Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai norisi pailsėti ir atsipūsti nuo darbų. Tačiau kartais darbuotojai neišnaudoja viso atostogų laiko, tad per keletą metų jų susikaupia. Ką daryti su sukauptomis atostogomis ir kaip nepanaudotos atostogos bus apmokamos išeinant iš darbo - skaitykite šiame straipsnyje. Jame bus aptariami ir atostoginiai.
Kiek kasmet priklauso atostogų?
Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, bendra kasmetinių atostogų trukmė yra 20 darbo dienų (jei dirbama penkias dienas per savaitę) arba 24 darbo dienos (jei dirbama šešias dienas per savaitę). Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų. Darbdavys turi skirti 24 darbo dienas metinių atostogų, jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę. Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus. Ilgesnėmis, 25 darbo dienų atostogomis, gali džiaugtis negalią turintys darbuotojai ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaiką iki 14 metų ar, negalią turintį, vaiką iki 18 metų.
Kas įskaitoma į darbo stažą atostogų teisėms gauti?
Pagrindinis principas - darbo stažas skaičiuojamas tik pas tą konkretų darbdavį, su kuriuo yra sudaryta darbo sutartis. Vadovaujantis minėta norma, į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti be kitų DK 170 straipsnyje nurodytų laikotarpių, yra įskaitomas ir laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos. Taigi, verta suklusti tiems, kas dar neišnaudojo dalies 2022 metų atostogų, nes pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo teisės atsiradimo dienos išnaudoti sukauptas dienas ir gauti už jas kompensaciją.
Vaiko priežiūros atostogos (iki vaikui sukaks 3 metai) yra įskaitomos į darbo stažą, suteikiantį teisę į kasmetines atostogas. Vadinasi, per šį laikotarpį darbuotojas „kaupia“ stažą. Tačiau, kai darbuotojas mokosi savo iniciatyva ir negauna nei darbo užmokesčio, nei stipendijos, jam į stažą kasmetinėms atostogoms įskaitomos nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų, o neįgaliesiems - iki trisdešimties kalendorinių dienų. Tokiu atveju, jei darbuotojas mokosi savo iniciatyva ir gauna stipendiją, tai visas mokymosi atostogų laikotarpis įskaitomos į stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Ilgametį stažą turintys darbuotojai neretai būna patys vertingiausi įmonės specialistai, turintys didžiausią patirtį, todėl jų poilsis yra tiesiogiai susijęs su įmonės sėkme. Papildomos atostogos už stažą dažniausiai yra suteikiamos proporcingai dirbtam laikui per darbo metus. Papildomos atostogos už stažą yra suteikiamos tik tada, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyje arba įmonės darbo tvarkos taisyklėse.
Taip pat skaitykite: Suminė darbo laiko apskaita ir atostogos
Ar į stažą įskaičiuojamos nemokamos atostogos ir sustabdytas sutarties vykdymas?
Laikotarpis, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, yra įskaitomas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Tačiau ilgesnės negu 10 darbo dienų per metus nemokamos atostogos į stažą kasmetinėms atostogoms gauti nėra įskaitomos. Kaip matai - turi būti tenkinamos 2 sąlygos - išsaugoma darbo vieta ir darbo užmokestis. Nors tas "išsaugomas darbo užmopkestis" čia labai nekonkrečiai apibrėžtas (jis ir lieka išsaugomas, tik tuo metu nemokamas).
Seminaruose visad sako, kad neatvykimas administracijai leidus ir neapmokat už tas dienas (gali būti neatvykimai ir apmokant) eliminuojasi iš stažo atostogoms gauti. 170 straipsnis įtvirtina laikotarpius, kurie įskaitomi į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Kada kasmetinės atostogos gali būti „nurašytos“ ir kada prarandama teisė į jas
Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Taigi, prarandama teisė į piniginę kompensaciją, bet ne pati teisė į poilsį.
Darbo kodeksas konkrečiai nenustato, kokios priežastys laikomos objektyviomis, jei darbuotojas faktiškai negalėjo išeiti atostogų, taip pat neapibrėžia termino, per kurį tokios atostogos turėtų būti panaudotos, pasibaigusi objektyvioms priežastims. Praktikoje tokios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, laikinas nedarbingumas, vaiko priežiūros atostogos, karantinas ar ekstremaliosios situacijos, taip pat darbdavio veiksmai, dėl kurių darbuotojas negalėjo išeiti kasmetinių atostogų.
Pirma, Darbo kodekse nustatytas terminas, kada prarandama teisė į atostogas, yra imperatyvus - jo negalima keisti susitarimu ar darbdavio sprendimu. Antra, kilus ginčui, darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojui buvo sudarytos realios galimybės atostogauti (jis buvo raginamas išeiti atostogų, atostogos buvo suplanuotos pagal atostogų eilę, tačiau darbuotojas jų atsisakė ir pan.), o darbuotojas - kad dėl objektyvių priežasčių tokių galimybių neturėjo (prašymai dėl atostogų suteikimo netenkinti, atostogos atšauktos, nebuvo pavadavimo galimybės, darbo pobūdis ar funkcijų apimtis neleido išeiti atostogų ir kt.). Trečia, nepanaudotos atostogos neturėtų būti „nurašomos“ atleidimo dieną.
Taip pat skaitykite: Atostogų kompensacijos apskaičiavimas
Sandra Mickienė pažymi, kad sprendimus dėl atostogų „nurašymo“ priima ne buhalteris, o vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Buhalteris negali savarankiškai „nubraukti“ atostogų dienų, nes kiekvieno darbuotojo situacija yra individuali ir reikalauja vertinimo. Be to, buhalteriniai įrašai gali būti atliekami, tik turint tai pagrindžiantį dokumentą.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas - kada mokama ir kaip skaičiuojama
Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina į darbo savo noru, ar yra atleidžiamas. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą.
Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Tačiau, jis praranda teisę į kompensaciją už daugiau nei trejus metus nepanaudotų atostogų, jeigu per trejus metus galėjo jas panaudoti ir nepadarė to be objektyvių priežasčių.
Kompensacija mokama už faktiškai sukauptas atostogų dienas, net jei dirbta trumpą laiką. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių ir nustatomas pagal vidutinį darbo užmokestį.
Už atostogų dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją. Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių duomenų. Laikotarpis, pagal kurį skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį darbuotojas atostogauja.
Taip pat skaitykite: Atostogų kompensacija
Apskaičiuojant vidutinį dienos darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįtraukiamos skatinamosios premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos darbuotojui už gerai atliktą darbą.
Pavyzdžiai ir praktiniai skaičiavimai
Kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso asmeniui, dirbusiam vieną mėnesį, per kurį jis sukaupė 1-2 d. d. atostogų. Jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant, priklausytų nuo 20 darbo dienų iki 1 mėnesio VDU.
Pavyzdys - darbuotojas panaudojo visas atostogas 2024 metais, o 2025 metų vasario 1 d. nusprendė išeiti iš darbo, tuomet jam priklausytų kompensacija už 1.67-2 d. d. nepanaudotų atostogų. Jeigu darbuotojas nutrauktų darbo sutartį 2025 liepos 1 d., t. y. po 6 mėnesių, jam priklausytų 10-12 d. d. darbo dienų darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas.
Dažniausios klaidos ir ginčai dėl atostogų bei kompensacijų
Dažnai ginčai susiję ir su atostogų dienų „nurašymo“ teisėtumu: darbuotojai teigia, kad darbdavys neteisėtai „nurašė“ atostogų dienas, nes faktiškai nebuvo sudarytos sąlygos jas išnaudoti. Dėl klaidingo įsitikinimo, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas turi būti skaičiuojama maksimaliai už trejus metus, iki šiol darbovietėse pasitaiko netikslių kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimų, kurie dažnai tampa ginčų tarp darbdavių ir darbuotojų priežastimi.
Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresniosios teisininkės Sandros Mickienės, Darbo kodeksas neįtvirtina taisyklės, jog, nutraukiant darbo sutartį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas daugiausiai gali būti mokama už 3 metus. Įstatymas nustato ne kompensacijos laikotarpio ribojimą, o sąlygas, kada darbuotojas praranda teisę pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas, nutraukus darbo sutartį).
Apibendrinant, klaidinga nuomonė, jog kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama maksimaliai už trejus metus, dažnai lemia neteisingus skaičiavimus ir ginčus. Iš tiesų Darbo kodeksas tokio ribojimo nenumato - kompensacija priklauso nuo faktiškai sukauptų ir nepanaudotų atostogų dienų, vertinant kiekvienus metus atskirai. Teisė neprarandama, jei darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negalėjo atostogauti.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Laikykite tikslią atostogų ir stažo apskaitą - buhalterija ar personalo skyrius turi vykdyti tikslią kiekvieno darbuotojo stažo kontrolę.
- Jei atostogos suteikiamos už stažą, aiškiai nurodykite tai darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ar įmonės darbo tvarkos taisyklėse.
- Darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojui buvo sudarytos realios galimybės atostogauti, jei kyla ginčas dėl atostogų „nurašymo“.
- Darbuotojui pageidaujant atostoginiai gali būti mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, bet pagal naująjį Darbo kodeksą atostoginiai turi būti mokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
- Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
Teisinė dokumentacija ir įrodymai
Tokiame dokumente (apie atostogų nurašymą) turėtų būti aiškiai nustatyta, kaip ir kada „nurašomos“ nepanaudotos atostogos, kokiais pagrindais atliekami buhalteriniai įrašai ir kokiais atvejais darbuotojams suteikiamas papildomas laikas jomis pasinaudoti. Taip pat galima numatyti darbuotojų pareigą eiti atostogų bei sprendimus piktnaudžiavimo atvejais. Darbo kodeksas nenumato detalių procedūrų, kaip turi būti „nurašomos“ nepanaudotos kasmetinės atostogos (DK neapibrėžia, ar tokie „nurašymai“ turi būti įforminami vadovo įsakymu ar kitu sprendimu, nenustato, per kokį laikotarpį darbuotojas turi galimybę panaudoti sukauptas atostogas, kuriomis dėl objektyvių priežasčių negalėjo pasinaudoti numatytu terminu).
Kur kreiptis, jei kyla ginčas?
Jei kyla ginčas, darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis į tiesioginį vadovą arba personalo skyrių su prašymu išaiškinti situaciją. Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
| Situacija | Ar įskaitoma į stažą? |
|---|---|
| Vaiko priežiūros atostogos (iki 3 metų) | Taip |
| Mokymosi atostogos su stipendija | Taip, visas laikotarpis |
| Mokymosi atostogos be atlygio ir be stipendijos | Iki 14 kalendorinių dienų (neįgaliesiems iki 30) |
| Ilgesnės negu 10 darbo dienų per metus nemokamos atostogos | Ne |
tags: #ar #skaiciojamas #pravaikstos #kompensacijoje #uz #nepanaudotas