų struktūrą ir pirmoji pakopa atitinka „Sodrą“, tačiau pagrindiniai skirtumai lemia ir praktinę pensijų mokėjimo tvarką bei galimybes teisėtai pervesti arba išsiimti sukauptus pinigus.
Praktiniai aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
- Jeigu išvykote dirbti į Šveicariją, rinkitės pensijų kasą ir saugokite periodinius išrašus apie įmokas - jie reikalingi vėlesniam pensijos skaičiavimui ir pervedimui.
- Jei grįžtate gyventi į Lietuvą, patikrinkite teisę pervesti antroje pakopoje sukauptas lėšas į kitos šalies pensijų fondą arba galimybę jas atsiimti; tai priklauso nuo konkrečių sutarties sąlygų ir tarpvalstybinės teisės.
- Atkreipkite dėmesį į konversijos koeficientą (pvz., 6,8 proc.) ir kaip jis veikia metinę išmoką iš antros pakopos.
- Jei turite mažai sukaupto stažo, pasinaudokite informacija apie minimalų metinį mokėjimą nedirbantiems Šveicarijos gyventojams (kai sukanka 20 metų), nes tai gali turėti įtakos I pakopos teisėms.
Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemų palyginimas
Pagrindiniai skirtumai: Šveicarijoje didesnis valstybės indėlis į pensijų sistemą (12 proc. nuo BVP, Lietuvoje - apie 7 proc.). Šveicarijoje antra pakopa yra privaloma, Lietuvoje - savanoriška. Šveicarijoje galima išsiimti dalį sukauptų lėšų antroje pakopoje, pavyzdžiui, būstui įsigyti.
| Šalis | Valstybės indėlis (nuo BVP) | Antra pakopa | Galimybė išsiimti lėšas |
|---|---|---|---|
| Šveicarija | 12% | Privaloma | Taip |
| Lietuva | apie 7% | Savanoriška | Ne |
Problemos ir iššūkiai Lietuvoje
Senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks, sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Iškart pažymima, kad tik savarankiškas kaupimas ir svarus valstybės skatinimas gali ištraukti būsimus pensininkus iš skurdo gniaužtų ateityje. LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad valstybės dėmesys būsimų senjorų gerovei Lietuvoje turėtų būti didesnis, o viena sistemos problemų Lietuvoje yra nuolatinė jos kaita.
„Lietuvos padėtis yra gerokai atsiliekanti nuo Europos Sąjungos. Atrodo, kad Šveicarijoje ir tos pačios pakopos, ir žmonių supratimas, kad reikia rūpintis senatve, panašus, bet jeigu reiktų kalbėti apie valstybės skatinimą - ten yra sąlygos yra palankesnės. Lietuvoje pensijoms skiriama apie 7 proc. nuo BVP, o Šveicarijoje - net 12 proc. nuo BVP. Lietuvoje pastoviai keičiasi požiūriai į pensijų kaupimo sistemas“, - sakė A. Bakšinskas.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Daugelis gyventojų gyvena iliuzijų pasaulyje ir tikisi, kad senatvėje galės išgyventi iš valstybinės pensijos, - teigia gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė. Pasak asociacijos, jau po 20 metų „Sodros“ pensijos ims mažėti ir sieks vos daugiau nei 200 eurų. Šiuo metu dalis gyventojų visiškai nekaupia papildomai, o dauguma kaupiančiųjų tai daro nepakankamai. Tačiau būtent „Sodros“ pensiją kaip pagrindinį pajamų šaltinį senatvėje įvardija daugiau nei 90 proc. lietuvių.
Siūlymai ir reformos gairės
Pasak A. Bakšinsko, taupyti II pakopoje labiau apsimokėtų, jei formulė būtų 4 proc. gyventojo įmoka + 3 proc. valstybės paskata, vietoj dabar siūlomų 4+2 proc. Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus, o juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar antros pakopos fonduose kaupiantieji pagal schemą 2+2+2.
Kodėl pensija išėjus į pensiją keičia VISKĄ
Teisiniai aspektai ir tarptautinės bylos įtaka
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji Kolegija teisėjų balsų santykiu dvylika prieš penkis 2022 m. spalio 11 d. patvirtino sprendimą, kad Šveicarijoje galiojanti našlystės rentos reglamentacija kai kuriais aspektais prieštarauja EŽTK. Nacionalinio ginčo Šveicarijoje esmę sudarė tai, kad savo teises gynęs 68 metų sulaukęs vyras kadaise, po nelaimingo atsitikimo žuvus jo žmonai, pradėjo vienas rūpintis dviem vaikais, tačiau vėliau jam buvo nutrauktas iki tol mokėtos našlystės rentos mokėjimas.
Intriguoja ir dėmesio nusipelno tai, kad EŽTT dar 2020 m. spalio 20 d. pirmos instancijos procesine tvarka nustatė minėto reglamentavimo, kuriuo skirtingai traktuojami vyrai ir moterys kaip našlio ir našlės rentos gavėjai, prieštaravimą EŽTK. Tokios bylos rodo, kad tarptautiniai teisiniai sprendimai gali turėti įtakos nacionaliniams socialinės apsaugos reglamentams ir netgi teisės aktų pokyčiams.
Praktinis pavyzdys: šveicaras lietuvis J. Česnakauskas
Šveicarijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis Julius Česnakauskas teigia, kad šalies pensijų sistema yra panaši, bet senjorai gyvena oriai, nes kaupia pensijai savarankiškai. „Šveicarijoje sistema yra gana panaši kaip ir Lietuvoje - trys pakopos. Pirmoji yra panaši į „Sodrą“, antroji privaloma, o trečia yra savanoriška. Principai tokie patys. (...) Kiekvienas dirbantysis kas mėnesį moka po 2,4 proc. įmokas į II pakopos pensijų fondą nuo savo atlyginimo. Tokią pat sumą į fondą perveda ir jo darbdavys“, - sakė nuotoliniu būdu konferencijoje dalyvavęs J. Česnakauskas.
Jis yra IT specialistas, jo atlyginimas siekia 7500-10 000 eurų per mėnesį. Jis į pensiją turėtų išeiti būdamas 64 metų - metais anksčiau nei Lietuvoje - ir norėtų gauti apie 80 proc. atlyginimo siekiančią pensiją - tai sudarytų apie 8000 eurų. Jo pensija susidarys iš trijų dalių: iš valstybės mokamos I pakopos, iš II pakopos ir galbūt iš III pakopos ateityje.
Kaip pasiruošti ir ką daryti dabar
- Kaupti savarankiškai: senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks.
- Išmokti sistemą: suprasti I, II ir III pakopų esmę ir galimybes, ypač jei dirbate ar ketinate dirbti Šveicarijoje.
- Saugoti dokumentus: kaupti ir saugoti darbo stažo, įmokų ir pensijų fondo išrašus - jie reikalingi skaičiavimams ir pervedimams.
- Kreiptis į institucijas: dėl konkrečios tvarkos kreiptis į „Sodrą“, Užsienio išmokų tarnybą ar tiesiogiai į Šveicarijos pensijų įstaigas.
DELFI aiškinasi, kodėl šveicarai gali dirbti ir gyventi nesijaudindami dėl artėjančios senatvės ir kokia yra šalies pensijų sistema. Pasirodo, šalyje išties yra nemažai įdomybių. Pasak banko „Luminor“ vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico, esminis šveicarų bruožas - suvokimas apie pensiją kaip draudimą.
tags: #pensija #is #sveicarijos #lietuvos #gyventojui