Socialinės kompetencijos ugdymo veiklos priešmokyklinukams: principai, programos kryptys ir praktinės patirtys

Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai.

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pradinėse klasėse. Priešmokyklinis ugdymas vis labiau suprantamas kaip labai svarbi didaktinė terpė, kurioje, iš vienos pusės, pasirengimo mokyklai etapas, o iš kitos - asmenybės ugdymo(si) erdvė.

Socialinės kompetencijos reikšmė priešmokyklinėje grupėje

Ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač - socialinė kompetencija. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje - užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiškas, padėti kitiems.

Vaikai pajunta grupinio darbo džiaugsmą, kartu su draugais atlikdami bendrus darbus. Be to, stiprina pasitikėjimą savimi žaisdami, pažindami, kurdami. Įgyta patirtis leidžia vaikams saugiai jaustis naujoje aplinkoje (mokykloje), greičiau adaptuotis pirmoje klasėje.

Kaip socialinė kompetencija formuojama kasdien

• Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.).
• Paaiškina, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti.
• Užmezga ir palaiko darnius santykius su skirtingais žmonėmis.
• Dalyvauja kuriant taisykles ir susitarimus.
• Vadovaujasi socialinėmis normomis ir saugumo reikalavimais, tai parodo elgesiu.
• Nurodo konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus.
• Verbaliniu ir neverbaliniu būdu sprendžia grupės konfliktus.
• Atpažįsta neigiamą bendraamžių spaudimą, moka jam pasipriešinti.

Priešmokyklinio ugdymo aplinka: žaidimas kaip pagrindinė veikla

Priešmokyklinio ugdymo grupė labai skiriasi nuo pirmos klasės. Čia vaikai ugdosi žaisdami ir laisvai bendraudami. Priešmokyklinėje grupėje pamokų nėra, o ugdymo standartai neteigia, kad būsimas pirmokas turi mokėti skaityti, skaičiuoti. Priešmokyklinėje grupėje pagrindinė veiklos forma - žaidimas. Žaisdami vaikai mokosi kalbėti, mąstyti, tirti pasaulį, klausti, tinkamais žodžiais reikšti mintis. Vaikai ugdo loginį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, ugdo judesių koordinaciją, klausą, ritmo pojūtį, nesunkiai išmoksta pažinti raides, dėlioti žodžius, lavina atmintį.

Taip pat skaitykite: Mokyklos vaidmuo prevencijoje

Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis.

Emocijų pažinimas ir valdymas

• Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
• Gebant išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas.
• Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus.
• Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas.
• Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius.

Atnaujinta Priešmokyklinio ugdymo programa: kompetencijomis grįstas požiūris

Atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje siekiama atitikties šiuolaikiniam požiūriui į vaiką ir jo ugdymąsi, į 5-6 m. vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus: suformuluota programos paskirtis, tikslas, uždaviniai, prie kurių derinamos kompetencijos, pasiekimų sritys, pasiekimai, mokymosi turinys ir pasiekimų lygių požymiai. Programa orientuoja į kompetencijomis grįstą ugdymą(si). Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.

Kompetencijos, svarbios socialinei brandai

• Komunikavimo kompetencija: Klausantis, kalbant, bandant skaityti, rašyti išreiškiant save ir bendraujant su kitais.
• Pilietiškumo kompetencija: Aptariant gyvenimiškas situacijas ir skiriant pilietišką ir nepilietišką elgesį.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Gebant išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas.
• Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas išbandant kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis.
• Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaujant atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose.
• Skaitmeninė kompetencija: Atsakingai, saugiai ir etiškai naudojantis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais.

Praktinės socialinės veiklos ir situacijos

Derybos, taisyklės ir konfliktų sprendimas

• Dalyvauja kuriant bendras taisykles.
• Apibūdina situaciją, kurioje kilo nesutarimas, atpažįsta ir įvardija nesutarimo priežastį.
• Paaiškina, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus.
• Įvardija kylančius konfliktus ir problemas tarp bendraamžių.
• Atpažįsta nesusikalbėjimą ir gali paaiškinti, kaip nesusikalbėjimas gali tapti konflikto priežastimi.
• Siekia visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais.

Komandinis darbas ir lyderystė

• Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje.
• Bendradarbiauja ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą.
• Suteikia paramą, pagalbą, palaikymą kitiems, o prireikus, jos prašo.
• Vertina asmeninį indėlį (kaip grupės nario arba lyderio) grupės darbo sėkmei.
• Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.

Pilietiškumas ir bendruomeniškumas

• Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi.
• Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais.
• Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.).
• Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo.

Skaitmeninė ir kultūrinė patirtis socialinių gebėjimų ugdymui

Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.

Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.

Taip pat skaitykite: Individualios veiklos tvarka neįgaliesiems

Kalbinė raiška kaip socialinio bendravimo pagrindas

Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.

Bendraudamas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms.

Socialinių gebėjimų vertinimas ir tėvų įsitraukimas

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt.

Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pokalbiuose prireikus dalyvauja Vaiko gerovės komisijos, administracijos atstovai, kiti specialistai.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą. Rekomendacija turi būti pasirašyta priešmokyklinio ugdymo mokytojo ir patvirtinta mokyklos vadovo.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų fondų palyginimas

Pasiekimų lygių aprašai (formuojamasis vertinimas)

Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.

Pasiekimų lygis	Socialinių gebėjimų raiška
Iki pagrindinio	Reikalinga dažnesnė suaugusiųjų pagalba derantis, laikantis taisyklių, atpažįstant konfliktų priežastis
Pagrindinis	Kuria ir laikosi taisyklių, bendradarbiauja, įvardija konfliktų priežastis ir taiko paprastus sprendimus
Virš pagrindinio	Inicijuoja susitarimus, taiko derybų įgūdžius, padeda kitiems spręsti nesutarimus

Gamtamokslinės ir projektinės veiklos socialinių įgūdžių ugdymui

Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą.

Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako.

Teminiai pavyzdžiai: nuo augalų iki orų kalendoriaus

• Augalai Priešmokyklinis ugdymas. Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais.
• Gyvūnai Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus.
• Gamtos reiškiniai Priešmokyklinis ugdymas. Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje.
• Dangaus kūnai Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija

Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.

• Apibūdina, kas yra sveikata ir sveika gyvensena, paaiškina, kodėl svarbu stiprinti ir tausoti sveikatą, kaip sveika gyvensena gali padėti siekti tikslų.
• Rūpinasi savo kūnu, asmenine higiena ir aplinkos švara.
• Sudaro dienotvarkę, kurioje numato mokymosi, laisvalaikio, miego režimą.
• Paaiškina maisto svarbą sveikatai. Palygina, kokie produktai naudingi, o kokie nenaudingi sveikatai.

Organizaciniai aspektai ir prieinamumas šeimoms

Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Pagrindiniai faktai apie priešmokyklinį ugdymą: Priešmokyklinio ugdymo grupes nuo šio rugsėjo 1 d. privaloma lankyti visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sukanka šešeri ir iki pirmos klasės lieka vieneri metai. Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę. Mokesčiai - tokie patys, kaip ir už darželį. Tėvai moka tik už vaikų maitinimą. Savivaldybės nustatyta tvarka mokestis už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse gali būti sumažintas 30, 50, 60 ar 80 proc., o kai kurios šeimos nuo jo gali būti atleidžiamos. Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa yra pritaikoma.

Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Svarbi informacija tėvams: Priešmokyklinio ugdymo grupę gali lankyti vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.

Tikslas ir individualizavimas

Priešmokyklinio ugdymo tikslas: Sustiprinti vaiko socializacijos, bendravimo pamatus, parengti jį mokyklai ir palengvinti perėjimą nuo ugdymo šeimoje ar darželyje prie sistemingo ugdymosi mokykloje. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus.

Komunikavimo, kūrybiškumo ir pažinimo veiklos socialinei brandai

Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais.

Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų.

Socialinė kompetencija ugdymo srityse: integralumas ir dermė

Programa orientuota į kompetencijų ugdymą. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.

• Kasdien bendraudami ir tardamiesi vaikai įvardija savo mėgstamas veiklas, kelia klausimus ir išsako pastebėjimus, taip stiprindami komunikavimo ir socialinius įgūdžius.
• Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai laikosi taisyklių, skiria tinkamą ir netinkamą elgesį, ugdydami pilietiškumą.
• Žaisdami ir tyrinėdami sieja kalbos garsus su simboliais, ugdo kalbinę ir socialinę saviraišką.

Specialieji poreikiai ir ugdymo trukmė

Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa yra pritaikoma. Jei vaikas pagal priešmokyklinio ugdymo programą pradėjo ugdytis, kai jam tais kalendoriniais metais buvo 5 metai, tai vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.

Socialinės kompetencijos indikatoriai priešmokykliniame amžiuje

• Dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę.
• Atskiria nesusikalbėjimą (nesupratimą), nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas.
• Apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi.
• Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius.
• Analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones.
• Paaiškina, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos.

Socialinė kompetencija ir pažinimas apie aplinką

Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. C2. Atsargumas gamtoje Priešmokyklinis ugdymas. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.

Gamtinių išteklių nauda Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).

Dažniausiai tėvų užduodami klausimai socialinės kompetencijos perspektyvoje

• Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių.
• Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.
• Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
• Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Socialinės kompetencijos ugdymo gairės pedagogams

• Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
• Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.
• Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.
• Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.

Taigi priešmokyklinis ugdymas svarbus socialinei, kultūrinei patirčiai kaupti, jo adaptavimui puoselėti, netolygumams lyginti.

tags: #veiklos #ugdantys #socialine #kompetencija #priesmokyklinukams