Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai norisi pailsėti ir atsipūsti nuo darbų. Tačiau kartais darbuotojai neišnaudoja viso atostogų laiko, tad per keletą metų jų susikaupia. Ką daryti su sukauptomis atostogomis ir kaip nepanaudotos atostogos bus apmokamos išeinant iš darbo - skaitykite šiame straipsnyje. Jame bus aptariami ir atostoginiai.
Šis sąvadų rinkinys skirtas atostogų klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie kasmetines, tikslines, papildomas atostogas, poilsio dienas, kompensacijas už nepanaudotas atostogas, taip pat kitį su atostogomis susiję klausimai.
Kiek kasmet priklauso atostogų?
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o bent viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų, jeigu žmogus dirba 5 dienų darbo savaitę, arba trumpesnė nei 12 darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę).
Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų. Darbdavys turi skirti 24 darbo dienas metinių atostogų, jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę. Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus.
Ilgesnėmis, 25 darbo dienų atostogomis, gali džiaugtis negalią turintys darbuotojai ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaiką iki 14 metų ar, negalią turintį, vaiką iki 18 metų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Jei darbuotojo profesija yra traktuojama, kaip sukelianti didelę emocinę įtampą, pvz., medikas, lakūnas ir kt., jam priklauso pailgintos atostogos.
Kasmetinės atostogos skaičiuojamos pagal Darbo kodeksą, o kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama pagal, darbuotojui darbo sutartyje nustatytą, darbo laiko normą, įskaitant kalendorinių dienų skaičiavimą.
Dalinio darbo laiko atostogų teisių apskaičiavimas
Kada kasmetinės atostogos gali būti nurašytos?
Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus.
Pagal 2020 metų Darbo kodekso 127 str. 5 d. įmonė gali (bet neprivalo) nurašyti darbuotojų sukauptas atostogas, kurios yra senesnės nei 3 metai, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų).
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Norint nurašyti sukauptas atostogas už daugiau nei 3 metus, reikėtų įmonėje pasitvirtinti atostogų nurašymo tvarką, t.y. kada bus pirmas atostogų nurašymas, kada bus vėliau daromi nurašymai (pavyzdžiui kiekvienų metų sausio 1 dieną), iki kada darbuotojai gali išnaudoti sukauptas atostogas, kokiais atvejais atostogų panaudojimo terminas pratęsiamas bei numatytos visos kitos galimos aplinkybės.
Tai yra naujai įsigaliojęs Darbo kodekso straipsnis ir šiai dienai dar nėra jokių praktinių situacijų ar patirčių iš ginčų tarp darbuotojo ir darbdavio nurašant atostogas. Reikėtų įvertinti tai, kad darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neteisingai nurašytų atostogų, todėl vadovui reikės pateikti įrodymus, kodėl atostogų dienos buvo nurašytos (raštiškas skatinimas darbuotoją eiti atostogų, informacinis pranešimas, darbuotojo raštiškas atsisakymas eiti atostogų, darbuotojo prašymas perkelti atostogas).
Kadangi šioje vietoje darbo ginčų praktikos kol kas nėra, darbdaviams bus labai sunku arba net neįmanoma įrodyti, jog darbuotojas neturėjo galimybės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Įmonė gali nuspręsti atostogų nenurašinėti, tačiau peržiūrėti kiekvieną kartą individualiai atleidžiant darbuotoją. Galima išmokėti kompensaciją už nurašytas atostogas ir taip su darbuotoju susitarti.
Taigi, verta suklusti tiems, kas dar neišnaudojo dalies 2022 metų atostogų, nes pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo teisės atsiradimo dienos išnaudoti sukauptas dienas ir gauti už jas kompensaciją. Taigi, prarandama teisė į piniginę kompensaciją, bet ne pati teisė į poilsį.
Infografika apie atostogas pagal Darbo kodeksą
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kada kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokama?
Nepanaudotų atostogų kompensacija nemokama, jei darbuotojas nenutraukia darbo sutarties. Nepanaudotas dienų skaičius perkeliamas į kitus metus. Taigi, jei asmuo atostogavo 10 darbo dienų 2023 metais, o jam priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, tai likusios dienos bus priskaičiuotos 2024 metais.
Išeina iš darbo, bet turi nepanaudotų atostogų
Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina į darbo savo noru, ar yra atleidžiamas. Atleidimo iš darbo atveju, kompensacija apskaičiuojama pagal teisės aktus ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką.
Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Tačiau, jis praranda teisę į kompensaciją už daugiau nei trejus metus nepanaudotų atostogų.
Kaip apmokamos nepanaudotos atostogos?
Kaip apskaičiuojama atostogų trukmė?
Darbuotojui, dirbusiam vienerius metus, priklauso 20 ar 24 darbo dienos (d. d.) atostogų, o už pusės metų laikotarpį jam priklausytų 10 ar 12 dienų.
Suskaičiuoti, kiek darbuotojui priklauso atostogų dienų ypač svarbu, kai jis nori išeiti iš darbo, nes už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną turi būti mokamos kompensacijos.
Kokio dydžio atostoginių tikėtis?
Už atostogų dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją. Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų.
Jeigu darbuotojo darbo savaitė yra ne fiksuota 5-6 d. d. ir darbo dienos trukmė skiriasi, jo VDU vienai atostogų dienai gali būti skaičiuojamas pagal darbo laiko valandos įkainį.
Kompensacijos dydis už nepanaudotas atostogas
Kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso asmeniui, dirbusiam vieną mėnesį, per kurį jis sukaupė 1-2 d. d. atostogų. Jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant, priklausytų nuo 20 darbo dienų iki 1 mėnesio VDU.
Pavyzdys - darbuotojas panaudojo visas atostogas 2024 metais, o 2025 metų vasario 1 d. nusprendė išeiti iš darbo, tuomet jam priklausytų kompensacija už 1.67-2 d. d. nepanaudotų atostogų. Jeigu darbuotojas nutrauktų darbo sutartį 2025 liepos 1 d., t. y. po 6 mėnesių, jam priklausytų 10-12 d. d. darbo dienų darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas.
Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
Atitinkamai, šiai dienai yra susiklosčiusi ydinga teisinė situacija, kai iš vis neegzistuoja apibrėžta kasmetinių atostogų kalendorinėmis dienomis apmokėjimo tvarka, tačiau tokios atostogos privalo būti suteikiamos ir apmokamos.
Vienintelis būdas nors kaip nors spręsti šią problemą yra įmonėms pačioms nustatyti atostogų apmokėjimo bei kompensacijos apskaičiavimo tvarkas (formules).
Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimo ypatumai
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos darbo dienomis, tvarka yra labai paprasta: imamas suteikiamų ar kompensuojamų atostogų darbo dienų skaičius ir dauginamas iš dienos VDU.
Tačiau ir iš šios taisyklės yra viena išimtis - pagal VDU Aprašo 5.6 p. „Vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės“.
Nors kasmetinės atostogos darbo dienomis yra suteikiamos tik tiems darbuotojams, kurie dirba būtent fiksuotą ir būtent 5 arba 6 dienų savaitę, įmanoma, kad pamainų trukmė konkrečiomis savaitės dienomis skirsis. O kadangi praktikoje įprasta nustatyti skirtingą darbo trukmę pirmadieniais - ketvirtadieniais bei penktadieniais, galima teigti, kad valandomis skaičiuoti apmokamas atostogas teks dažnai.
Jei dėl skirtingos darbo dienos trukmės skirtingomis savaitės dienomis reikės naudoti apmokėjimą valandomis pagal grafiką, skaičiuojant kompensaciją natūraliai atsiranda poreikis įvertinti vidutinį darbo valandų skaičių per darbo dieną (nes grafiko po atleidimo kaip ir nebėra).
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, tvarkos naujame VDU Apraše nebelieka iš viso.
Vyriausybė akivaizdžiai pamiršo, kad atostogų suteikimas kalendorinėmis dienomis lieka ir nemažai daliai paprastų darbuotojų, ne valstybės tarnautojų ir ne šnipų.
Pagal naujojo Darbo kodekso 126 str. 2 d. kasmetinės atostogos kalendorinėmis dienomis („savaitėmis“) suteikiamos tiems darbuotojams, kurie dirba 1 - 4 dienų darbo savaitę arba kintamos trukmės darbo savaitę. Naujasis kodeksas nenumato jokio specifinio savaitės apibrėžimo, taigi vienintelė logiška išvada - savaitė žemės planetoje trunka 7 kalendorines dienas.
Atitinkamai, šiai dienai yra susiklosčiusi ydinga teisinė situacija, kai iš vis neegzistuoja apibrėžta kasmetinių atostogų kalendorinėmis dienomis apmokėjimo tvarka, tačiau tokios atostogos privalo būti suteikiamos ir apmokamos.
Tokia situacija yra akivaizdžiai ydinga, todėl būtų logiška tikėtis, kad esamas VDU Aprašas tiesiog klaidingas ir tos klaidos artimoje ateityje bus ištaisytos. Iš kitos pusės, įvertinant vidutinę teisės aktų kokybę per pastaruosius metus bei gana savotiškus Seimo bei Vyriausybės prioritetus, negalima atmesti ir galimybės, kad tokia situacija užtruks.
Vienintelis būdas nors kaip nors spręsti šią problemą yra įmonėms pačioms nustatyti atostogų apmokėjimo bei kompensacijos apskaičiavimo tvarkas (formules).
Valstybės tarnautojų atostogos
Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai gali būti taikomi valstybės tarnautojams, kaip papildomas valstybės tarnybos srityje susiklostančių santykių reguliatorius, kai atskirais atvejais nepakanka VTĮ normų.
Įstatymų leidėjas numatė, kad valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas nustato ne tik VTĮ, bet ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK). Valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja VTĮ 42 straipsnis, o kasmetinių atostogų suteikimo, apmokėjimo už jas tvarką, kasmetinių atostogų perkėlimą ir pratęsimą, kompensavimą už nepanaudotas atostogas bei kitus klausimus - DK 126 - 130 straipsniai.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.
DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Taigi darbuotojas turi teisę išnaudoti visas sukauptas kasmetines atostogas ar gauti už jas kompensaciją iki 2020 m. liepos 1 d. Po to darbuotojas galės pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis ar gauti už jas kompensaciją vadovaujantis DK 127 straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.
Praktiniai patarimai
VDI specialistų nuomone, kiekviena situacija yra individuali ir kiekvienu konkrečiu atveju dėl dokumentų pagrįstumo bei tinkamumo galėtų spręsti darbdavys. Gal šitie klausimai-atsakymai jums kažkiek padės.
Jeigu darbuotojo mėnesio darbo laiko norma yra 2 dienos po 6 valandas (12 valandų), tai tą mėnesį, kai darbuotojas išdirba visą jam pagal darbo sutartį priklausantį laiką (12 val.), atostogos nesuteikiamos. Asmuo dirba įmonėje dvi dienas per mėnesį po 6 val. Padirbęs dvi dienas per mėnesį, jis prašo atostogų, pvz., nuo 04-20 iki 05-10. Gegužės mėnesį jis dirbs tik 1 d. d. 6 val. Tarkim, darbuotojo darbo sutartyje nurodyta, kad jo mėnesio darbo laiko norma yra 12 valandų, tai dirbtas ir atostogautas laikas iš viso per mėnesį gali būti tik 12 valandų.
Darbuotojams, kurie dirba mažiau nei 5 dienas per savaitę, per metus priklauso 4 savaitės kasmetinių atostogų (DK 126 str. 2 d.). Atostogos pagal DK šiuo atveju turėtų būti suteikiamos savaitėmis. Kai darbuotojas dirba vieną dieną per mėnesį - 6 valandas, tai atostogauti tą mėnesį jis gali tik 6 valandas. Tai būtų pusė jo atostogų, o tai reiškia, kad įforminti reikėtų dvi savaites atostogų.
Nagrinėjamu atveju įmonė balandžio mėnesį apskritai negali įforminti atostogų, nes darbuotojas jau išdirbo visą jam priklausančią darbo laiko normą, o gegužės mėnesį, jeigu darbuotojas faktiškai dirbs vieną darbo dieną - 6 valandas, jam gali būti suteiktos dviejų savaičių atostogos, mokant atostoginius už 6 valandas.
Darbuotojo, kuris dirba vos dvi dienas per savaitę, atostogos pagal DK 126 straipsnį suteikiamos savaitėmis. Per metus darbuotojas gauna keturias savaites atostogų. Kaip apskaičiuoti atostogų dienas, jeigu darbuotojui pagal darbo sutartį nustatyta 2 dienų darbo savaitė ir 2 val. Darbo kodekso 126 str. Darbuotojui, kuris dirba dvi dienas per savaitę po dvi valandas per dieną, suteikiamos 4 savaitės kasmetinių atostogų per metus.
Kompensacija mokama už faktiškai sukauptas atostogų dienas, net jei dirbta trumpą laiką.
tags: #darbo #dienu #paskaiciavimas #kompensacija #uz #nepanaudotas