Remiantis Lietuvos ir Vakarų šalių mokslininkų paskelbtomis vaikų socializacijos teorijomis ir vaikų su negalia darbo patirtimi, monografijoje nagrinėjama mokslinė problema - socializacijos raiška ir jos įtaka socialinės globos institucijoje gyvenančių specialiųjų poreikių vaikų psichosocialinei raidai ir integracijai.
Monografijos objektas - 4-21 metų sutrikusio intelekto vaikų socializavimas(is) bendruomeninėje socialinės globos institucijoje.
Remiantis teoriniais ir empiriniais tyrimais, aprašomos neįgaliųjų pensiono vaikų socializacijos proceso pagrindinės kryptys.
Knygos struktūrą sudaro penkios dalys, kuriose nagrinėjama:
- Vaikų socializacijos prielaidos ir socializacijos modelio sudarymas;
- Vaikų specialiųjų poreikių įvertinimas ir socializavimo(si) planavimas;
- Bendravimo ir komunikacijos plėtros ypatumai;
- Lytiškumo problemų sprendimas;
- Socializavimo(si) strategijos numatymas ir jos įgyvendinimas.
Tyrimų rezultatų praktinė vertė yra ta, kad siūlomas specialiųjų poreikių vaikų socializacijos modelis gali būti diegiamas ir kitose socialinės globos bei švietimo institucijose, o socialinio darbo specialistai ir pedagogai gali perimti specialiųjų poreikių vaikų socializavimo(si) veiklos organizavimo metodus ir patirtį.
Taip pat skaitykite: Komandinio darbo privalumai socialiniame darbe
Neįgalių vaikų socializacijos teorinio modelio aktualumas ir jo įgyvendinimo proceso praktinė vertė gali sudominti socialinio darbo ir edukologijos specialistus, kuriančius negalios vaikų ugdymo bei lavinimo sistemą.
Šiame straipsnyje analizuojami specialiųjų poreikių vaikų socializacijos strategijos numatymo ir įgyvendinimo žingsniai socialinės globos institucijoje.
Pristatomas institucijos strategijos proceso modeliavimas, apėmęs 12 metų (1992-2004 m.) vadovavimo institucijai laikotarpį, per kurį strategijos sudėtinių dalių pagrįstumas buvo tobulinamas bei tikrinamas įvairiais moksliniais tyrimais, patvirtinusiais neįgalių vaikų socializacijos strategijos veiksmingumą.
Pateikiama institucijos strategijos įgyvendinimo patirtis remiasi gilia ir plačia mokslinės literatūros analize, lėmusia savito ir originalaus vaikų globos institucijų strateginio valdymo modelio sukūrimą.
Straipsnyje aptariamos teorinės specialiųjų poreikių vaikų socializacijos prielaidos: socializaciją nulemiančių veiksnių, požymių ir sąlygų įvairovė, pateikiami ir pagrindžiami sutrikusio intelekto vaikų socializacijos modelio struktūriniai elementai, atskleidžiami jų įgyvendinimo ypatumai, organizuojant vaikų gyvenimą bei socializaciją praktinėje veikloje vienoje iš bendruomeninio naujo tipo socialinių institucijų, kurioje gyvena sutrikusio intelekto vaikai, nuo gimimo likę be tėvų globos.
Taip pat skaitykite: Apie G. Vaicekauskienę ir SMK
Tyrinėjamas socializacijos procesas apėmė 10-ies metų laikotarpį, per kurį socializacijos modelio sudėtinių dalių pagrįstumas buvo tikrinamas daugeliu įvairių vaiko veiklos sričių tyrimais, patvirtinusiais sudaryto sutrikusio intelekto vaikų socializacijos modelio teisingumą bei efektyvumą.
Tai iliustruojama analizuojant vieno iš specialiųjų poreikių vaikų socializacijos empirinio tyrimo, kuriame vertinamas socialinėje institucijoje gyvenančių 40 vaikų, turinčių proto negalę, elgesio adaptyvumas socializacijos srityje, duomenis.
Tyrimų rezultatų pagrindu pateikiamos pagrindinių socializacijos veiklų, lemiančių socializaciją, sąlygos, taip pat neįgalių vaikų bendradarbiavimo prielaidos ir jų plėtros, sąveikos su aplinka, socialinio elgesio formavimo ir modifikavimo pedagoginiai ir socialiniai metodai bei būdai, naudingi praktiniam socializacijos modelio įgyvendinimui.
Šiuolaikinėje visuomenėje vykstantys visuomeniniai bei socialiniai pokyčiai lemia ir šiuolaikinių vaikų globos institucijų valdymo pasikeitimus, įgyjančius strateginio valdymo pobūdį, padedančius veiksmingai numatyti ir įgyvendinti organizacijos paskirtį, tikslus ir užduotis.
Straipsnyje aptariamos teorinės specialiųjų poreikių vaikų pozityviosios socializacijos prielaidos: socializaciją nulemiančių veiksnių, požymių ir sąlygų įvairovė, pateikiami ir pagrindžiami sutrikusio intelekto vaikų pozityviosios socializacijos modelio struktūriniai elementai, atskleidžiami jų įgyvendinimo ypatumai, organizuojant vaikų gyvenimą bei socializaciją praktinėje veikloje vienoje iš bendruomeninio naujo tipo socialinių institucijų, kurioje gyvena sutrikusio intelekto vaikai, nuo gimimo likę be tėvų globos.
Taip pat skaitykite: Pilietinis ugdymas ir propaganda
Sudarytame specialiųjų poreikių vaikų pozityviosios socializacijos modelyje išskirti socializacijos veiklos rodikliai ir jų požymiai bei juos įtakojančios sąlygos yra svarbiausios vaikų socializacijos procese.
Pateikiamos rekomendacijos, kaip plėtoti kiekvieną socializacijos veiklų kryptį sudarant neįgaliems vaikams tinkamas bendravimo prielaidas, organizuojant vaiko sąveiką su aplinka, formuojant ir modifikuojant vaikų socialinį elgesį.
Pabrėžiama, kad specialiųjų poreikių vaikų socializacijos sėkmę lemia geros vadovavimo socializacijos veiklai ir institucijai strategijos.
Tyrimų rezultatų pagrindu pateikiamos pagrindinių socializacijos veiklų, įtakojančių pozityviąją socializaciją, sąlygos, o taip pat neįgalių vaikų ugdymo bei lavinimo pedagoginiai-socialiniai metodai bei būdai, naudingi praktiniam socializacijos modelio įgyvendinimui.
Daugelyje šalių specialiojo ugdymo sritis bendrojo ugdymo kontekste yra sąlyginai jauna.
Lietuva, perėmusi Europos Sąjungos švietimo ir socialinės politikos nuostatas, vis labiau plėtoja specialiųjų poreikių (SP) asmenų integraciją į visuomenę.
Remiantis moksliniais tyrimais galima teigti, kad visuomenė dar nėra pasirengusi nuoširdžiai ir paprastai priimti kitokį savo narį.
Kad neįgalūs žmonės galėtų visiškai integruotis į visuomenę reikia, kad visuomenė juos priimtų, o tai įvyks tik tada, kai neįgaliuosius bus įprasta matyti visur: įstaigose, gatvėje, renginiuose, mokyklose ir darželiuose.
Kita vertus, neįgalieji išeis iš namų tik tuomet, kai visuomenė juos priims.
Taigi, susidaro užburtas ratas, kurį reikia kažkam nutraukti. Veikiausiai tai padaryti gali vaikai.
Juk tai, ką mes jiems nuo mažens įdiegsime, tai ir atrodys natūralu.
Šiuose švietimo sistemos plėtotės įteisintais nuostatos neįgalusis žmogus ugdymas turi būti neatskiriama švietimo sistemos dalis.
Vaikams, jaunimui ir suaugusiems valstybė pripažįsta vienodas galimybes įgyjant pradinį, vidurinį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą.
| Eil. Nr. | LR Vyriausybės aktas | Metai | Akto Nr. |
|---|---|---|---|
| 1. | LR Invalidų socialinės integracijos įstatymas | 1991; 1999 (nauja redakcija) | Nr. 1998-08-02 (nauja redakcija) |
| 3. | LR Konstitucija | 1992 | |
| 4. | LR Švietimo Koncepcija | 1992 | |
| 5. | LR Švietimo reformos gairės | 1993 | |
| 6. | Vaiko Teisių Konvencija | 1995 | |
| 7. | Vaiko Teisių apsaugos pagrindų įstatymas | 1996 | |
| 8. | LR Invalidų socialinės integracijos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymas | 1996-10-22 | Nr. I-1587 |
| 9. | LR ŠMM įsakymas „Specialiojo ugdymo įstatymas“ | 1998-12-15 | Nr. VIII-969 |
| 10. | LR ŠMKM įstatymas „Dėl antrojo švietimo reformos etapo prioritetų vykdymo“ | 1999-08-11 | Nr. 952 |
| 11. | LR ŠMM, Socialinės apsaugos ministrės nutarimas „Socialinis ir pedagoginis vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programa“ | 1999-06-09 | Nr. 764 |
| 12. | LR ŠMM, LR Sveikatos apsaugos, LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Asmens specialiųjų poreikių įvertinimo tvarka“ | 2000-10-04 | Nr. 1221-527-83 |
| 13. | LR ŠMM įstatymas „Specialiojo ugdymo skyrimo tvarka“ | 2000-08-17 | Nr. 1056 |
| 14. | LR ŠMM įstatymas „Specialiųjų poreikių asmens priėmimo į specialiojo ugdymo įstaigą tvarka“ | 2000-02-22 | Nr. 158 |
| 15. | LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo specialiųjų poreikių ikimokyklinio amžiaus vaikams namuose tvarka“ | 2000-07-05 | Nr. 916 |
| 16. | LR ŠMM įsakymas „Švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarka“ | 2000-08-17 | Nr. 1057 |
| 17. | LR ŠMM ir Sveikatos apsaugos ministrės įsakymas „Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarka“ | 2000-03-16 | Nr. 259 |
| 18. | LR ŠMM įsakymas „Perėjimas prie naujos lietuviškos Brailio rašto abėcėlės tvarkos ir programos“ | 2000-06-29 | Nr. 878 |
| 19. | LR ŠMM įsakymas „Dėl egzaminų pritaikymo specialiųjų poreikių moksleiviams“ | 2002-04-02 | Nr. 492 |
| 20. | LR ŠMM, Sveikatos apsaugos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas „Specialiųjų poreikių asmens sutrikimas ir jo laipsnis nustatymo ir specialiųjų poreikių asmens priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei tvarka“ | 2002-07-12 | Nr. 1329 |
| 21. | LR ŠMM įsakymas „Dėl metodinių rekomendacijų“ | 2002-08-21 | Nr. 1469 |
| 22. | LR ŠMM įsakymas „Dėl Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio“ | 2003-06-25 | Nr. 897 |
| 23. | LR ŠMM įsakymas „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ | 2004-06-03 | Nr. 838 |
| 24. | LR ŠMM įsakymas „Dėl Psichologinės pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ | 2004-06-03 | Nr. 837 |
| 25. | LR ŠMM įsakymas „Dėl mokymosi pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą tvarkos aprašo patvirtinimo“ | 2004-06-03 |
Laikantis principo visuomenė visiems , neįgalių žmonių integracija turi prasidėti jau ikimokyklinėse įstaigose.
Integracijos principo taikymas sudaro prielaidas realizuoti tokias vaiko teises, kaip:
- Įgyti išsilavinimą, atitinkantį asmens gebėjimus ir norus;
- Gyventi savo šeimoje;
- Lankyti mokyklą kartu su savo bendraamžiais, su kuriais bendrauja ir laisvalaikiu.
Iki šiol neįgaliesiems nepritaikyta aplinka daugelyje aukštųjų (aukštesniųjų, profesinių ir vidurinių) mokyklų, trūksta specialių mokymo priemonių, vadovėlių, neįsteigti pedagogo padėjėjo, palydovo bei skaitytuvo etatai, neišspręstas transporto klausimas ir t. t.
Lietuvoje šiandien vyksta diskusija dėl vaikų su negalia mokyklinės integracijos.
Kokiose mokyklose turėtų mokytis neįgalieji: ar specialiose, ar bendrojo lavinimo mokyklose?
Ar socialinės-psichologinės parengties sąlygos būtinos neįgaliųjų integracijai į bendrojo lavinimo mokyklas?
Panašūs klausimai atspindi aktualią dabartinės visuomenės problemą.
Bendrojo lavinimo mokykla dar nėra pakankamai pajėgi integruoti neįgaliuosius, o specialioji - išgyvena krizę.
Anot V.Karvelio (1994) specialioji auklėjimo, mokymo ir globos įstaiga ruošia specialius poreikius vaikus socialinei profesinei adaptacijai, o kartu ji pati tam tikra prasme tampa asmens socialinės adaptacijos bei integracijos kliūtimi.
Integruoto ugdymo teorijoje bei praktikoje iki šiol gan mažai dėmesio skiriama neįgalių ugdytinių ir pedagogų socialinei sąveikai tobulinti, išankstinių neigiamų nuostatų priežastims tirti bei šalinti, teigiamai požiūrio kaitai.
Įvairūs šalių mokslininkai, tarp jų ir Lietuvos, daug dėmesio skiria specialiųjų poreikių asmenų integracijai.
Šiai vykstantys neįgalių vaikų integracijos procesai ir su jais susijęs spartesnio visuomenės požiūrio į neįgaliuosius kaitos būtinumas.
Iki Nepriklausomybės Lietuvoje buvo naudojamas tik invalido terminas.
Šia neįgaliojo sąvoka.
Negalia - apibendrina daug skirtingų funkcinių sutrikimų, kurie yra sutinkami bet kurioje pasaulio šalyje ir bet kurioje visuomenėje.
Žmonių negalią gali nulemti fiziniai, protiniai ar jutimo sutrikimai, tai pat netinkamas gydymas ar psichikos liga.
Bendrojo lavinimo mokykla - mokykla vykdanti priešmokyklinio, pradinio, vidurinio ar atitinkamo specialiojo ugdymo programas.
Integracija - mokslo ar gamybos jungimasis į visumą, vientisą sistemą.
Šis asmens sistemingas susitikimas tikslingai veiklai (A.
Socialinė integracija - įvairių socialinių grupių, individų tikslų ir interesų sutapimo charakteristika.
Specialieji ugdymosi poreikiai - asmens poreikiai, kurių sprendimas leidžia mokiniui veiksmingai dalyvauti ugdymo procese.
Specialusis ugdymas - specialiųjų ugdymo metodų, priemonių ir turinio taikymas turintiems specialius poreikius mokiniams.
Požiūris - sąlygiškai pastovi nuomonė, interesai, pažiūrų išraiška, atspindinti individualią patirtį.
tags: #vaicekauskiene #v #2006 #specialiuju #poreikiu #vaiku