Darbo sutartis yra pagrindinė teisės į darbą įgyvendinimo forma. Būtent nuo darbo sutarties sudarymo darbo santykių šalys tampa darbdaviu ir darbuotoju, o tarp jų susiklostantys santykiai pradedami reguliuoti darbo įstatymais. Darbo santykių pasibaigimą reglamentuoja Darbo kodekso XII skyriaus ketvirtas skirsnis - „Darbo sutarties pasibaigimas“.
Pagal Darbo kodekso 124 straipsnį, darbo sutarties pasibaigimo pagrindai gali būti skirstomi į tris grupes:
- Apima visus atvejus, kai darbo sutartis baigiasi ją nutraukus Darbo kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais.
- Priklauso atvejai, kuomet darbo sutartis baigiasi likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo (DK 136 str. 1 d. 6 p.).
- Priskiriamas paties darbuotojo mirties faktas (DK 124 str. 3p.).
Svarbu paminėti, kad literatūroje vartojamos kelios sąvokos, susijusios su darbo santykių pasibaigimu. Plačiausia sąvoka, kuri apima visus darbo santykių pasibaigimo atvejus, nesvarbu kieno iniciatyva ir kokiu būdu tai įvyko. Sąvoka darbo sutarties nutraukimas apibūdina vieną iš darbo sutarties pasibaigimo būdų, kai sutartis baigiasi dėl valinių abiejų šalių arba bent vienos šalies veiksmų.
Darbo kodekso 65 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties pasibaigimą, o būtent:
- Jeigu yra šiame kodekse ar kitame įstatyme nustatyta priežastis, leidžianti pabaigti darbo sutartį, darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį, o suėjus darbo sutarties terminui arba mirus darbuotojui, konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą.
- Kai šis kodeksas nustato terminą priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, o darbdavys per šį terminą nepriima sprendimo nutraukti darbo sutartį, laikoma, kad darbo sutartis nenutraukta. Vėliau darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais pagrindais ir tvarka.
- Darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu. Sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.
- Sprendimas perduodamas darbuotojui nedelsiant.
- Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
- Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Darbo sutartis tiek socialine, tiek ekonomine reikšme yra labai svarbi. Žmogus, netekęs darbo, tampa psichologiškai labiau pažeidžiamas, jį tokia situacija veikia neigiamai, nes asmuo nėra tikras, ar susiras naują darbą ir ar jis užtikrins jo ankstesnį pragyvenimo lygį. Tuo tikslu, Darbo kodekse numatyti teisiniai saugikliai, kad darbo sutartis būtų nutraukiama tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Nagrinėjant situaciją, kai darbuotojas miršta, svarbu išsiaiškinti, ar jam priklauso nedarbingumo pažymėjimas. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ir po darbuotojo mirties, jei mirties priežastis yra liga ar trauma, dėl kurios darbuotojas laikinai neteko darbingumo. Tokiu atveju nedarbingumo pažymėjimas išduodamas už laikotarpį iki mirties datos. Tai svarbu, nes už šį laikotarpį gali būti mokama ligos išmoka, kuri priklauso darbuotojo šeimai.
Ligos išmoka, kurią moka Centras dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.
Mirus Centro darbuotojui, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui, kitiems giminaičiams, kurie su mirusiuoju turėjo artimą ryšį ir (ar) gyveno kartu) iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 MMA dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra pateiktas jo šeimos nario rašytinis prašymas ir mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
Materialinę pašalpą Centro darbuotojams skiria direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Materialinė pašalpa Centro darbuotojams pervedama į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Be to, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ir rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas darbuotojas, mirties atveju - iki 3 darbo dienų.
Apibendrinant, nedarbingumo pažymėjimas darbuotojo mirties atveju yra svarbus dokumentas, leidžiantis gauti ligos išmoką už laikotarpį iki mirties. Darbdavys privalo laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, konstatuodamas darbo sutarties pasibaigimą ir informuodamas atitinkamas institucijas. Taip pat, šeimos nariams gali būti išmokama materialinė pašalpa, siekiant palengvinti sunkią netekties akimirką.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Esant konkrečiai situacijai, rekomenduojama kreiptis į teisininką.
KAIP REIKIA GYVENTI GYVENIMĄ? – GYVENIMAS PO MIRTIES | Klinikinė mirtis | NDE
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
tags: #nedarbingumo #pazymejimas #darbuotojui #mirus