Ambulatorinė kortelė: asmens sveikatos istorija ir informacija

Tarkime, nesate užkietėjęs sveikuolis ir retkarčiais jums pasitaiko susirgti, taigi lankotės poliklinikoje pas šeimos gydytoją ir kitus specialistus. Matote: jūsų ligos istorija vis pampsta, joje atsiranda vis nauji įrašai. Tačiau ar galime būti tikri, jog tai, kas ten įrašyta, nebus sunaikinta, jog lapai nebus išplėšyti? Tokie vaizdai netolimoje ateityje jau gali būti istorija.

Kokia yra ambulatorinės kortelės prigimtis ir kam ji priklauso?

Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ Gyvybės mokslų praktikos vadovaujantysis teisininkas Andrej Rudanov, paklaustas, kam visgi priklauso žmogaus ligos istorija, atsakė: „Tai yra gydymo įstaigos tvarkomas bei saugomas medicinos dokumentas. Gydymo įstaigos personalas atsako už šiame dokumente esančių medicininių įrašų teisingumą, pagrįstumą, esamų paciento asmens duomenų apsaugą bei tinkamą ambulatorinės kortelės arba ligos istorijos archyvavimą. Pacientas nuosavybės teisės į ambulatorinę kortelę arba ligos istoriją neturi“.

Pacientai dažnai nustemba - o kas čia tokio, juk gavo ne svetimą, o savo ligos istoriją. Pasirodo, tokios taisyklės - paciento ligos istorija yra ne jo, o gydymo įstaigos nuosavybė, todėl duoti ją žmogui į rankas griežtai draudžiama.

Ar pacientas gali susipažinti su savo duomenimis?

Pacientas turi visas teises susipažinti su savo ligos istorija. Visuomet su jais bendradarbiaujame, sprendžiame visus iškilusius klausimus, - tikino Centro poliklinikos atstovė. Pacientas gali pateikti prašymą susipažinti žodžiu arba raštu. Tačiau pirmiausia jis privalo pateikti asmens tapatybės dokumentą. Be šio dokumento gydymo įstaiga turi teisę atsisakyti leisti pacientui susipažinti su prašoma dokumentacija.

Paciento prašomi susipažinti dokumentai jam išduodami ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jo kreipimosi į įstaigą momento. Tai reiškia, kad gydymo įstaiga neprivalo nedelsiant leisti pacientui susipažinti su jo medicinos dokumentais.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Saulutės" reabilitaciją

Pacientas, pageidaujantis gydytis pas kitą gydytoją toje pačioje PASPĮ, teikiančioje šeimos gydytojo komandos paslaugas, ir ASPĮ, teikiančioje pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pildo, pasirašo ir pateikia formą Nr. 025-025-2/a nurodytais būdais.

Ambulatorinės kortelės perdavimas ir persiuntimas

Pacientui pasirinkus kitą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir (ar) psichikos sveikatos centrą, jo asmens sveikatos istorija (-os) (forma Nr. 025/a; toliau - ambulatorinė kortelė) perduodama paciento pasirinktai įstaigai, šiai pateikus „Prašymą dėl ambulatorinių kortelių, vaikų sveikatos raidos istorijų perdavimo“ (forma Nr.). Ambulatorinė kortelė, vaikų raidos istorija perduodama per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Prašymai registruojami „Ambulatorinių kortelių, vaikų raidos istorijų perdavimo registracijos žurnale“ (forma Nr. 025-025-10/a) ir saugomi ambulatorinę kortelę, vaikų sveikatos raidos istoriją perdavusioje įstaigoje.

Perkėlus asmenų prisirašymą kitai pirminei asmens sveikatos priežiūros įstaigai ir (ar) psichikos sveikatos centrui, jo ambulatorinė (-ės) kortelė (-ės) perduodama tai pirminei asmens sveikatos priežiūros įstaigai ir (ar) psichikos sveikatos centrui per 3 darbo dienas.

Ar ambulatorinę kortelę galima išsinešti?

Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Audronė Juodaitė-Račkauskienė tikino - tikrai ne. Mat ligos istorija yra gydymo įstaigos nuosavybė. Tokios vidaus taisyklės sukurtos vadovaujantis įstatymais. Pacientai eina į registratūrą arba registruojasi telefonu, internetu ir tada eina tiesiai pas gydytoją.

Karoliniškių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja valdymui Violeta Kanapeckienė taip pat tvirtino, jog jos gydymo įstaigoje pacientas į rankas savo ligos istorijos gauti negali, ir jokių išimčių netaikoma nei skubiu, nei kitu atveju. Esą tokią tvarką įvesti paskatino, be kita ko, ir pacientų išsiblaškymas - jie sugeba paprasčiausiai pamesti savo sveikatos kortelę. „Ligos istorija yra labai svarbi informacija, tačiau pasitaikė atvejų, kai duodavome ją pacientams, jie ją pamesdavo. Todėl nusistovėjo bendra taisyklė pacientams neduoti jų kortelės. Paciento istorijoje yra ne per vienerius metus sukaupta informacija, jei ji pasimeta, negalima skirti gydymo“, - sakė V.Kanapeckienė.

Taip pat skaitykite: Ambulatorinė klinika Kuncuose

Panevėžio apskrities ligoninės atstovai primena, kad asmens sveikatos istorijos yra medicinos įstaigų nuosavybė ir niekur jų vežioti negalima. Tą reglamentuoja įstatymas. Paskaityti, kas įrašyta jo kortelėje, turi teisę kiekvienas pacientas. Jei to nepakanka, įstaigoje padaromas išrašas, atstojantis sutrumpintą ligos istoriją. Jeigu ir to negana, žmogus gali prašyti jo lėšomis padaryti dokumento kopiją.

Kopijų gaminimas ir mokestis už dokumentus

Įdomu tai, kad pagal galiojančius teisės aktus, jei panorai gauti ligos istorijos kopiją - už tai tavęs gali paprašyti susimokėti. Mat medicinos dokumentų kopijos turėtų būti daromos paciento, bet ne gydymo įstaigos lėšomis. Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos ligos istorijų, ambulatorinės kortelės ar kitų medicinos dokumentų kopijos. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Bandęs pasiimti savo ambulatorinę kortelę panevėžietis, po ilgų ginčų su poliklinikos darbuotojais, turėjo rinktis būtent kopiją - jam buvo nukopijuoti penkerių metų įrašai. Vyriškis piktinosi, kad nei registratūroje, nei pas administracijos atstovus jis taip ir neišgirdo motyvuoto atsakymo, kodėl informaciją apie savo sveikatą skaityti tik poliklinikoje, o ambulatorinės kortelės išsinešimas prilyginamas didžiausiam nusikaltimui.

Įrašų keitimas, saugumas ir atsakomybė

Gydytojai tikrai nėra suinteresuoti plėšyti asmens sveikatos istorijos lapus. Atvirkščiai, paaiškėjus, kad pacientas buvo gydytas netinkamai, jų laukia rimta atsakomybė, - tikina teisininkė R. Kazlauskaitė. Pacientas gali paprašyti medikų, kad šie pataisytų, jo manymu, netikslų įrašą.

Jei įrašas gydytojo valia bus ištrintas ar pakeistas, jo vietoje privalės atsirasti informacinis įrašas, kodėl taip nutiko. Pacientai irgi neturės galimybės nieko keisti. Duomenys, esantys valstybės informacijos sistemoje, griežtai saugomi.

Taip pat skaitykite: Ambulatorinės ekspertizės ypatumai

E. sveikatos sistema ir skaitmeninimas

„Mes kuriame centrinę informacinę sistemą, kurią planuojame užbaigti 2015 metų viduryje, - informuoja SAM E. sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vedėjas Normantas Dučinskas. - Kurį laiką dar išliks ir popieriniai dokumentai, dar yra neišspręstų klausimų, tokių kaip, tarkime, pacientų elektroniniai parašai.“

Kuo naujoji sistema bus pranašesnė už dabartinę? Tuo, kad pacientai galės turėti prieigą internetu prie savo medicininių įrašų. Ar tai palengvins gydytojų darbą? N. Dučinskas sako: „Iš esmės tai medikų darbą labai palengvina. Visų pirma, dalies įrašų jau nebereikia pildyti, jie atsiranda iš jau užfiksuotos informacijos. Be to, gydytojai turi objektyvius atsakymus, nebereikia klausti pagyvenusios močiutės, ar ši prisimena, kada ir nuo ko ją skiepijo. Sistema gydytojui praneš, kokiomis ligomis sirgo pacientas, kokiems medikamentams ji alergiška. Kitaip tariant, gydytojai galės priimti kur kas kokybiškesnius sprendimus ir remsis objektyvesne informacija. Kai kuriais atvejais nereikės dubliuoti tyrimų. Tarkime, kurioje nors Kauno gydymo įstaigoje jau padaryta kompiuterinės tomografijos nuotrauka, o pacientas atvyko į Vilnių. Šiuo metu paprastai nuotrauka daroma dar kartą, ateityje to nebeprireiks. Gydytojas pasižiūrės tyrimų aprašymus ir toliau pildys asmens sveikatos istoriją.”

Jei visuotinė kompiuterizacija sveikatos sistemoje tikrai įvyks, kas nutiks ligų ir diagnozių aprašams popieriuje? „Jei iškils būtinybė, valstybė ar ligoninės inicijuos projektus, kurie leistų perkelti archyvinę informaciją į elektroninę erdvę, kaip tai daro Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kuri vykdo Nacionalinio skaitmeninimo centro funkcijas ir kuria Virtualią elektroninio paveldo sistemą VEPS, - aiškina N. Dučinskas. - Panašiu principu būtų įmanoma skaitmenizuoti ir asmens sveikatos istorijas, sukauptas gydymo įstaigų archyvuose. Būtų galima nupirkti specialią fotografavimo įrangą, informaciją perfotografuoti ir patalpinti į elektroninę erdvę. Kiek lėšų visa tai atsieitų? Tai turėtų būti nuolatinė veikla, galiu tik atsakyti, kad šiuo metu jau vyksta ligų įrašų skaitmeninimas. 2009-2015 metais sveikatos sistemoje yra vykdomi 29 e.sveikatos projektai iš ES paramos. Jų bendras biudžetas - apie 96 milijonus litų.”

E. sveikata jau atsinaujino ir mobilioji programėlė „e sveikata“ suteikia pacientams daugiau galimybių: nuo šiol pacientai galės paprasčiau registruotis pas gydytojus ir matyti visą „E. sveikatos“ sistemoje esančią informaciją. Registrų centras toliau stabilizuoja E. sveikatos sistemą ir siūlo sisteminį požiūrį į tolesnį sistemos vystymą. Parengtas strateginis pakeitimų paketas, skirtas apsaugoti sistemą nuo kibernetinių grėsmių.

Saugumas, konfidencialumas ir teisėsaugos galimybės

Visa informacija apie paciento buvimą Ligoninėje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Tokios konfidencialios informacijos saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Sveikatos apsaugos ministro įsakymai bei kiti teisės aktai.

Jei pacientas mano, kad pažeistos jo teisės (netinkamai pildoma ar saugoma paciento asmens sveikatos istorija), vadovaujantis LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23-uoju straipsniu, jis turi teisę pateikti skundą sveikatos priežiūros įstaigai. Ši privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Jei minėti rezultatai paciento netenkintų, su skundu galima kreiptis į VASPVT, pridedant įstaigos atsakymą ar jo kopiją.

Privačių gydymo įstaigų praktika ir atsakomybės perkėlimas

Pasidomėjus, ar ir privačiose gydymo įstaigose asmens sveikatos istorijos pacientams yra neprieinamos, klinikos „Gyd. V.Bružienė ir kolegos“ vadovė Vitalė Bružienė patikino, kad viskas, kas susiję su paciento sveikata, yra jo reikalas, ir žmogus turi žinoti informaciją apie savo sveikatą. Nors atiduoti pacientui jo kortelę ne visais atvejais yra saugu, klinikoje iš dalies taikoma tokia praktika. Tokiu atveju įstaiga pasižymi, kad žmogus kortelę išsinešė, o jis savo parašu patvirtina, kad prisiima atsakomybę už savo sveikatos dokumentą, jei kartais jį pamestų.

V.Bružienė rekomenduoja bent jau privačioms medicinos įstaigoms nebijoti atsakomybės už sveikatos istorijas perkelti ant pacientų pečių. „Mūsų įstaiga yra mažytė. Be to, joje lankosi atsakingesnė visuomenės dalis, dėl kurios netenka per daug baimintis“, - pabrėžia V.Bružienė.

Patarimai pacientui

  • Jeigu norite susipažinti su savo ambulatorine kortele, pateikite rašytinį arba žodinį prašymą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
  • Jei reikia dokumentų kopijų, prašymą pateikite laiku ir pasiruoškite sumokėti nustatytą mokestį už kopijas.
  • Keisdami gydymo įstaigą, užpildykite reikiamas formas (pvz., Nr. 025-025-1/a ar Nr. 025-025-2/a) - ambulatorinė kortelė turi būti perduota per 3 darbo dienas.
  • Jei turite nusiskundimų dėl duomenų saugojimo ar pildymo tvarkos, kreipkitės į gydymo įstaigą, o jei negaunate patenkinamo atsakymo - į VASPVT.
  • Apsvarstykite galimybę naudotis E. sveikata paslaugomis, kai įmanoma, kad turėtumėte greitą prieigą prie savo medicininių įrašų ir tyrimų rezultatų.

Trumpa lentelė: pagrindinės ambulatorinės kortelės perdavimo terminų santrauka

Veiksmas Terminas
Ambulatorinės kortelės perdavimas į kitą PASPĮ Per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo
Prašomų dokumentų pateikimas susipažinimui Ne vėliau kaip per 1 darbo dieną
Įstaigos atsakymas į paciento skundą Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų

Apibendrinant: ambulatorinė kortelė yra svarbus medicinos dokumentas, kurio saugumu ir teisingumu atsakinga gydymo įstaiga. Pacientas turi teisę susipažinti su savo duomenimis, gauti išrašus ar kopijas už nustatytą mokestį, o E. sveikatos sistemos plėtra leis artimiausiu metu supaprastinti prieigą prie informacijos, sumažinti dubliuojamų tyrimų skaičių ir pagerinti gydymo sprendimų kokybę.

tags: #ambulatorine #kortele #card