Psichikos sveikata yra daugialypis fenomenas, kuris apima emocinę, psichologinę ir socialinę asmens gerovę. Ji lemia, kaip mes jaučiamės, galvojame ir elgiamės. Geros psichikos sveikatos užtikrinimas padeda įveikti stresą, bendrauti su kitais ir priimti sprendimus.
Psichikos ligos egzistavo visais žmonijos gyvavimo laikotarpiais. Jos paplitusios visame pasaulyje, tarp skirtingų rasių, lyčių, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Daugybė atliktų tyrimų psichikos sveikatos srityje patvirtina, kad pasaulyje apie trečdalis žmonių vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu susiduria su psichikos sutrikimais. Tokie asmenys ir jų šeimos dažnai patiria įvairiausius iššūkius - visuomenės stigmą, nerimą dėl ateities - tenka išmokti gyventi ir prisitaikyti esamoje situacijoje, mokytis iš naujo atrasti stiprybės šaltinius, neprarasti motyvacijos ištikus kriziniams atvejams.
Psichikos negalios samprata ir charakteristikos
Psichikos negalia apima mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimus, kurie apsunkina žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime. R. Carter ir S. K. Golant teigia, jog psichikos negalia pasireiškia mąstymo bei emocijų sutrikimais, taip pat kliedesiais ir haliucinacijomis, kalbos ir bendravimo, suvokimo ir jausmų savivokos, ryšio su išoriniu pasauliu, savikontrolės ir (arba) motorikos sutrikimais.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (2004) "neįgalumas" (negalia) apibrėžiamas kaip ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, atsiradęs dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos, kuris sumažina dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybes.
Pagrindinės socialinio darbo su psichikos negalią turinčiais asmenimis vertybės ir principai
- Orientacija į asmenį: Socialinis darbas turi būti pritaikytas individualiems asmens poreikiams ir tikslams. Svarbu pajausti psichinės negalios asmens norus, ir būti dėmesingu.
- Įgalinimas: Asmenys turi būti įgalinti priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti jiems svarbiose veiklose.
- Socialinė įtrauktis: Siekiama, kad asmenys būtų integruoti į visuomenę ir turėtų galimybę dalyvauti visose jos srityse.
- Bendradarbiavimas: Socialinis darbas apima bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą asmeniui.
Socialinio darbuotojo vaidmenys
Socialiniai darbuotojai atlieka įvairius vaidmenis, dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
- Vertintojas: Įvertina asmens poreikius ir stipriąsias puses, sudaro individualų pagalbos planą.
- Tarpininkas: Padeda asmeniui gauti reikiamas paslaugas ir išteklius. Tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis.
- Advokatas: Gynė asmens teises ir interesus.
- Konsultantas ir švietėjas: Teikia konsultacijas ir paramą asmeniui ir jo šeimai, šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Specifiniai darbo ypatumai: sensorinė integracija ir elgesio krizės
Labai svarbu suvokti kad, kiekvienas asmuo - paslaugų gavėjas - jį supančią aplinką supranta savaip, per sensorinių pojūčių sistemos įvairovę. Paprastai šie pojūčiai formuojasi savaime dar ankstyvoje vaikystėje, per stebėjimo, mokymosi, žaidimų procesus. Esant sensorinės integracijos sunkumams, paslaugų gavėjas paprastai siekia arba vengia tam tikrų sensorinių potyrių, todėl stebint keistą jo elgesį socialinis darbuotojas susipažįsta su jo situacija ir sensorinės integracijos sistema.
Reikia suprasti, jog tokiais atvejais neurologinė sistema sutrikusi, nes žymiai jautriau reaguoja į tam tikrus dirgiklius (pvz. garsi muzika, aštrus kvapas, vidiniai pojūčiai ir pan.), kurie iššaukia asmens keistą, kartais aplinkinius gąsdinanti elgesį. Įsivaizduokite kad einate miško taku, mėgaujatės paukščių čiulbėjimu, jums ramu, jaučiate malonumą ir staiga (nors iš tikrųjų niekas aplinkoje nepakito) paukščių čiulbesys pasidaro toks garsus, spiegiantis, kad negalite susikaupti, oda pašiurpsta, kyla panika, atsiranda baimės jausmas, jums norisi rėkti, bėgti, slėptis, ką nors stumti ir/ar pulti, norisi nutildyti esamus mums įprastus garsus, siekiant nusiraminti - taip jaučiasi žmogus, kurio viena iš sensorinių sistemų - klausos sensorinė sistema sutrikusi.
Tokio paslaugų gavėjo nerimo lygis gali pakilti labai aukštai, net sukilti panika, viskas gali vykti labai staigiai arba palaipsniui. Paslaugų gavėjas dėl vykstančių procesų organizme bei staigiai padidėjusio streso lygio iki itin stipraus, neretai nesuvokia savo emocijų ir negeba nurimti, išspręsti situacijos savarankiškai.
Komandinio darbo reikšmė ir individualizuoti planai
Labai svarbus bendradarbiavimas su paslaugų gavėjo artimaisiais ir specialistų komanda. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas galima pasiekti labai gerų rezultatų asmens socialinės adaptacijos ir integracijos srityse. Čia gelbėja socialinio darbuotojo kolegos - individualios priežiūros darbuotojai, kurie kryptingai veikia pagal socialinio darbuotojo sudarytą Individualų pasaugų gavėjo socialinės globos planą.
Darbuotojai kasdien ugdo, stiprina, palaiko ir atstato jų socialinius įgūdžius, padeda palaikyti paslaugų gavėjo psichinę sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Komandinio darbo dėka, siekiant pastiprinti paslaugų gavėjo stipriąsias asmenybės puses ir jas kaip įrankį įgalinti padedant, kiek įmanoma, pačiam įveikti sunkumus ir iššūkius, pamažu didėja harmonija su aplinka ir savimi, net jei tas ramybės jausmas trunka pvz. tik dieną ar tris valandas - tai didžiulis paties asmens ir komandos pasiekimas.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Metodai taikomi socialiniame darbe su psichikos negalia turinčiais asmenimis
Šiuolaikinio socialinio darbo metodai taikomi individualiems paslaugų gavėjams, pvz. socialinės istorijos metodas, bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas, miško terapijos metodas, socialinių dirbtuvių metodas, finansinio raštingumo metodas, atvejų aptarimų metodas, savęs pažinimo metodas, poilsio metodas, motyvacinės sistemos metodas, tvarumo metodas, aplinkos pažinimo metodas, lytiškumo ugdymo metodas, intermodalinis meno terapijos metodas, bendruomeniškumo metodas, advokacijos/vadybininko metodas, saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas ir kiti individualizuoti metodai.
Taikant atvejo aptarimo metodą komandiškai mokomasi kartu atpažinti paslaugų gavėjo gynybiškumo priežastis, nustatyti jo poreikius, atskleidžiant jo stiprybes, kartu stiprinant darbinius, mokymosi, savitvarkos įgūdžius. Šiuolaikiškas, individualus socialinis darbas su paslaugų gavėju apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą.
Dirbant su centre gaunančiu socialines paslaugas asmeniu - paslaugų gavėju, svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų paslaugų gavėjo poreikius. Metodo parinkimas priklauso nuo paslaugų gavėjo situacijos, poreikių ir galimybių: svarbu nekelti per didelių, greitai nepasiekiamų lūkesčių ir kartu nenuvertinti paties asmens galių. Šiame procese yra, visų pirma, svarbiausia tikėti tuo, ką darote ir tuo, kad paslaugų gavėjui pavyks, įkvėpti jam pasitikėjimo savimi, kuris yra savarankiškumo pamatas.
Alternatyvioji komunikacija ir meninės veiklos
Kas yra alternatyvioji komunikacija? Alternatyvioji komunikacija - tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius.
Meninė kūryba ir meninė saviraiška yra puikios galimybės geriau pažinti save filosofiškai, fiziologiškai, emociškai. Socialinio darbo kontekste svarbus pats kūrybinis procesas, kuris suteikia ugdomąjį, terapinį bei atpalaiduojantį poveikį. Meninė veikla pirmiausia palengvina socialinio darbuotojo bendravimą su neįgaliuoju. Ypač tais atvejais, kai asmeniui sunku tinkamai išreikšti savo mintis ar trūksta bendravimo įgūdžių. Globos namuose psichikos negalią turintiems asmenims paprastai yra taikomos šios meninio užimtumo veiklos: dailė, muzikos užsiėmimai, šokio (judesio) užsiėmimai, teatro/dramos užsiėmimai, rankdarbiai.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Psichikos dienos stacionarų specifika
Psichikos dienos stacionarai yra svarbi grandis teikiant pagalbą psichikos negalią turintiems asmenims. Čia asmenys gali gauti įvairias paslaugas, tokias kaip: psichiatrinė priežiūra (gydytojo psichiatro konsultacijos, medikamentinis gydymas), psichologinė pagalba (individualios ir grupinės psichologo konsultacijos), socialinis darbas (pagalba sprendžiant socialines problemas, tarpininkavimas, konsultavimas).
Socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos dienos stacionare, psichikos negalią turintiems asmenims teikia emocinę paramą ir palaikymą kasdieniais klausimais, tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis, įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas. Užimtumo terapija: įvairios veiklos, padedančios asmenims atgauti socialinius įgūdžius ir pasirengti darbui. Veiklų įvairove grįstu užimtumo organizavimu.
Tyrimai rodo, kad psichikos dienos stacionaruose teikiamos paslaugos yra naudingos asmenims su psichikos negalia. Jos padeda pagerinti jų emocinę būseną, socialinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę. Vis dėlto, psichikos negalią turinčių asmenų pagalbos poreikiai lankant psichikos dienos stacionarą susiję su papildomos informacijos apie užimtumo galimybes, naujas paslaugas, tvarkas, lengvatas gavimu, individualios ir grupinės psichologinės pagalbos gavimu.
Deinstitucionalizacija ir darbą keičiantys procesai
Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į socialinio darbo sritį. Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje.
2014-2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese - reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. 2014-2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese - reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje.
2014-2020 m. Socialinės globos centro patirtis parodė, kad persikėlimas į bendruomenės aplinką iškelia naujus iššūkius: net paprasti, buitiniai klausimai virto iššūkiais. Manėme, kad tik patalpos pasikeis, tačiau ankstesnė sistema ir metodai naujoje erdvėje tapo neveiksmingi - reikėjo visiškai pergalvoti darbo metodus. Pirmieji mėnesiai buvo kupini nežinomybės. Neturėta jokių pavyzdžių, kaip turi atrodyti naujo tipo padalinio veikla, struktūra, kasdienė rutina. Visos sritys - nuo maitinimo iki darbo grafikų - buvo kuriamos „nuo nulio".
Praktiniai pavyzdžiai ir projektai bendruomenėje
Organizacija „Tapk laisvas“ turi tris skirtingus bendruomenėje veikiančius gyvenamuosius namus, dienos centrą bei dirbtuves. Šis projektas apėmė skirtingus užsiėmimus, kurių metu dalyvavo daugiau nei 30 jaunų žmonių, turinčių negalią, gyvenančių viename (arba keliuose) įstaigos savarankiško gyvenimo namuose arba kurie gavo paslaugas dienos centre, socialinėse dirbtuvėse. Projektas truko 11 mėnesių ir baigėsi iškilmingu renginiu bei kruopščiai parengtu leidiniu „Įgalink save asmens teisių įgyvendinimo kelyje“.
Straipsnyje „Savarankiškumo link: įgalink save ir realizuok savo teises“ galime perskaityti, kaip jaunuoliai buvo pakviesti, paskatinti pasidalinti ir išsakyti savo nuomonę ir tai darė labai aktyviai. Projekto dalyviai taip pat susipažino su kitomis socialinėmis paslaugomis, kurias galima gauti bendruomenėje.
Iššūkiai socialiniame darbe ir etinės dilemos
Socialiniai darbuotojai, dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis, susiduria su įvairiais iššūkiais ir dilemomis:
- Stigma ir diskriminacija: Visuomenės neigiamos nuostatos apie psichikos negalią gali apsunkinti asmenų integraciją į visuomenę ir trukdyti jiems gauti reikiamą pagalbą.
- Išteklių trūkumas: Gali trūkti paslaugų ir išteklių, reikalingų asmenims su psichikos negalia.
- Etinės dilemos: Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su etinėmis dilemomis, susijusiomis su asmens autonomija, konfidencialumu ir gerove.
- Profesinis perdegimas: Darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis gali būti emociškai sunkus ir sukelti profesinį perdegimą.
Specifinės problemos: daiktų kaupimas
Klientų/žmonių grupė, su kuriais tenka susidurti ir kurie kelia didžiausius iššūkius teikiant pagalbą, tai yra asmenys, kurie linkę kaupti įvairius, jokios vertės neturinčius daiktus ar net šiukšles. Tokie asmenys užgriozdina visas gyvenamąsias patalpas taip, kad praėjimui lieka tik siauras takas ar net nelieka ir tako. Nesuvaldomas daiktų ar šiukšlių kaupimas kelia problemų tarpusavio santykiams, socialinėje ir darbinėje veikloje bei kitose gyvenimo srityse.
Asmenys, linkę kaupti daiktus, kelia grėsmę ne tik savo savijautai, bet ir aplinkiniams. kaupimas gali užpildyti gyvenamąją erdvę ir sukelti sanitarinių problemų. Tokie asmenys nesirūpina asmenine higiena, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, taip pat kelia grėsmę aplinkos saugumui, t. y. gaisro pavojus, potvyniai, kenkėjų atsiradimai, šiukšlinimas ir nemalonus kvapas bendro naudojimo patalpose.
Dėl nuolatinio kaupimo įsigytas ,,turtas‘‘ perpildo gyvenamąją erdvę ir trukdo gyventi. Be to, daiktų kaupimas gali sukelti sužalojimų dėl gaisro ar sukrautų daiktų griūties, ir tai gali turėti didelį poveikį ne tik pačiam žmogui ir jo šeimai, bet ir kaimynams. Daiktų kaupimas turi didelį poveikį ir asmens socialiniam funkcionavimui. Tokie žmonės gyvena vieni, nebendrauja su aplinkiniais, nelinkę įleisti kitų į savo namus, nepripažįsta savo problemos.
Kompetencijos ir profesinis tobulėjimas
Norint veiksmingai dirbti su psichikos negalią turinčiais asmenimis, socialiniai darbuotojai turi turėti platų žinių ir įgūdžių spektrą. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Tai skatina darbuotojų motyvacijos augimą ir užtikrina organizacijos narių kvalifikacijos lygio išlaikymą.
Svarbiausios socialinio darbuotojo kompetencijos: žinios apie psichikos ligas ir negalią; įgūdžiai vertinti asmens poreikius ir stipriąsias puses; įgūdžiai taikyti įvairius socialinio darbo metodus; įgūdžiai bendrauti ir bendradarbiauti su asmenimis, šeimomis ir kitais specialistais; gebėjimas spręsti etines dilemas; gebėjimas pasirūpinti savo emocine gerove.
Institucinės praktikos ir pavyzdžių reikšmė
Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų pripažįstama ir nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. „Šeimos slėnyje“ dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių su negalią patiriančiais paslaugų gavėjais, sudaro Individualų paslaugų gavėjo socialinės globos planą.
Įgyvendinant šį individualų, pagal asmens poreikius sudarytą planą, taikomi šiuolaikinio socialinio darbo metodai. Pvz. Paslaugų gavėjas kuris paveiktas vaistų ir/arba sensorinių perkrovų labai retai šypsosi, todėl didžiausia jo galia/pasiekimas - išmokyti suteikti atgalinį ryšį komunikacijoje, kasdienių įgūdžių įgijimo procese, t. y.
Kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikdamas socialinės globos paslaugas nepamiršta paslaugų gavėjo teisių, užtikrinant jam orią, saugią aplinką, taip pat teisę būti informuotam apie dienos veiklų eigą, užimtumą, dienos veiklos seką ir pan. Tai betarpiškai svarbu dirbant su visais be išimties paslaugų gavėjais, patiriančiais biopsichosocialinius iššūkius ir kuriems reikalinga priežiūra/globa, kurie daugiau mažiau savarankiškai savimi pasirūpinti negali.
Santrauka praktinių rekomendacijų
- Individualizuoti paslaugų planus ir remtis komandinio darbo principais.
- Taikyti įvairius metodus: nuo alternatyvios komunikacijos iki miško terapijos ir užimtumo dirbtuvių.
- Skirti dėmesį sensorinei integracijai ir jos poveikiui elgesiui.
- Įtraukti šeimas ir artimuosius į priežiūros procesą.
- Skatinti bendruomenės švietimą ir mažinti stigmą.
- Užtikrinti socialinių darbuotojų nuolatinį mokymąsi ir emocinę pagalbą darbuotojams.
Elgesio ir psichikos sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo istorijos labai skirtingos, individualios ir unikalios, jiems labai svarbus visuomenės/bendruomenės palaikymas ir supratimas. Harmonija su aplinka ir savimi - tai kiekvieno bendruomenės nario indėlis.
tags: #socialinis #darbas #su #psichikos #negalia #turniciai