Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su darbdavio prašymais Valstybinio socialinio draudimo fondui ("Sodrai"), įskaitant reikalavimus, procedūras ir kitus svarbius aspektus. Taip pat išsamiai atsakysime, kada mokami atostoginiai, kiek pinigų galima tikėtis, kaip apskaičiuojama atostoginių suma pagal išdirbtas darbo dienas.
Kasmetinės Atostogos: Darbdavio Ir Darbuotojo Pareigos
Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus.
Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas.
Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia, ar suteikti atostogas pagal darbuotojo pageidavimą ir jo norima tvarka.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse.
Atostoginių Apmokėjimo Laikas Ir Sąlygos
Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau nei likusią paskutinę darbo dieną iki atostogų, pagal Lietuvos respublikos Darbo kodekso (DK) 130 str. 2 d. nuostatą. Jeigu atostogų dienų yra daugiau nei 20 d.d., už likusias dienas atostoginiai išmokami atostogų metu, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Darbuotojui pateikus prašymą, kad atostoginių suma būtų mokama tą dieną, kaip įprastas darbo užmokesčio mokėjimas, tokiu atveju pinigai prieš pat atostogas nėra pervedami.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Ką daryti, jeigu laiku nesumokėjo atostoginių?
Darbo kodeksas (DK) numato, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas, pateikęs prašymą, ne vėliau nei per tris dienas po atostogų, gali prisidėti dienas, už kurias nebuvo išmokėti atostoginiai, prie kitų atostogų. Tai numatyta DK 130 straipsnio 4 d. nuostatose.
Pavyzdžiui, jeigu jums pinigus pervedė trečią dieną atostogų metu, tokiu atveju, pateikite prašymą darbdaviui, kad jums kompensuotų vėlavimą ir prie sekančių kasmetinių atostogų pridėtų tris dienas. Galbūt darbdavys nebus patenkintas dėl tokio prašymo, tačiau jo atmesti negali.
Atostoginių išmokėjimas kartu su atlyginimu
Atostoginiai už ilgesnes nei kasmetines atostogas mokami įprasta atlyginimo mokėjimo tvarka.
Pavyzdžiui, darbuotojas 2025 metais turėjo sukaupęs 10 nepanaudotų atostogų dienų, o 2026 metais prie jų prisidėjo einamųjų metų atostogos ir jis nusprendė išeiti 30 kalendorinių dienų atostogų. Tokiu atveju darbdavys privalo ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atostogų pradžios išmokėti atostoginius už 20 darbo dienų, o už likusias 10 dienų atostoginiai išmokami įprasta tvarka kartu su darbo užmokesčiu.
Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą. Taip išmokėti atlyginimą patogu, kai imamos tik kelios dienos atostogų.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Kas gali sumažinti arba padidinti atostoginius?
Atostoginius gali sumažinti sumažėjęs darbo atlyginimas. Jeigu per paskutinius tris mėnesius iki atostogų keitėsi atlyginimo dydis ir jis sumažėjo - jūsų vidutinio dienos užmokesčio suma bus mažesnė, nes skaičiuojamas 3 mėnesių, o ne metų vidutinis 1 dienos ar 1 valandos atlyginimas.
Atostoginius gali padidinti: apskaičiuojant atostoginius svarbu per paskutinius tris mėnesius gautos premijos, priemokos ar priedai, kurie gali padidinti vidutinį darbo dienos užmokestį. Verta žinoti, kad prie atostoginių skaičiuojami priedai ir premijos tik už darbo rezultatus, o priedai šventės ar įmonės jubiliejaus proga nėra skaičiuojami, taip pat neįskaitomos ir motyvacinės piniginės premijos ar pajamos už įmonės automobilio naudojimą.
Atostoginių dydis nesikeis: jeigu darbuotojas sirgo ir ėmė biuletenį, ėmė neapmokamų atostogų, buvo prastovose. Vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dieną, jo VDI bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką. Sakykime, kad mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų.
Tačiau, jeigu darbuotojui susirgus buvo paimtas biuletenis nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., jo VDI bus skaičiuojamas tik pagal kovo ir balandžio mėnesiais išdirbtą darbo laiką. Per šį laiką gaunamas 2000 eurų atlyginimas dalinamas iš 40 darbo dienų. Gaunamas 1 d.d. atlygis - 50 eurų. Taigi, jei darbuotojas eina atostogauti 20 dienų, jis gaus 1000 eurų atostoginių. Daugiau apie tai skaitykite atostoginių išmokėjimas.
Kaip pačiam apskaičiuoti savo atostoginius?
Dėl tikslaus atostoginių skaičiavimo galima kreiptis į buhalterį, kuriam nebus sudėtinga pateikti tikslų atsakymą dėl atostogų apmokėjimo. Norint preliminariai pačiam žinoti ar numatyti savo atostoginius, svarbu rinkti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelius. Tokį lapelį darbdavys turi pateikti darbuotojams kartą per mėnesį. Jame nurodomas atlyginimas už išdirbtas darbo dienas arba valandas.
Turinčiam tokius lapelius darbuotojui tereikia paskaičiuoti trijų mėnesių vidurkį prieš atostogas ir jis žinos, kiek gali tikėtis gauti atostoginių.
Neišnaudotos atostogos - svarbu, kad jos netruktų ilgiau nei 3 metus
Dažnai darbuotojai neišnaudoja visų savo atostogų per metus. Tačiau atostoginių išmokėjimas privalomas tik už panaudotas atostogų dienas. Taigi, jeigu jūsų atostogos liko nepanaudotos, pvz. 10 dienų, tai jas galite prisidėti prie kitų metų atostogų, turėsite 30 dienų atostogų ir už visas jas gausite atostoginius. Tačiau jeigu darbuotojo atostogos atidedamos daugiau nei 3 metams, tai po 3 metų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jos gali būti nubrauktos ir už jas atlyginimo neprivaloma mokėti. Jos nepasibaigia automatiškai, tačiau darbdavys gali nebesuteikti jų, jei darbuotojas per 3 metus nesikreipia, ir kompensacija taip pat nebeprivaloma, jeigu nėra reikalavimo suteikti.
Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai. Taigi, jeigu išeinate iš darbo ir turite sukaupę 30 darbo dienų atostogų per 2 metus, galite tikėtis kompensacijos už visas atostogų dienas ar valandas.
Kada kyla sunkumų skaičiuojant atlyginimą už kasmetines atostogas?
Lietuvos buhalterių ir auditorių sąjungos prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, dažnai susiduriama su problema dėl neteisingai apskaičiuotų atostoginių. Dažniausiai klausimai iškylą apskaičiuojant vidurkį, nes ne visada darbuotojas dirba tipinę darbo savaitę, kartais dirbama pagal iškvietimą, nėra pastovaus grafiko, dirbama vieną mėnesį darbo dienomis, kitą mėnesį - valandomis. Daugiau apie tai skaitykite - Ar reikia keisti atostoginių skaičiavimo tvarką?
Nemokamos Atostogos
Lietuvos Respublikos darbo kodekse nemokamos atostogos priskirtos tikslinių atostogų kategorijai. Šios atostogos skirtos ne pailsėti, o tam tikriems darbuotojo tikslams įgyvendinti - santuokai sudaryti, vaikui prižiūrėti, ligoniui slaugyti. Jos niekaip nesiejamos su darbdavio finansine padėtimi, technologiniais procesais ar kitais interesais.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 str. 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada darbuotojas gali prašyti nemokamų atostogų.
Nemokamų atostogų suteikimo darbuotojams atvejai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 str. 1 dalyje. Jų sąrašas yra baigtinis. Beje, Darbo kodekse nustatyta ir nemokamų atostogų trukmė:
- darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 14 kalendorinių dienų;
- darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų;
- moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui arba motinai (jei atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, naudojasi tėvas) bendra nemokamų atostogų trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
- neįgaliajam - iki 30 kalendorinių dienų per metus;
- darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
- darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį, - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
- santuokai sudaryti - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos;
- mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.
Kiekvienu atveju nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojų prašymu. Darbuotojui paprašius nemokamų atostogų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje nustatytais atvejais, darbdavys privalo jas suteikti. Gali būti deramasi dėl atostogų pradžios ar pabaigos datų. Todėl darbdaviui ypač svarbu įsitikinti, ar darbuotojo ketinimas pasinaudoti nemokamomis atostogomis pagrįstas. Nemokamų atostogų paprašęs darbuotojas turi pateikti Darbo kodekse nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Paprastai darbuotojo asmens byloje saugomos vaikų gimimo liudijimų kopijos. Šie dokumentai svarbūs patvirtinti ne tik darbuotojo teisei į nemokamas atostogas, bet ir teisei pasinaudoti papildomu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Todėl jeigu darbuotojas prašo nemokamų atostogų kaip vaikus auginantis asmuo, įmonės administracija, patikrindama dokumentus, turi įsitikinti, ar vaikas ne vyresnis nei keturiolika metų.
Darbuotojai, auginantys neįgalių vaikų iki 18 metų amžiaus, darbdaviui turi pateikti vaiko neįgalumą patvirtinančius dokumentus.
Vyras, prašydamas nemokamų atostogų per moters nėštumo ir gimdymo atostogas, turėtų pateikti pažymos apie išduotą nėštumo ir gimdymo pažymėjimą kopiją. Teisę pasinaudoti motinystės (tėvystės) atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, turi vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjas. Antrasis, pateikęs darbdaviui prašymą ir vaiko gimimo liudijimo kopiją, gali naudotis nemokamomis atostogomis iki trijų mėnesių, kol vaikui sueis treji metai. Dažniausiai tėvai dirba skirtingose darbovietėse, todėl darbdavys nežino ir negali kontroliuoti, ar antrasis iš tėvų jau naudojosi nemokamomis atostogomis vaikui prižiūrėti. Laikas, per kurį darbuotojas gali naudotis tokiomis nemokamomis atostogomis, yra ganėtinai ilgas. Todėl tenka sumuoti įmonės darbuotojo per trejus metus panaudotų nemokamų atostogų trukmę. Kontroliuoti suteiktų nemokamų atostogų trukmę padeda tam skirti dokumentai. Pavyzdžiui, remiantis apskaitos politika tvarkomos kiekvieno įmonės darbuotojo atostogų apskaitos kortelės.
Neįgalus įmonės darbuotojas gali naudotis nemokamomis atostogomis iki 30 kalendorinių dienų per metus. Paprastai darbuotojo asmens byloje saugoma neįgalumo pažymėjimo kopija. Šis dokumentas svarbus pirmiausia ne dėl tikslinių nemokamų atostogų, o dėl teisės pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 str. 6 dalį naudotis individualiu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu.
Darbuotojas, vienas slaugantis neįgalų asmenį, gali prašyti darbdavio 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų per metus. Kad pagrįstų teisę šalių suderintu laiku naudotis nemokamomis atostogomis, darbuotojas turi pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl nuolatinės slaugos būtinumo.
Darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, taip pat gali naudotis nemokamomis atostogomis, jeigu pasibaigė nedarbingumo pažymėjimo išdavimo terminas ir neišduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a). Tačiau ir šiuo atveju darbuotojas turėtų pateikti gydymo įstaigos rekomendaciją.
Darbo kodeksas leidžia darbuotojams pasinaudoti 3 kalendorinių dienų nemokamomis atostogomis santuokai sudaryti. Darbdavys negali atsisakyti suteikti tokių atostogų, jeigu darbuotojas prašo. Tačiau galima prašyti ir po kelis kartus per mėnesį. Jeigu dėl įmonės veikos specifikos ar norėdamas išvengti kitų darbuotojų prastovos darbdavys griežtai planuoja darbuotojų užimtumą, dažnas darbuotojų nebuvimas darbe gali neigiamai paveikti visos įmonės rezultatus. Todėl net ir šiuo atveju patartina (bet neprivaloma) gauti tą patvirtinančius dokumentus. Tai gali būti Civilinės metrikacijos skyriaus informacija apie įregistruotus asmenų prašymus sudaryti santuoką.
3 dienų nemokamos atostogos šeimos nario laidotuvėms suteikiamos darbuotojams, pateikusiems prašymą ir šeimos nario mirties liudijimo kopiją. Jeigu darbuotojo ir mirusio asmens pavardės skirtingos, patartina turėti dokumentus, įrodančius giminystės ryšius. Nurodyti dokumentai bus svarbūs ir nustatant neapmokestinamąsias gyventojo pajamas, jeigu įmonė skirtų pašalpą dėl darbuotojo šeimos nario mirties.
Dar kartą pažymėtina, kad visi Darbo kodekse išvardyti atvejai, kai darbuotojo prašymu darbdavys turi suteikti nemokamas atostogas, yra susiję su darbuotojo arba jo šeimos narių sveikatos būkle arba kitomis specifinėmis aplinkybėmis. Todėl darbdavys neturi teisės siūlyti darbuotojui ar juo labiau jį versti atostogauti nemokamai.
Beje, Darbo kodekso 184 str. 2 dalyje įteisinta nuostata, kad sudarydamos kolektyvinę sutartį darbo santykių šalys gali susitarti, jog nemokamos atostogos galėtų būti suteikiamos ir dėl kitų priežasčių. Konkrečios priežastys, galima nemokamų atostogų trukmė, jų suteikimo tvarka, reikalaujami pateikti darbdaviui dokumentai ir kiti dalykai aptariami kolektyvinėje sutartyje. Svarbu, kad sutartyje nustatyta tvarka nepablogintų sąlygų, kurias darbuotojams garantuoja Darbo kodeksas.
Nemokamų atostogų skiriamasis požymis yra tas, kad darbuotojui už tą laiką nemokamas vidutinis darbo užmokestis ar kitos išmokos. Kadangi darbuotojas negauna socialinio draudimo įmokomis apmokestinamų pajamų, nemokamos atostogos laikomos nedraudžiamuoju laikotarpiu. Todėl nederėtų pamiršti, kad darbuotojui, susirgusiam nedraudžiamuoju laikotarpiu, nebus mokama ligos pašalpa. Šis laikotarpis neįskaičiuojamas į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą.
Darbuotojo panaudotų nemokamų atostogų trukmė gali daryti įtaką ir kasmetinių mokamų atostogų trukmei. Darbo kodekso 170 straipsnyje apibrėžti darbo laikotarpiai įskaičiuojami į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Darbo kodekse nustatytos trukmės nemokamos atostogos (iki keturiolikos kalendorinių dienų - visiems darbuotojams, iki trisdešimties kalendorinių dienų - neįgaliesiems arba asmenims, slaugantiems neįgalųjį) įskaičiuojamos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Šie laikotarpiai taip pat įskaičiuojami į nepertraukiamąjį darbo stažą.
Tačiau jeigu atsitiko taip, kad darbuotojas pasinaudojo ilgesnėmis nemokamomis atostogomis, negu nustatyta Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, arba darbuotojo prašymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių, nei nustatyta minėtame straipsnyje, viršijančios nustatytą trukmę nemokamų atostogų dienos neįskaičiuojamos į darbo stažą tų darbo metų kasmetinėms atostogoms gauti. Vadinasi, už tuos darbo metus darbuotojo mokamos kasmetinės atostogos bus trumpesnės.
Jeigu įmonėje nesudaryta kolektyvinė sutartis, o darbuotojas prašo leisti neatvykti į darbą dėl priežasčių, nenurodytų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, administracija gali leisti darbuotojui nedirbti, remdamasi Darbo kodekso 143 str. 2 d. 2 punktu. Darbuotojo neatvykimas į darbą administracijos leidimu taip pat laikomas nedraudžiamuoju laikotarpiu. Be to, nuo pat pirmos neatvykimo dienos šis laikotarpis neįskaičiuojamas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti ir į nepertraukiamąjį darbo stažą.
Darbuotojo panaudotos nemokamos atostogos bei neatvykimas į darbą administracijos leidimu daro įtaką ir papildomų mokamų atostogų trukmei, o ši priklauso nuo nepertraukiamojo...
Sodra Konsultacija Dėl Nemokamų Atostogų Suteikimo
Kasmet tūkstančiai darbuotojų išeina nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.
Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį - slaugos išmokos.
Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo - 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.
Savarankiškas PSD įmokų susimokėjimas
Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybei detalizavus Sveikatos draudimo įstatymo taikymą, atsirado nauja grupė asmenų, kuriems numatoma prievolė mokėti PSD įmokas savarankiškai. Pagal minėtą nutarimą, išėjus 30 arba daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai. Šios įmokos jiems skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 1 d., o susimokėti jas reikės kitais metais - iki 2018 m. gegužės 1 d.
Svarbu žinoti, kad tuo laikotarpiu draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nenutrūksta, todėl jo garantuojamomis medicininėmis paslaugomis naudotis galima įprastai.
Primename: PSD įmokos tarifas yra 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos - šiuo metu tai sudaro 34,2 euro. Tokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti už kiekvieną visą nemokamų atostogų mėnesį. Už kalendorinius metus įmokas savarankiškai susimokėti galima ne vėliau nei iki kitų metų gegužės 1 dienos. Laiku nesumokėtos PSD įmokos gali būti išieškomos įstatymuose numatyta tvarka.
Nemokamų atostogų metu savarankiškai draustis nereikia tais atvejais, kai žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis - yra neįgalus, gauna pensiją, turi sukaupęs būtinąjį stažą pensijai ir pan. arba moka PSD įmokas nuo pajamų gaunamų pagal autorinę sutartį, individualios veiklos pažymą ir kt.
Nedraudiminiai laikotarpiai susidaryti gali ir dėl kitų priežasčių
„Sodros" specialistai pabrėžia, kad negaunant darbo užmokesčio ir nuo jo nemokant teisės aktuose numatytų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nedraudiminiai laikotarpiai gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių.