Šiame straipsnyje nagrinėjami kriterijai, pagal kuriuos Lietuvos teismai nustato kompensacijos už neturtinę žalą dydį. Aptariami įstatyminiai pagrindai, teismų praktika ir svarbiausi aspektai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinos žalos dydį.
Neturtinės Žalos Atlyginimo Paskirtis
Materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę (moralinę) žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti.
Esminiai Kriterijai Nustatant Atlygintinos Neturtinės Žalos Dydį
Esminis kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse).
Teisinis Gėris ir Pažeistos Vertybės
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar įmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kaltė
Dar vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį.
Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta.
🟢 DIEGIMO REKOMENDACIJOS | Pasiruošimas diegti atnaujintas BP
Žalą Padariusio Asmens Turtinė Padėtis
Kitas iš neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų - žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.
Teismų Praktika ir Teisingumo Principai
Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas.
Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant ir aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Artimųjų Netektis
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi artimųjų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį.
Kiti Reikšmingi Aspektai
Tos kitos reikšmingos aplinkybės gali būti ir numanoma žala (tiek, kiek ją galima nustatyti), pažeidimo trukmė ir dėl to kilę padariniai, kreditoriaus veiksmai, kurie susiję su pažeidimu ir jo padariniais, išlaidos, patirtos nustatant įvykusį pažeidimą. Labiausiai kompensacijos (įstatyme įtvirtintų nuostolių) dydį lemia pažeidėjo kaltė.
Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis.
Teismų Praktikos Tendencijos
Nors LAT praktika dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimą griežtėja, tačiau surinkus visus įmanomus įrodymus ir jau turint aiškų ir tikslų kompensacijos dydžio pagrindimą einant į teismą su ieškiniu, yra didesnė tikimybė, kad reikalaujama kompensacijos suma bus teismo priteista, kas reiškia, kad teismas nesumažins bylinėjimosi išlaidų proporcingai nepriteistai sumai.
Atsakant į hipotezę, ar yra pakankamai reglamentuoti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, ar jie teisingai taikomi Lietuvos teismų praktikoje, pažymėtina tai, kad įstatymu yra nustatytas nebaigtinis sąrašas neturtinės žalos dydį nustatnčių kriterijų, kuriuos galima įvardinti kaip pagrindiniais ar universaliais kriterijais, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu atveju nustatant neturtinės žalos dydį.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu atskiru atveju neturtinė žala patiriama individualiai, teismai turėtų vertinti individualias bylai svarbias aplinkybes, vertinimo prasme transformuojant jas ir vertinant kaip neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus.
Problemos Teismų Praktikoje
Šiandieninė teismų praktika nėra linkusi išnaudoti įstatymų leidėjo suteiktą teisę vertinti ir kitus neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus, o svarbiausia ypač pirmos instancijos teismai, nėra linkę individualizuoti neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus. Pasigendama išsamesnio vertinimo, motyvavimo ir argumentavimo išskiriant individualius asmens patirtos neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismai LR Konstituciniam teismui priėmus 2006-04-18 Nutarimą ir jame išaiškinus, kad neturtinės žalos atlyginimas turi sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti ir atlyginti pinigais ar materialiomis vertybėmis, nesiekia kompensacijos, kaip prielaidos sukurti prarastas vertybes iš naujo arba siekti grąžinti nukentėjusiam asmeniui priminę būklę, kompensuojant materialia forma.
Jei įstatymų leidėjas nenustatė priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų ar specialaus skaičiavimo mechanizmo, formulės, tačiau nustatė nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, tai reiškia, teismui, kaip subjektui, nustatančiam neturtinės žalos dydį, suteikė itin plačius įgaliojimus sprendžiant dėl teisingo ir visiško neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.
Teismų praktikos analizė neturtinės žalos atlyginimo bylose leidžia daryti išvadą, jog teismai nelinkę iš esmės siekti atstatyti asmens praradimus, kompensuoti pilnai patirtą neturtinę žalą, dažnai vadovaujasi pačių suskurtais precedentais, ne siekiant įvertinti neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus, bet siekiant priteisti ne didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei kitas to pačios grandies ar kasacinės instancijos teismas yra priteisęs.
Išvados
Ilgą laiką Lietuvoje veikusi sovietinė ideologija nepripažino galimybės pinigais vertinti bei kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ar sukrėtimus. Tik po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pradėtas plėtoti neturtinės žalos atlyginimo institutas, taigi ir šiandien dažni ne tik teoriniai, bet ir praktiniai prieštaravimai nustatinėjant neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Tik adekvati ir teisinga kompensacija gali užtikrinti, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą pasieks jai keliamus tikslus, o svarbiausia užtikrins asmens teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Lietuvos teismų praktikos analizė rodo, kad šiandien trūksta sisteminio požiūrio į neturtinės žalos atlyginimą, o taip pat daug diskusijų kelia prieštaringa ir nenuosekli kompensacijų dydžio nustatymo praktika.
Įstatyme įtvirtintų kriterijų vertinimas ir taikymas teismų praktikoje labai nevienodas, dažniausiai apsiribojama tik jų išvardijimu, neaiškus ir jų santykis atskirose neturtinės žalos atlyginimo bylose. Todėl būtina įvertinti Lietuvos įstatymų leidybos ir teismų praktikos suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, jų tarpusavio santykį, ir reikšmę. Juk tik aiškus ir nuoseklus neturtinės žalos nustatymo dydžio kriterijų taikymas galėtų užtikrinti teisingą kompensaciją už neturtinę žalą.
tags: #kompensacija #padidino #teismas