Neretai mūsų visuomenėje smurtas yra supaprastinamas ir suvokiamas tik kaip fizinis ir seksualinis smurtas, kai lieka žymių ant kūno ir tai yra realiai matoma. Tačiau smurtas reiškiasi labai įvairiai, ir dažnai mažiau pastebimas smurtas yra kur kas stipresnis ir sukelia didesnius padarinius nei akivaizdžiai matomas. Labai dažnu atveju vienos smurto rūšies santykiuose nebūna. Dažniausiai tai yra kombinacija dviejų ar net trijų smurto rūšių, pavyzdžiui, seksualinis smurtas yra lydimas fizinio bei psichologinio smurto arba ekonominis smurtas kombinuojamas su psichologiniu.
Fizinio smurto apibrėžimas ir pasireiškimas
Fizinis smurtas. Įvairūs būdai, neretai naudojant papildomas priemones (daiktus, lazdas, virves, skysčius ir pan.), kuriais kitam asmeniui yra sukeliamas fizinis skausmas, žala - mušimas, spardymas, stumdymas, smaugimas, deginimas, surišimas, kaulų laužymas ir t. Ši smurto rūšis yra lengviausiai atpažįstama, lyginant su kitomis rūšimis, nes ji yra matoma akivaizdžiai.
Fizinis smurtas beveik visada yra lydimas psichologinio smurto.
Psichologinis smurtas: sunkiau atpažįstamas, bet labai žalingas
Psichologinis smurtas. Bene sunkiausiai atpažįstama ir įrodoma smurto rūšis, kuri pasireiškia įvairiais kito žmogaus įžeidinėjimais, žeminimais, grasinimais, kritikavimu, jausmų ar įsitikinimų ignoravimu bei sumenkinimu ar išjuokimu. Ši smurto rūšis daro neigiamą įtaką aukos psichologinei ir emocinei sveikatai.
Emocinė prievarta - tai ilgą laiką besitęsiantis nuolatinis tyčinis žmogaus menkinimas siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja žmogaus savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje. Nors manoma, kad santykiuose dažniau smurtauja vyrai prieš moteris, lygiai taip pat smurtauti gali ir moterys prieš savo antrąsias puses. Emocinis smurtas gali pasireikšti kito asmens žeminimu, kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo - blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai. Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus. Dėl jos gali prasidėti depresija, potrauminis streso sutrikimas ir kiti psichologiniai sunkumai. Emocinis smurtas gali būti fizinio smurto pradžia. Dažnai aukos įtiki, kad smurtą galima pakeisti ar suvaldyti per meilę ar auką įtikinantį prisirišimą, tačiau realybė dažnai lieka kitokia.
Ekonominis smurtas ir priklausomybės formos
Ekonominis smurtas. Ši smurto rūšis dažnai pasitaiko šeimos, partnerių santykiuose ir neretai taikomas moterims. Kokios gali būti ekonominio smurto formos? Nepriežiūra arba apleidimas. Nepriežiūra / apleidumas yra ilgalaikis asmens psichinių bei fizinių, dažnai vaiko, poreikių netenkinimas, dėl ko gali kilti grėsmė vaiko funkcionavimui bei vystymuisi. Tačiau visada galime užkirsti kelią smurtautojui. Nesvarbu, smurtauja prieš jus ar kitą asmenį.
Emocinis smurtas: atpažinimo gairės
Emocinis (arba psichologinis) smurtas - tai ilgą laiką besitęsiantis nuolatinis tyčinis žmogaus menkinimas siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja žmogaus savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje. Pagrindiniai jo požymiai: žeminantys žodžiai ir pravardės, kontrolė ir gėdos kurstymas, siekis suversti kaltę ar nuvertinimas, izolavimas ir atstūmimas, vienasšališkas sprendimų priėmimas, grasinimai, nuolatinis lėšų kontrolavimas, psichologinis šantažas ir nuolatinis pamokslavimas. Emocinis smurtas gali būti ir kibernetiniam pobūdžiui, kai smurtautojas naudojasi technologijomis, kad kontroliuotų, sekti ar žemintų auką.
Smurto ratas ir aplinkos poveikis
Dažnai smurtas turi poveikį ne tik aukai, bet ir jos šeimai, ypač vaikams. Smurto poveikis gali pasireikšti fiziškai, psichiškai ir socialiai; gali formuotis psichosomatiniai sutrikimai. Tyrimai rodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką net ir pasibaigus smurtavimui. Esant dideliam smurtui, poveikis yra intensyvesnis. Psichologinis smurtas sukelia dirglą storiją, fibromialgiją, lėtinius skausmus ir kitus sveikatos sutrikimus.
Kaip reaguoti, kai patiriate emocinį smurtą
Nesvarbu, ar smurtą patiriate jūs, ar pažįstate ką nors, svarbu žinoti, kad pagalba yra. Jei patiriate smurtą ar pažįstate, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat pateikta kontaktų. Kai kalbama apie pagalbą, visada galima ieškoti psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Jei apsispręsite nutraukti santykius, pasirūpinkite, kad turėtumėte saugią vietą, į kurią galėtumėte išeiti. Taip pat verta įsivardinti, ar patys nesate smurtautojas, ir būti pasiruošusi pasikonsultuoti su specialistais.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Pagrindiniai žingsniai į išėjimą iš smurtaujančių santykių dažnai apima: 1) atpažinti ir priimti emocinį smurtą; 2) įvertinti savo saugumą ir saugios vietos poreikį; 3) kreiptis pagalbos į artimuosius, draugus ar profesionalus; 4) apsvarstyti psichologinę pagalbą; 5) siekti finansinės ir socialinės nepriklausomybės. Taip pat svarbu žinoti, kad smurtautojas keisis tik tada, kai pats norės ir kreipsis pagalbos į specialistus.
Psichologinio smurto rizikos veiksniai
Psichologinio smurto rizikos veiksniai gali būti susiję su religija, kultūra, kalba, orientacija ar tradicijomis. Kibernetinis smurtas kelia ypatingą pavojų dėl technologijų naudojimo: nuolatinė stebėsena, sekimas, slaptas informacijos rinkimas ir pan. Šie rizikos veiksniai padeda geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją aplinkoje.
Papildoma informacija ir resursai
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra pripažįstamas kaip nusikaltimas, o tam tikros psichologinio smurto formos gali patekti į baudžiamojo kodekso reguliavimą. Patyrus ar įtariant smurtą, galima kreiptis į įvairias pagalbos linijas ir centrus. Psichologinio smurto aukos dažnai sunkiau atpažįsta, nes tai neturi akivaizdžių fizinių požymių. Tačiau psichologinis smurtas palieka gilias emocines žaizdas ir gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai ir santykiams.
Praktiniai patarimai besitraukiantiems nuo smurto
- Pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad vyksta emocinis smurtas. Ar jaučiate, kad apribojama jūsų laisvė? Jaučiate, kad jus kontroliuoja, įžeidinėja, menkina, manipuliuoja jumis?
- Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja.
- Nesimaukite smurtautojo kaltės; nepainiokite meilės su kontrolės elgesiu.
- Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus; nuo smurto gali kilti pavojus ir jis gali peraugti į fizinį.
- Kreipkitės į specialistus: psichologą, psichoterapeutą ar centrus, skirtus smurto aukoms.
- Jei nutarėte išsiskirti ar išėjti, pasirūpinkite saugia vieta ir apsauga vaikams, jei jų turite.
Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje. Jei patiriate ar pažįstate žmogų, kuris patiria smurtą, galite kreiptis į vietos pagalbos centrus ar psichologinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
tags: #verbalinis #smurtas #kas #tai