Jeigu fizinis asmuo priėmė sprendimą vykdyti veiklą, nesteigiant tam tikros teisinės formos įmonės, jis veiks kaip savarankišką, individualią veiklą vykdantis asmuo. Individualios veiklos sąvoką apibrėžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.
Individuali veikla - tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Šios veiklos registravimas ir gyventojų atitinkamų sandorių vertinimas, siekiant nustatyti tam tikrus ,,verslininkiškumo“ požymius, iš esmės yra aktualūs mokant mokesčius.
Svarbu įvertinti ir tai, kad darbuotojo ir darbdavio santykiai yra griežtai reglamentuoti, darbuotojų interesai yra saugomi ir net teismuose darbuotojo pozicija ir reikalavimai yra labiau ginami - įrodinėjimo našta dažnai perkeliama darbdaviui ir, jeigu jis neįrodo savo reikalavimo pagrįstumo, teismas priima darbuotojui palankų sprendimą.
Be to, vykdant individualią veiklą, skirtingai nei dirbant pagal darbo sutartį, asmuo nėra visiškai garantuotas tokių santykių su buvusiu darbdaviu tęstinumu. Darbdavys yra laisvas rinktis, todėl jis gali pasirinkti tiek buvusio darbuotojo, tiek visiškai kitų asmenų teikiamas paslaugas.
Individualią veiklą vykdantis asmuo pats rūpinasi socialinio draudimo įmokų mokėjimu ir su tuo susijusiais klausimais. Pradedančiam individualią veiklą asmeniui turi būti žinomos pagrindinės veiklos vykdymo taisyklės.
Taip pat skaitykite: Mokyklos vaidmuo prevencijoje
Asmuo, be abejo, prisiima riziką, jeigu jo verslas nebus pelningas, ir turi suvokti galimas pasekmes. Vertinant darbdavio pozicijas nagrinėjamoje situacijoje, vertėtų atkreipti dėmesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos požiūrį į analogiškas situacijas bei jų mokestinį vertinimą.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, mokesčių administratorius turi teisę taikyti šiame teisės akte įteisintus principus, būtent, turinio viršenybės prieš formą principą. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.
Jei gyventojo ir juridinio ar fizinio asmens darbo santykiai yra įforminti tam tikros rūšies civiline sutartimi kaip gyventojo individuali veikla, bet iš esmės tie santykiai atitinka darbo santykius (t. y. turi darbo santykiams būdingų požymių), tai mokesčių administratorius turi teisę, taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, asmens iš tokios veiklos gautas pajamas apmokestinti kaip darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pajamas.
Tęstinumas, kaip individualios veiklos vykdymo požymis, paprastai pasireiškia tuo, kad asmuo atlieka ne vienkartines ūkines operacijas, o jo veiksmams yra būdingas pasikartojamumas bei motyvas ar galimybės tam tikrus sandorius sudaryti ir ateityje.
Jeigu asmuo vykdo atsitiktinius sandorius, jo veiksmai nebus vertinami kaip siekiai gauti ekonominės naudos, todėl ir nebus traktuojami kaip individualios veiklos vykdymas. Tačiau vien tam tikrų sandorių tęstinumo požymis ne visada reikš, kad vykdoma individuali veikla.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų fondų palyginimas
Kita vertus, ir vienas sandoris gali būti pagrindas šią ūkinę operaciją pripažinti individualia veikla. Praktikoje dažni atvejai, kai gyventojai, turintys darbą ir nuolatinį pragyvenimo šaltinį, priima sprendimą parduoti ar nusipirkti ir vėliau parduoti tam tikrą turtą, pvz.: butą, namą, žemės sklypą ar automobilį.
Jeigu tai būtų vienkartinis turto pardavimas, kurio pagrindinis tikslas buvo ne gauti ekonominės naudos, bet patenkinti kitus poreikius, tokia ūkinė operacija nebūtų pripažinta individualia veikla. Pasikartojančių savo esme analogiškų sandorių vykdymas per tam tikrą laikotarpį paprastai yra pripažįstamas individualia veikla.
Tokios veiklos vykdymas dažnai būna suprantamas kaip nuolatinis ir vienintelis darbas, užtikrinantis tam tikrą pragyvenimo lygį, tačiau reikalaujantis daug pastangų bei laiko. Vienoje iš bylų konstatuota, kad pareiškėjai, neįregistravę prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos, per tęstinį laikotarpį pagal pirkimo-pardavimo sutartis pardavė nekilnojamojo turto objektų ir iš šių sandorių gavo ekonominę naudą.
Įvertinusi, kad minėti objektai nebuvo naudojami nei sutuoktinių, nei jų šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad pareiškėjų iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo gautos pajamos priskiriamos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, nes atitinka individualios veiklos požymius: savarankiškumą, tęstinumą ir ekonominės naudos siekimą.
Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelnu. Teisėjų kolegija, pagal paminėtas taisykles įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nustatytų objektyvių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjama veikla (ginčo turto pardavimas) atitiko tęstinumo, versliškumo ir ekonominės naudos siekimo požymius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo iššūkiai Lietuvoje
Taigi dėl pirmiau išdėstytų priežasčių ir argumentų pareiškėjų pajamos iš ginčo turto pardavimo pagrįstai priskirtos pajamoms iš individualios veiklos. Pirmiau minėtos nuostatos dėl individualios veiklos pripažinimo yra svarbios planuojant dirbti ar plėtoti verslą savarankiškai.
Verslo Liudijimai
Vykdyti individualią veiklą įmanoma ir įregistruojant tokią veiklą nustatyta tvarka, ir dirbant pagal verslo liudijimus. Akivaizdu, kad šiuo metu, galiojant nustatytiems fiksuoto dydžio pajamų mokesčio tarifams, vykdyti veiklą pagal verslo liudijimus yra kur kas palankiau nei įregistruoti individualią veiklą.
Tačiau ne kiekvienos rūšies individualia veikla galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame individualios veiklos pagal verslo liudijimą rūšių sąraše yra išskirtos veiklos rūšys, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Kitokio pobūdžio veikla negali būti įforminama įsigijus verslo liudijimus.
Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. Pradedant savo verslą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar planuojama veikla gali būti vykdoma pagal verslo liudijimus, anksčiau vadintus patentais.
Pasirinkus tokį variantą, kaip ir buvo minėta, mokamas fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestis. Gyventojo pagal verslo liudijimą vykdomoje individualioje veikloje turi teisę dalyvauti sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas).
Tam, kad šie asmenys galėtų dalyvauti veikloje, jie turi būti nurodyti gyventojui išduotame verslo liudijime. Gyventojas turi įrašyti šiuos asmenis prašyme išduoti verslo liudijimą. Kiekvienos veiklos rūšies ar jos porūšio pajamų mokesčio dydis nustatomas atskirai.
Jis dažniausiai yra skirtingas įvairiose miestų (rajonų) savivaldybėse. Įvertinus visus pateiktus paaiškinimus dėl individualios veiklos sampratos bei jos vykdymo, tais atvejais, kai savarankiška veikla negali būti pradedama ir vykdoma pagal verslo liudijimus, asmuo tokią veiklą kaip individualią privalo registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Išsiaiškinus pagrindus, kuriems esant individuali veikla turi būti registruojama, tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingai nuo verslo liudijimų, vykdydamas registruotą individualią veiklą, asmuo privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo iš šios veiklos gautų pajamų.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme suteikta galimybė, apmokestinant gautas pajamas, rinktis iš dviejų tarifų. Vienas variantas sieja apmokestinimo bazę su visomis gautomis pajamomis, taikant 15 procentų mokesčio tarifą, kitas leidžia apmokestinimo bazę mažinti patirtomis veiklos sąnaudomis, būdingomis vykdomos veiklos pobūdžiui, tačiau tokiu atveju mokesčio tarifas yra 27 procentai.
Todėl apskaičiuodamas planuojamas pajamas bei išlaidas, asmuo turi pasirinkti jam naudingiausią modelį ir, pritaikęs atitinkamą tarifą, apskaičiuoti ir mokėti gyventojų pajamų mokestį. Kitų mokesčių mokėjimas yra analogiškas kaip ir vykdant veiklą pagal išduotą verslo liudijimą.
Pažymėtina, kad taip pat yra taikomos Pridėtinės vertės mokesčio nuostatos ir tais atvejais, kai asmens pajamos per 12 mėnesių viršija 100 000 litų.
Apibendrinant reikia pasakyti, kad ir planuodamas, ir vykdydamas individualią veiklą asmuo privalo įvertinti teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias šios srities darbo organizavimą plačiąja prasme ir pasirinkti tinkamą, ekonomiškai pagrįstą bei teisėtą veiklos vykdymo būdą.
Aiškus apsisprendimas šiuo klausimu palengvins ir mokestinių prievolių vykdymą, bus aišku, kada ir kokie mokesčiai turi būti deklaruojami ir mokami, kaip turi būti deklaruojamos gautos pajamos ir išlaidos ir pan.
Veiklos vykdymas, jos tinkamai neįforminus, kelia riziką, kad pajamų slėpimas anksčiau ar vėliau paaiškės. Dėl to bus skiriamos tam tikros sankcijos (baudos, delspinigiai už visą laikotarpį) ar (ir) taikoma atsakomybė.
Kaip įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą?
Prieš pradėdami vykdyti individualią veiklą pagal pažymą ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, turite VMI pateikti elektroninį prašymą per portalą Mano VMI skiltyje: Paslaugos -> Individuali veikla pagal pažymą -> Individualios veiklos pagal pažymą užsakymas, keitimas, atsidariusiame lange paspauskite Pildyti.
Taip pat prašymą galite pateikti atvykę į bet kurį VMI* aptarnavimo padalinį arba VMI konsultavimo telefonu**. *Atvykti į VMI aptarnavimo padalinius galite tik iš anksto užsiregistravę. **Prašymas konsultavimo telefonu priimamas, atlikus gyventojo autentifikavimą.
Jei kartu su prašymu reikalinga pateikti papildomus dokumentus, prašymas konsultavimo telefonu neteikiamas. Išsamesnę informaciją rasite čia.
Svarbūs dokumentai teikiant prašymą:
- Dokumentus siunčiant paštu turi būti pridėta teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (asmens tapatybės kortelės arba paso arba leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba gimimo liudijimo, jei vaikas yra gimęs iki 2017 m.
- Kai atstovaujamo asmens vardu kreipiasi asmens atstovas, jis prašyme turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, ir pridėti atstovavimą patvirtinantį dokumentą, tai pat atstovaujamo asmens vardą, pavardę gyvenamąją vietą ir pasirašyti prašymą. elektroniniu paštu ar per E.
- Dokumentą ir (ar) informaciją, patvirtinančius, kad asmeniui nustatytas paliatyviosios pagalbos ar slaugos paslaugų namuose poreikis, jei kreipiasi asmuo, kuriam nustatytas paliatyviosios pagalbos ar slaugos paslaugų namuose poreikis.
- Atitikties deklaracija pagal 2017 m. balandžio 5 d. reglamentą (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (judėjimo techninės pagalbos priemonė turi būti paženklinta atitikties ženklu CE), išskyrus nešiojamąją (pripučiamą ar sudedamą) vonią, turėklus ar rankenas, kojinių ir pėdkelnių apsimovimo priemonę.
Kompensuojamų judėjimo techninės pagalbos priemonių sąrašas:
Kompensuojamų judėjimo techninės pagalbos priemonių sąrašą, kriterijus ir kompensuojamos sumo dydį rasite šiame dokumente (Bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2024 m.
Lengvatos neįgaliesiems:
Fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja transporto priemones ir kuriems nustatytas 0-30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. fiziniai asmenys, kurie veža asmenis, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 183. 184. 184.1. 184.2.
tags: #individualios #veiklos #isdavimas #invalidams