Socialiniai darbuotojai Lietuvoje rengiami aukštosiose universitetinėse ir neuniversitetinėse mokyklose (kolegijose), kuriose būsimieji socialiniai darbuotojai gauna reikalingas teorines ir praktines žinias, formuojami jų profesiniai įgūdžiai ir vertybės. Taigi socialinio darbuotojo profesinis pasirengimas yra itin svarbus.
Socialinis darbas pirmiausia buvo apibrėžiamas psichodinaminiu konceptualiniu modeliu, kuris rėmėsi froidizmo ir neofroidizmo teorijomis apie psichologinį žmogaus elgesį ir jo ypatumus. Klinikinio socialinio darbo modelis neretai prilyginamas darbui su atveju arba grupe. Ekologinis modelis - principinė kryptis, tiesiogiai įtakojanti socialinio darbo praktiką.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokias žinias, įgūdžius, patirtį ir suformuotas vertybines nuostatas privalo turėti socialinis darbuotojas, kad galėtų pagelbėti klientui, patekusiam į keblią padėtį.
Socialinis darbas yra kintanti ir tobulėjanti profesija, kurios teorinį paveldą sudaro žinios, požiūriai, modeliai, pagalbos metodai ir jų taikymo būdai, patirtis, įgyta iš kitų pagalbos situacijų, vertybių sistema, o visos socialinio darbuotojo profesinės veiklos ašerdimi, pasak L. C. Johnson (2003), išlieka socialinio darbo praktika.
Socialinio darbuotojo profesinė veikla
Profesinė veikla - tai atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, sugebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos darbinės veiklos rūšių kombinacijos. Profesinė veikla sudaro darbuotojams prielaidas tenkinti savisaugos ir saviraiškos poreikius, t.y. poreikių visumą. V. Černas (1998) teigia, kad profesinė veikla - tai nuolatinės veiklos rūšis, kuriai reikia specialaus pasirengimo ir kuri yra pragyvenimo šaltinis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinis darbas išsiskiria apibrėžimų gausa. Kiekviena jo kryptis, teorinė paradigma, perspektyva turi savo sampratą ir apibrėžimą. Tai, kas įvardijama kaip socialinio darbo teorija, yra teorijos dažniausiai pasiskolintos iš gretutinių mokslų (psichologijos ar sociologijos), nuoseklus aprašymas.
LR socialinių paslaugų įstatyme (1996) socialinis darbas apibrėžiamas kaip profesinė veikla, padedanti patenkinti asmens gyvybinius poreikius, atkurti jo ir visuomenės santykius, kai pats asmuo to padaryti nepajėgia. Remiantis R. L. Barker (1995) Socialinio darbo žodynu, socialinis darbas - tai profesinė veikla, padedanti žmonėms, grupėms ir bendruomenėms stiprinti ir atstatyti jų socialinio funkcionavimo sugebėjimus ir kurti šiam tikslui pasiekti tinkamas socialines sąlygas.
Atsižvelgiant į tokius socialinio darbuotojo profesinės veiklos kompleksškumo reikalavimus, LR socialinių paslaugų įstatyme (1996) socialinis darbas apibrėžiamas kaip profesinė veikla, padedanti patenkinti asmens gyvybinius poreikius, atkurti jo ir visuomenės santykius, kai pats asmuo to padaryti nepajėgia. I. Šienė (1995) taip pat pabrėžia, kad socialinio darbo profesionalas turi būti savo srityje kompetentingas, turėti akademinį pasiruošimą ir profesinę patirtį. Jos manymu toks profesionalas ypatingai reikalingas ten, kur yra sunkumai, problemos, kurių žmogus savo jėgomis negali išspręsti.
Socialinis darbuotojas tokias profesines paslaugas Lietuvoje įgyja sėkmingai užbaigęs pagal Socialinio darbuotojo profesinio rengimo standartą (2000) parengtą socialinio darbo studijų programą. Standarto objektas yra profesinės kompetencijos pagal Socialinis darbuotojas kvalifikaciniuose reikalavimuose numatytas atlikti funkcijas.
Socialiniai darbuotojai, vykdydami minėtas funkcijas ir atlikdami uždavinius savo profesinės veiklos tikslui realizuoti, vadovaujasi profesinės etikos normomis ir principais, išreikštais Lietuvos socialinis darbuotojas etikos kodekse (1998) ir Socialinio darbo etikos normose ir principuose (1994). Pasak R. Tidikio (2003, p. 319), Lietuvos socialinis darbuotojas etikos kodekse (1998) pabrėžiama socialinio darbuotojo dorovinė atsakomybė klientui, bendravimo su jais taisyklės ir elgesio reikalavimai, nurodymai, ką, vykdydamas savo profesines priedermes, socialinis darbuotojas turi daryti ir ko nedaryti, kokiu pagrindu turi palaikyti santykius su bendradarbiais, kitais specialistais ir darbdaviais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Profesinio ugdymo institucijoje suformuotos vertybinės orientacijos bei įgytos žinios, mokėjimai ir įgūdžiai, kurių siekiama realizuojant socialinio darbo studijų programą, yra fiksuojama socialinio darbuotojo profesine kvalifikacija (Daukilas, 2001).
Vadinasi, kompetencija yra konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją. Atitinkamos veiklos funkcijos, būdingos socialinio darbo profesijai, sistema (profesinės veiklos funkcijos puokštė ) charakterizuoja profesinės veiklos turinį. Veiklos funkcijos nurodo, ką socialinis darbuotojas turėtų mokėti daryti, o kompetencijos turėjimas liudija, kad socialinis darbuotojas yra pajėgus atlikti tą ar kitą profesinę veiklos funkciją (Laužackas, Pukelis, 2000). R. L. Barker (1995) Socialinio darbo žodyne kompetencija vadina sugebėjimu atlikti darbą ar kitą įsipareigojimą.
Pasak S. Daukilo (2001), profesinė kompetencija - tai asmens savita raiška jam sėkmingai sprendžiant profesines problemas. Apibendrintai vertinant profesionalo profesinės kompetencijos struktūrą, išskiriamos trys jos sudedamosios dalys: dalyko (techninė - technologinė), socialinė ir strateginė (planavimo).
Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas.
Reikalavimai socialinio darbuotojo išsilavinimui
2011 m. balandį LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškino, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi ir 37 straipsnio 1 dalimi, dirbti socialiniu darbuotoju po 2011 m. liepos 1 d. turės teisę asmenys, įgiję aukštąjį (universitetinį ar koleginį, kaip šios sąvokos suprantamos pagal Mokslo ir studijų įstatymą) socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Minėtame įstatyme numatyta, kad jeigu per 5 metus nuo įstatymo įsigaliojimo (2006 m. liepos 1 d.) asmuo neįgyja reikiamo išsilavinimo, jis netenka teisės eiti socialinio darbuotojo pareigų. Išimtis taikoma, t.y. teisę dirbti socialiniu darbuotoju po 2011 m. liepos 1 d. turi socialiniai darbuotojai, kurie šiandien studijuoja ir siekia įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą ir kuriems 2011 m. liepos 1 d. liks studijuoti mažiau nei 2,5 metų.
Reikalavimas įgyti išsilavinimą netaikomas ir tiems socialiniams darbuotojams, kuriems nuo šio įstatymo įsigaliojimo (2006-07-01) iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 7 metai. Socialiniai darbuotojai, kurie jau šiandien yra pensinio amžiaus ar šis amžius sueis iki 2013 m. liepos 1 d., turės teisę dirbti socialiniu darbuotoju ir po 2011 m.
Vadovaujantis Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu A1-92 (Žin., 2006, Nr., 43-1569; 2009, Nr. 149-6684), 5 punktu, socialiniam darbui prilygintu išsilavinimu laikomas:
- kitas aukštasis socialinių mokslų studijų srities išsilavinimas ir gautas pažymėjimas, liudijantis, kad asmuo išklausė ir atsiskaitė ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje (toks reikalavimas netaikomas socialiniams darbuotojams, turintiems socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją ir dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos vaikais ir likusiais be tėvų globos vaikais);
- kitas aukštasis ne socialinių mokslų studijų srities išsilavinimas ir gautas pažymėjimas, liudijantis, kad asmuo išklausė ir atsiskaitė ne mažiau kaip 60 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Asmenys, kurie neįgijo reikalaujamo išsilavinimo ar nepateko į Socialinių paslaugų įstatyme numatytas išimtis, turės būti atleisti pagal Darbo kodekso 129 straipsnį, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva, nesant jo kaltės, atsiradus svarbioms aplinkybėms, susijusioms su darbuotojo kvalifikacija.
Žinotina, kad socialiniais darbuotojais laikomi: socialinių paslaugų įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinis darbuotojas; socialinio darbo organizatorius; socialinių programų koordinatorius; socialinio darbo vadybininkas; specialistas socialiniam darbui (dirbantis seniūnijoje).
Valstybinės kalbos mokėjimas: mokėti valstybinę kalbą pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1639 "Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo".
Europos Sąjungos oficialių kalbų (anglų, vokiečių ar prancūzų) mokėjimas ne žemesniu kaip pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu (kalbos mokėjimo lygiai nustatomi vadovaujantis 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/204/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (OL 2004 L 390, p. 6-20).
tags: #socialinio #darbo #ar #jam #prilyginto #issilavinimo